Panevėžio apygardos teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. V.,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens B. P. (buvusios N.) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Pareiškėjas) prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų motinos išdavimo, suinteresuotas asmuo B. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Nors teismas įtraukė B. P. suinteresuotu asmeniu, tačiau apie procesą neinformavo, nesuteikė jai galimybės išreikšti procese savo nuomonę, jai nebuvo suteikta galimybė pateikti argumentus, įrodymus. Buvo pažeista jos teisė į teisingą teismą. Apie teismo procesą suinteresuotas asmuo sužinojo atsitiktinai 2018-09-12 radusi pašto dėžutėje teismo nutartį.

12. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovas paaiškino, kad atskirasis skundas buvo pateiktas pagal tuometinę situaciją, šiuo metu vaikas yra grąžintas motinai ir klausimas išspręstas. Nutarties priėmimo metu nebuvo išsami bylos medžiaga. Mano, kad svarstytina, koks turėtų būti teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose, ar turėtų būti byla nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka, jeigu trūksta duomenų, ar turėtų būti reikalaujami papildomi duomenys, ar tėvai tokiose bylose turėtų būti nurodomi suinteresuotais asmenimis. Šiuo atveju teismas nebuvo aktyvus, įrodymų nepakako. Teismas turėtų tėvus informuoti apie procesą, kad jie galėtų pareikšti savo poziciją. Sutinka, kad šiuo atveju, paskyrus bylą nagrinėti teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka apeliantei buvo suteikta galimybė pasisakyti, tačiau ji pati, būdama informuota apie posėdį, į jį neatvyko.

13. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nebuvo gautas.

14. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė paaiškino, kad centrinėje įstaigoje 2018-08-21 09.07 val. buvo gautas anoniminis pranešimas, kad apeliantės šeimoje seksualiai išnaudojama gali būti A. N.. VTAT specialistams nuvykus apeliantės gyvenamuoju adresu, pirmiausia buvo išklausyta vaikų nuomonė ir grėsmės lygis buvo įvertintas visiems 5 šeimoje gyvenantiems vaikams, pildoma grėsmės lygio nustatymo anketa. Išklausius A. N., D. N. buvo nustatytos aplinkybės, kad galimai brolis E. Ž. graibo, suduoda ranka per užpakalį, buvo keli atvejai kai kišo rankas į jų apatines kelnaites, o E. nurodė, jog patėvis A. su dilgele dilgina per kojas, mama rėkia ant jo. Iš šeimos buvo paimti visi vaikai, trys iš jų atiduoti savo biologinių tėvų globai, dėl kitų dviejų vaikų kreiptasi į teismą dėl leidimo išdavimo, kadangi E. tėvas miręs, D. tėvas nežinomas. Surašius vaikų paėmimo iš nesaugios aplinkos aktus, E. Ž. ir D. N. apgyvendinti Kupiškio rajono Šv. Kazimiero vaikų globos namuose. Vertinant E. Ž. rizikos veiksnius buvo nustatytas II grėsmės lygis. Buvo nustatytas vaiko funkcionavimo rizikos veiksnys — 1.1 p. aukštos rizikos veiksnių galimo prieš vaiką formos: smurtas patirtas iš kitų asmenų. Taip pat atžyma yra prie 1.2 ir 1.3 punktų, jog vaikas matė kaip patėvis dilgino kojas kitiems šeimoje gyvenantiems vaikams. Nustatyti rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovu - 2.6. punkte pažymėta, jog vaiko motina nebendradarbiauja su VTAS specialistais; 2.8. prie aukštos rizikos veiksnių pažymėta, jog vaikų motina nesupranta kas atsitiko, neigia galimą smurtą prieš vaikus. Nustatyti rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovo bendravimu (santykius) su vaiku ir tėvystės įgūdžiais: 3.3. pažymėta, vadovaujantis vaiko nuomone, motina dažnai ant vaiko rėkia, kelia reikalavimus, kurie nesuprantami vaikui. Nustatyti rizikos veiksniai susiję su socialine aplinka: - 4.2. prie aukštos rizikos veiksnio buvo priskirtas: gyvenamosios sąlygos kelia tiesioginį pavojų vaiko sveikatai ir ar gyvybei: vaikų gyvenamoji aplinka netvarkinga, nešvari, vaikų poilsiui skirtų lovų skaičius neatitinka vaikų skaičiaus, vienas iš jų miega gale kito vaiko kojų; broliui patikrinus higieną mokykloje, galvoje rasta blusų; 4.3. vaiko gyvenamojoje vietoje rasti pašaliniai asmenys, kurie galimai buvo neblaivūs; 4.5. prie kitų rizikos veiksnių taip pat buvo priskirta: gyvenamoji aplinka netvarkinga, nešvari; vaikai nėra aprūpinti būtiniausiais baldais, neturi spintos, rašomojo stalo. Vėliau, laikotarpyje nuo 2018-08-22 iki 2018-08-27 vaikai buvo vertinami Globos namuose „Užuovėja“ Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos pagalbos centre, pateiktos šio centro išvados. Psichologės vertino vaikų paaiškinimus, elgesį, darė išvadas, kad vaikai neapsaugoti nuo fizinių grėsmių (mušimas su dilgelėmis), taip pat nuo seksualinės prievartos namuose (pasikartojantis suaugusiųjų nuogo kūno matymas namuose, seksualinio turinio televizijos laidų pasiekiamumas).

