Marijampolės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. J. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato 2019 m. spalio 21 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau-Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK) Veiklos skyriaus pareigūnė 2019 m. spalio 21 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 518 straipsnyje.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo L. J. atstovė advokato padėjėja Š. G. patvirtino skunde nurodytas faktines aplinkybes ir paaiškino, kad pareiškėjas L. J. skundžia Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK 2019 m. spalio 21 d. nutarimą, kuris yra priimtas remiantis melagingais E. J. parodymais, kadangi ji neturi teisinio pagrindo neįleisti L. J. į butą. 2018 m. kovo 8 d. L. J. paliko sutuoktinei buto raktus ir išvyko dirbti į užsienį, grįžo 2018 m. lapkričio 27 d., tuo metu jis į butą įleistas buvo, tačiau daugiau į butą nepateko, nes E. J. jo neįsileido. Pareiškėjas ne kartą prašė įleisti į butą, tačiau sutuoktinė kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Susitikimo su mažamečiu vaiku metu jis priverstas būti lauke arba pas kaimyną. E. J. paaiškinime nurodė, kad šalys tarėsi dėl buto panaudos, nors tokio susitarimo tarp jų niekada nebuvo. Civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo E. J. kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiaus teismas jos prašymo netenkino. Ji ateityje neketina įleisti L. J. į butą, neduoda raktų, suvokdama, kad jis tokią teisę turi. Pareiškėjas mano, kad nutarimas turi būti panaikintas, E. J. pripažinta kalta pagal ANK 518 straipsnį ir jai paskirta administracinė nuobauda.

Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla išnagrinėta jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš teismui pateikto skundo ir pridėtų dokumentų nustatyta, kad L. J. 2019 m. rugsėjo 26 d. pareiškimu dėl savavaldžiavimo kreipėsi į Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK ir prašė E. J. nubausti įstatymo nustatyta tvarka už tai, kad ji neleidžia jam įeiti į butą, neatiduoda raktų, nors butas yra įgytas santuokos metu ir abiems priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK 2019 m. spalio 21 d. nutarimu nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Iš byloje esančio E. J. paaiškinimo matyti, kad vyksta jos ir sutuoktinio L. J. skyrybų procesas, turtas tarp jų dar nepadalintas, butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu. 2018 m. spalio mėnesį vyras padavė buto raktus, pasakė, kad ji su vaikais gali bute gyventi ir išvažiavo į Islandiją dirbti, o grįžo tik 2019 m. balandžio mėnesį. Po vykusio teismo posėdžio 2019 m. rugsėjo 26 d. pasakė L. J., kad raktų nuo buto neduos, nes jis bute negyvena, nemoka mokesčių ir nesirūpina buto priežiūra. Kadangi L. J. pats davė buto raktus, mano, kad tarp jų susiklostė terminuoti panaudos santykiai ir ši žodinė panaudos sutartis nebuvo nutraukta.

Iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso L. J. ir E. J..

ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal ANK 518 straipsnį asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis).

Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau teismas konstatuoja, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-451/2011; Nr. 2K-P-267/2011; Nr. 2K-P-183/2012).

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-752-523/2019, santuoka tarp E. J. ir L. J. nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat padalintas santuokos metu įgytas turtas. Civilinėje byloje, be kitų reikalavimų, ieškovė E. J. reiškė reikalavimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto – buto, (duomenys neskelbtini) padalinimo. Teismo sprendimu butas sutuoktiniams padalintas po ½ dalį, teismo sprendimas šiuo metu dar neįsiteisėjęs.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.92 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Tai reiškia, kad tiek L. J., tiek E. J. turi teisę bendru sutarimu disponuoti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, nors šiuo atveju teismas sprendimą byloje jau yra priėmęs, tačiau jis dar neįsiteisėjęs.

L. J. manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, turėjo teisę ir realią galimybę jas ginti civilinio proceso tvarka, tačiau LITEKO duomenimis, šalys kilusio ginčo civilinės bylos nagrinėjimo metu nesprendė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad tarp L. J. ir E. J. kyla ginčai ir nesutarimai dėl naudojimosi tvarkos butu, o šis ginčas pirmiausia turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato 2019 m. spalio 21 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisingas, todėl tenkinti L. J. skundo jame nurodytais motyvais ir panaikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

L. J. skundo netenkinti.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato 2019 m. spalio 21 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos palikti nepakeistą

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.