15. Taip pat paaiškino, kad praeityje šioje šeimoje buvo problemų, 2017 metais dėl smurto šeimoje vaikai gyveno laikinoje globoje 4 mėnesius, 2014 metais E. buvo patekęs į ligoninę su smaugimo žymėmis, 2017 metais iš ugdymo gauta informacija, kad vaikai sukandžioti blusų, 2018 metų sausį E. apsivogė. Dėl smurto patėvio atžvilgiu pareiškėjo iniciatyva 2018-08-22 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2018-11-14 nutrauktas, dėl to berniukas motinai grąžintas 2018-11-29. Nurodo, kad iki vaikų paėmimo mama nebuvo linkusi bendradarbiauti, šiuo metu situacija pagerėjusi, vaikų drabužiai švarūs, su socialiniu darbuotoju mama bendrauja, lanko kursus, dirba, šeimai suteiktas 3 kambarių socialinis būstas su patogumais, vaikui teikiamos paslaugos mokykloje. Paaiškino, kad dėl seksualinio pobūdžio veikos ikiteisminis nebuvo pradėtas, trūko tam duomenų. Nustačius II grėsmės lygį pateikiama tėvams informacija, nurodoma, kada reikia atvykti į skyrių. Prieš teismo posėdį pareiškėjas pateikė prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias teismo leidimų išdavimą ir pagrįstai išdavė teismo leidimą paimti vaiką iš motinos.

18. Byloje gautas pareiškėjo prašymas dėl papildomų įrodymų pridėjimo, teismui pateikti duomenys apie šiuo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, atsiradusias po teismo leidimo išdavimo, taip pat duomenys apie šeimos stebėjimą iki kreipimosi į teismą dėl leidimo išdavimo. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Įvertinus, kad byloje sprendžiami klausimai, susiję su prioritetiniais vaikų interesais, šiuo įrodymus apeliacinės instancijos teismas priima ir juos vertina.

19. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog esant CK 3.254 straipsnyje nustatytiems pagrindams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. CK 3.254 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

20. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-221 patvirtinto Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vertina grėsmės vaikui lygį, atsižvelgdama į grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupes ir grėsmės vaiko saugumui, gyvybei ir (ar sveikatai) vertinimo kriterijus, nurodytus Aprašo 1 priede. Nustatomos šios grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupės: 1) vaiko funkcionavimo rizikos veiksniai; 2) rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą; 3) rizikos veiksniai, susiję su tėvystės įgūdžiais ir bendravimu (santykiu) su vaiku; 4) rizikos veiksniai, susiję su socialine aplinka. Nustatant grėsmės lygį, atsižvelgiama į grėsmės vaikui lygio vertinimo metu nustatytą informaciją apie esamus grėsmės vaikui rizikos veiksnius bei kriterijus, nustatytus Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje. Nustačius, vieną iš aukštos rizikos veiksnių ir (arba) ne mažiau ne penkis kitus rizikos veiksnius, nustatomas pirmasis grėsmės vaikui lygis, o nustačius daugiau nei vieną aukštos rizikos veiksnių, nustatomas antrasis grėsmės lygis, kuriam esant vaikai skubiai laikinai turi būti paimami iš tėvų (atstovų pagal įstatymą) (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 5 dalis).

21. Byloje nustatytos aplinkybės, kad tiriant anoniminį pranešimą, gautą 2018 m. rugpjūčio 21 d. 9.07 val., apie B. N. šeimoje neįgalaus brolio išnaudojamą mažametį vaiką, nuvykus į B. N. šeimą informacija, jog D. N. yra tvirkinama E. Ž., pasitvirtino. Išklausius A. N., D. N. buvo nustatytos aplinkybės, kad galimai brolis E. Ž. graibo, suduoda ranka per užpakalį, buvo keli atvejai kai kišo rankas į jų apatines kelnaites, o E. nurodė, jog patėvis A. su dilgele dilgina per kojas, mama rėkia ant jo. 2018-08-21 surašius vaikų paėmimo iš nesaugios aplinkos aktus, E. Ž. ir D. N. apgyvendinti Kupiškio rajono Šv. Kazimiero vaikų globos namuose. 2018 m. rugpjūčio 23 d. vertinant E. Ž. rizikos veiksnius buvo nustatytas II grėsmės lygis. Buvo nustatytas aukštos rizikos vaiko funkcionavimo rizikos veiksnys — 1.1 p. smurtas patirtas iš kitų asmenų. Taip pat atžyma yra prie 1.2 ir 1.3 punktų, jog vaikas matė kaip patėvis dilgino kojas kitiems šeimoje gyvenantiems vaikams. Nustatyti rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovu - 2.6. punkte pažymėta, jog vaiko motina nebendradarbiauja su VTAS specialistais; 2.8. prie aukštos rizikos veiksnių pažymėta, jog vaikų motina nesupranta kas atsitiko, neigia galimą smurtą prieš vaikus. Nustatyti rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovo bendravimu (santykius) su vaiku ir tėvystės įgūdžiais: 3.3. pažymėta, kad motina dažnai ant vaiko rėkia, kelia reikalavimus, kurie nesuprantami vaikui; motinai trūksta auklėjimo ir bendravimo su jais įgūdžių. Nustatyti rizikos veiksniai susiję su socialine aplinka: - 4.2. prie aukštos rizikos veiksnio buvo priskirtas: gyvenamosios sąlygos kelia tiesioginį pavojų vaiko sveikatai ir ar gyvybei: vaikų gyvenamoji aplinka netvarkinga, nešvari, vaikų poilsiui skirtų lovų skaičius neatitinka vaikų skaičiaus, vienas iš jų miega gale kito vaiko kojų; broliui patikrinus higieną mokykloje, galvoje rasta blusų; 4.3. vaiko gyvenamojoje vietoje rasti pašaliniai asmenys, kurie galimai buvo neblaivūs; 4.5. prie kitų rizikos veiksnių taip pat buvo priskirta: gyvenamoji aplinka netvarkinga, nešvari; vaikai nėra aprūpinti būtiniausiais baldais, neturi spintos, rašomojo stalo. Nustačius II grėsmės vaikui lygį pažymėta anketoje, kad yra priimtas sprendimas paimti vaiką iš atstovų, su tuo pasirašytinai 2018-08-23 supažindinta motina B. N.. Pareiškėjas 2018-08-29 kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydamas išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus E. Ž. ir D. N., teismui pateikė 2018-08-21 vaikų paėmimo iš nesaugios aplinkos aktus, grėsmės vaikui lygio nustatymo anketas.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog B. N. šeimoje mažametis sūnus E. Ž. galimai tvirkina mažametę savo seserį D. N., vaikų motina apie tai žino, tačiau nesiima pakankamai priemonių tam, kad sulaikytų E. Ž. nuo tokių jo veiksmų. pripažino, kad B. N. netinkamai auklėja savo vaiką E. Ž., dėl tokio motinos elgesio kitiems nepilnamečiams vaikams yra nesaugu gyventi B. N. šeimoje, teismas išdavė leidimą paimti mažametį E. Ž. iš vaiko gyvenamosios vietos. Teismas sprendė, kad grėsmės anketoje kaip grėsmę keliantys veiksniai (patėvis dilgina kojas ar bute lankosi pašaliniai asmenys (nenustatyta, kad šie asmenys kelia grėsmę, išskyrus tai, kad jie galbūt vartoja alkoholį), motina netinkamai naudoja auklėjimo priemones (motina dažnai rėkia ant vaikų)) nėra pakankami dėl vaiko paėmimo. Teismas išdavė teismo leidimą paimti iš motinos tik E. Ž..

23. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamai duomenų išvadoms, jos paremtos anoniminiais pranešimais, kurių patikimo niekas nepatvirtino. Teigia, kad duomenys apie priekabiavimą niekuo nepagrįsti, anoniminis skambutis nėra pagrindas konstatuoti grėsmę, kitų grėsmių vaikams nenustatyta. Anonimiškai skųsti, nurodant melagingas žinias, galėjo asmuo, tiesiogiai suinteresuotas ateityje globoti E. Ž.. Teismas šioje byloje nebuvo aktyvus ir nesiėmė priemonių tiesai išsiaiškinti, ar būta priekabiavimo prie vaiko.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju anoniminis skambutis buvo tik pirminės informacijos apie galimai padarytą vaikų teisių pažeidimą šaltinis, į kurį VTAT specialistai turėjo pareigą reaguoti. Negalima sutikti, kad teismo išvados buvo daromos atsižvelgiant būtent į šį anoniminį pranešimą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad reaguojant į pranešimą buvo nuvykta suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos adresu, išklausyta jos nuomonė, taip pat buvo bendraujama su vaikais, išklausyta jų nuomonė, bendrauta su socialine darbuotoja, teikiančia vaikams pagalbą, ir tik po to atliekamas grėsmės vaikui lygio nustatymas, sprendžiama dėl vaikų paėmimo iš šeimos. Kadangi išklausius vaikus VTAT specialistams kilo pagrįstų įtarimų, kad prieš vaikus šeimoje smurtaujama, taip pat, kad E. Ž. galimai prieš seseris seksualiai priekabiauja, motina į susidariusią situaciją atitinkamai nereaguoja, vaikų gyvenimo sąlygos nėra tinkamos, buvo surašytos 2018-08-23 grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos, kurias ir vertino pirmosios instancijos teismas.

25. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, paimti E. Ž. iš motinos buvo pagrindas įvertinus, kad buvo gauta informacija apie galimo smurtavimo prieš vaikus atvejus, taip pat ir kilus įtarimų dėl šio vaiko elgesio su savo seserimis. VTAT specialistai nustatė rizikos veiksnius, leidusius konstatuoti, jog egzistuoja antrasis grėsmės vaikui lygis pagal rizikos veiksnius. Pažymėtina, kad vaikai po jų paėmimo buvo vertinami Globos namuose „Užuovėja“ Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos pagalbos centre, pateiktos šio centro išvados. Psichologės vertino vaikų paaiškinimus, elgesį, darė išvadas, kad vaikai neapsaugoti nuo fizinių grėsmių (mušimas su dilgelėmis), taip pat nuo seksualinės prievartos namuose (pasikartojantis suaugusiųjų nuogo kūno matymas namuose, seksualinio turinio televizijos laidų pasiekiamumas). Taip pat nustatyta, kad pagal 2018-08-22 pareiškėjos kreipimąsi dėl galimo smurto prieš vaikus buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo vertinami visi reikšmingi duomenys. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas tik lapkričio mėnesį, nenustačius, kad prieš E. Ž. ir A. N. būtų atlikti fizinio smurto veiksmai, kad jiems būtų sukeltas fizinis skausmas ar sutrikdyta sveikata. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, panaikinus vaiko laikinąją globą buvo nuspręsta grąžinti E. motinai, kas padaryta 2018-11-29 vaiko grąžinimo vaiko tėvams aktu. Tačiau vertinant pirmosios instancijos teismo išvadas tuo metu, kai dar nebuvo ištirtos visos galimo smurtavimo prieš vaiką aplinkybės, negalima konstatuoti, kad vaikas iš motinos buvo paimtas nepagrįstai. Pažymėtina, kad vaikas motinai išnykus abejonėms dėl smurto šeimoje yra grąžintas, šeimoje stebimas akivaizdus situacijos pagerėjimas, motinos pastangos, šeima yra gavusi socialinį būstą.

26. Apeliantė dėl procesinės teisės normų pažeidimo nurodo, kad CPK 443 straipsnio 3 dalis numato, kad ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose suinteresuotu asmeniu turi būti traukiamas kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Nurodo, kad nebuvo tinkamai informuota apie teismo procesą. Su apeliantės nurodytais argumentais dėl CPK 443 straipsnio 3 dalies pažeidimo nesutinkama, kadangi ji pirmosios instancijos teismo buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu byloje, ji pati pripažįsta, kad gavo teismo nutartį. Dėl apeliantės argumento dėl pirmosios instancijos teismo nesudarytos galimybės teismui teikti paaiškinimus pasisakytina, kad pagal CPK 582 straipsnio 1 dalį, byla dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokie prašymai išduoti teismo leidimą teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos (CPK 582 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad buvo pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą paimti vaiką iš jo motinos, todėl atsižvelgiant į proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, esant pakankamai rašytinių įrodymų, teismas galėjo tenkinti iš dalies pareiškėjo prašymą rašytinio proceso tvarka, ir konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų.

27. Be to, pažymėtina, kad byla pagal suinteresuoto asmens B. P. (buvusios N.) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, tokiu būdu sudarant galimybę apeliantei teisme pateikti paaiškinimus, tačiau ji į teismo posėdį neatvyko. Apeliacinės instancijos teisme dalyvavo suinteresuoto asmens atstovas, profesionalus teisininkas, kurio paaiškinimai teismo buvo įvertinti. Apeliantė visus savo argumentus taip pat turėjo galimybę pateikti apeliacinės instancijos teismui teikdama atskirąjį skundą. Todėl negalima sutikti, kad buvo pažeistos jos teisės į teisingą teismą, rungimosi principas, teisė būti išklausytai.

28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

29. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo leidimo išdavimą (CPK 582 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), atskirasis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartį.