Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant ieškovui J. N., jo atstovui advokatui Z. Š., atsakovams A. B., A. M. B., jų atstovui advokatui A. Š., trečiajam asmeniui notarei G. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. N. ieškinį atsakovams A. B., A. M. B. su trečiuoju asmeniu notare G. J. dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš VšĮ Pakruojo ligoninės gydytojo G. V. išrašo iš medicininių dokumentų (34 b. l., 1 t.) matyti, kad L. N. jos gydymo ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje metu buvo diagnozuotas lėtinis galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas, parkinsonizmas, kad ligonė (duomenys neskelbtini) buvo sąmoninga ir orientuota, pilnai galėjo suvokti savo veiksmus ir žodžius, o pagal ligos istorijos įrašus jos sąmonė, orientacija ir atmintis pradėjo trikti nuo 2011-08-31.

Iš (duomenys neskelbtini) testamento (45 b. l., 1 t.) matyti, kad L. N. savo mirties atveju paliko 27.3000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), A. B., o jai priklausančius 5000,00 litų, esančius Pakruojo ūkininkų kredito unijoje, A. M. B.

Iš VšĮ Pakruojo rajono psichikos sveikatos centro pažymos (113 b. l., 1 t.) matyti, kad L. N. į psichiatro ir priklausomybių įskaitas nebuvo įrašyta.

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr.84TPK-49/2012 (2-4 b. l., 2 t.) matyti, kad ekspertė, išnagrinėjusi civilinę bylą, pateiktą medicininę dokumentaciją, konstatavo, jog negali atsakyti į klausimą, ar L. N. testamentų sudarymo metu – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, kai jai buvo skirtas gydymas vaistais bei atsirado kliedesiai, kadangi neturi duomenų. Gali duoti tik prielaidinę išvadą, kad testamentų sudarymo metu, t.y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), trūksta duomenų, kad galima būtų nustatyti Demencijos diagnozę, o tuo pačiu ir konstatuoti negebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, kadangi L. N. laikotarpyje nuo 2011 m. sausio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) buvo diagnozuota ne psichiatrų Kraujagyslinė demencija, todėl ekspertizės metu negali patvirtinti šios diagnozės, nes trūksta medicininių duomenų, trūksta aprašomos psichinės būklės, trūksta duomenų, kad galima būtų diagnozuoti psichikos sutrikimą, kuris galėtų įtakoti veiksnumą (neveiksnumą) testamentų sudarymo metu – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)

Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad ieškovo J. N. ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas ir netenkintinas.

Ieškovas savo ieškinį grindė CK 1.78 str. 2 d. ir 4 d., bei 5.16 str. 2 d. pagrindu, būtent, kad jo mirusi mama L. N. pasirašė ginčijamus testamentus, nors ir būdama juridiškai veiksni, bet būdama tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, t. y., faktiškai būdama neveiksni.

Kaip reglamentuoja CK 1.89 str. 1 d., sprendžiant sandorio galiojimo klausimą, reikia įvertinti sudariusio sandorį asmens būseną, sudarant sandorį, t.y., ar jis buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, kurios priežastis galėjo būti dėl ligos, didelio susijaudinimo ar išgyvenimų. Nustačius, kad asmuo buvo tokios būsenos, jog negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, visais atvejais sandoris pripažįstamas negaliojančiu. Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, reikia atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kt.) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą ar žalingumą, protingumą, pagrįstumą ir kt.). Nedidelis sveikatos sutrikimas, jeigu sandorio sąlygos atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, nėra pakankamas pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu.

Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (LAT 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-443/2010).

Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jei teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir, remdamasis įrodymų įvertinimu, daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Taigi civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – įstatyme nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodymų pakankamumas, t. y. tam tikrų aplinkybių konstatavimas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, aptarus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2006).

Teismas, vertindamas pateiktus įrodymus bei argumentus, ar asmuo, L. N., testamentų sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, tai yra, buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti dėl psichinės ligos, nes buvo faktiškai neveiksni, neturi jokio pakankamo pagrindo taip manyti ir konstatuoti pagal byloje esančius medicininius dokumentus, atliktos ambulatorinės pirminės pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, liudytojais apklaustų mirusiąją gydžiusių gydytojų L. V., J. V. ir G. V. parodymus, nes šie duomenys nepatvirtina L. N. psichinės ligos ar jos faktiško neveiksnumo. Byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose nėra jokių įrašų, kad L. N. būtų buvusi siųsta konsultacijai, konsultuota ar gydyta gydytojo psichiatro iki jai sudarant (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) testamentus ar tuojau po jų sudarymo. Iš šių medicininių dokumentų matyti, kad L. N. 2011 m. gegužės 26 d. buvo operuota priekinės pilvo sienos išvarža ir ji buvo gydyta Šiaulių ligoninės chirurgijos skyriuje, po ko grįžusi į namus sunkiai vaikščiojo net su vaikštyne ir negalėjo savęs apsitarnauti, todėl gyvenamosios vietos ambulatorijos gydytojos siuntimu buvo paguldyta į Pakruojo ligoninės slaugos skyrių palaikomajam gydymui, kuriame gulėdama (duomenys neskelbtini) mirė dėl širdies ir plaučių veiklos nepakankamumo. Nors palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus gydytojas J. V., apklausiamas liudytoju, nurodė, kad jam L. N. įsiminė tuo, kad buvo nerami ir jis kvietė psichiatrą bei apie tai turi būti įrašas ligos istorijoje, tačiau gydymo stacionare šiame skyriuje ligos istorijoje tokio įrašo nėra, o yra tik šio gydytojo įrašas 2011 m. spalio 3 d. konsultuoti psichiatrui, kardiologui ir neurologui, tačiau yra tik vieno gydytojo, būtent, neurologo konsultacija, atlikta 2011-10-05, jau visiškai prieš L. N. mirtį. Bendrosios praktikos gydytoja L. V., rašydama L. N. siuntimą 2011 m. birželio 28 d. į palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių, nurodė, kad atsirado kliedesiai bei nurodė diagnozę demenciją dėl smegenų kraujagyslių pažeidimo. Teismo posėdyje liudytoja apklausta gydytoja L. V. paaiškino, kad įrašą apie kliedesius siuntime įrašė todėl, kad L. N. ant jos pyko, kaltino dėl išvaržos operacijos, kad pablogėjo sveikata po operacijos ir nebegali vaikščioti, nenorėjo jos matyti, tačiau nurodė, jog ligonė ją pažino, orientavosi laike, vietoje, savo asmenyje bei sutiko važiuoti į slaugos skyrių, o diagnozę demenciją parašė, remdamasi anamneze, kas reiškia ligonės amžius, jos nusiskundimai, elgesys su ja, tai yra, įrašė preliminariai, nes diagnozuoti demenciją gali tik psichiatras. Iš prie bylos esančių L. N. sveikatos istorijų matyti, kad ji, prieš atsigulant į Pakruojo ligoninės slaugos skyrių, jokių vaistų, kurie būtų veikę psichiką, nenaudojo, o paguldžius ją į slaugos skyrių, jai buvo skirtas vienas tokios grupės vaistas Clonazepamas, kuris jai buvo skiriamas nakčiai, norint iššaukti raminantį – migdantį poveikį, kas ir buvo pasiekta, nes ligos istorijoje yra atžymos, jog miega gerai, o apie kokius nors pašalinius šio medikamento reiškinius, duomenų nėra. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis teismo psichiatrijos ekspertizės aktas ir teismo posėdyje liudytoju apklausto gydytojo G. V. parodymai. Be to, kaip matyti iš gydymo stacionare ligos istorijos Nr.1114/134 pacientė L. N., priimant ją 2011-06-28 į slaugos skyrių, gydytojo J. V. buvo supažindinta su pacientų valios pareiškimu dėl sveikatos priežiūros paslaugų VšĮ Pakruojo ligoninėje ir pati be jokių atstovų su taisyklėmis susipažinusi bei pasirašiusi tame lape net šešis kartus. Kadangi L. N. demencijos diagnozė nebuvo nustatyta gydytojo psichiatro, dėl bendrosios praktikos gydytojos siuntime įrašytų kliedesių daugiau jokių įrašų dėl tyrimo ar gydymo jos medicininiuose dokumentuose nėra, pas gydytoją psichiatrą ji nei konsultuota, nei gydyta nebuvo, kad būtų vartojusi kokius nors psichiką veikiančius vaistus, duomenų taip pat nėra, todėl esant tokiems bylos duomenims, teismas negali spręsti, kad L. N. testamentų sudarymo metu buvo faktiškai neveiksni. Ieškovo J. N. ieškinyje nurodyti teiginiai, kad jo mamos sveikata po operacijos nuolat blogėjo, jos suvokimas ir orientacija buvo sutrikusi, parodymai teisme, kad jis ją vieną kartą aplankė gulinčią ligoninės slaugos skyriuje ir ji jo nepažino, yra niekuo nepagrįsti ir prieštaraujantys aukščiau išdėstytiems byloje surinktiems įrodymams, kadangi jis pats 2011 metais buvo pastoviai gydomas Šiaulių tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninėje, tai yra nuo vasario 1 d. iki liepos 12 d. bei nuo rugpjūčio 8 d. iki lapkričio 24 d., kas rodo, jog savo mamos jis nematė nei po operacijos, nei išvežant į slaugos skyrių, nei tais laikotarpiais, kai ji sudarinėjo testamentus, būtent, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kad ieškovas savo mamą vieną kartą aplankė ligoninės slaugos skyriuje, kurio metu, anot jo, mama jo nepažino, yra labai abejotinas, kadangi jis neteisingai nurodė šio skyriaus ligoninėje aukštą, ir paklaustas atsakovės A. M. B., pripažino, jog ši jam davusi pinigų nuvažiuoti į ligoninę pas mamą, bet tą kartą nenuvažiavo, nes turėjo kitų bėdų. Teismo posėdyje liudytojais apklausti D. B., B. N., A. K., D. K., S. M., O. B. ir V. M., kaip asmenys, pažinoję L. N. ir su ja bendravę, pasakojo apie L. N. gyvenimą, santykius su sūnumi J. N., jo žmona B. N. ir anūkais, jos bendravimą su kaimynais B., tačiau nė vienas iš liudytojų nepateikė jokių konkrečių faktų ir aplinkybių apie L. N. psichinę būklę, ar gydymąsi dėl psichinės ligos bei vaistų vartojimą. Priešingai, visi liudytojai patvirtino, jog L. N. buvo darbšti, pati viena tvarkėsi visus savo reikalus, kol galėjo vaikščioti, o kai nebegalėjo vaikščioti, ją lankydavo seniūnijos socialinė darbuotoja bei rūpinosi atsakovė A. M. B. Ekspertė, atlikusi pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę L. N., konstatavo, jog ekspertizė neturi duomenų, kad atsakytų į klausimą, ar L. N. testamentų sudarymo metu – (duomenys neskelbtini) ir liepos 8 d. – galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, ir davė prielaidinę išvadą, kad trūksta duomenų, kad būtų galima nustatyti Demencijos diagnozę, o tuo pačiu ir konstatuoti negebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

Byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo ir buvo apklausta notarė G. J., kuri atliko abiejų ginčo testamentų tvirtinimą. Notarė šiuo atveju (testamentų tvirtinimo) dalyvavo, kaip visiškai nesuinteresuotas asmuo, o kaip pareigūnė, į kurios pareigas taip pat įeina įsitikinti kliento veiksnumu notarinio veiksmo atlikimo metu, ir teismo posėdyje, duodama parodymus, notarė nurodė, kad ji tvirtindama L. N. testamentus, įsitikino jos veiksnumu, nes L. N. viską suprato, viską aiškiai nurodė, ką nori surašyti ir kam, rašydama pirmą testamentą, nurodė, jog dėl kito turto dar pagalvos, jog sūnui paliekamo turto nenori dovanoti, nes ją gali išmesti iš namų, gerai ir konkrečiai prisiminė visą savo turtą, kokį turi ir kiek, ir jai nekilo jokių abejonių dėl L. N. veiksnumo. Teismas abejoti šiais notarės parodymais neturi jokio pagrindo.

Pagal CK 5.15 str. testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Testamentą gali sudaryti tik pats testatorius, o oficialųjį testamentą gali surašyti notaras ar kitas asmuo. Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, tai yra, ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai. Kaip matyti iš byloje esančių L. N. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) surašytų testamentų, patvirtintų notarės G. J., ir byloje nustatytų įrodymų visumos, testamentai surašyti pagal įstatymą, tai yra, visiškai veiksnaus žmogaus, išreiškiant jo valią, ir nėra nustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti testamentų pagrįstumu, prieštaraujančių protingumui, ar esančių žalingu, nes testatorė L. N. jai priklausantį turtą mirties dienoje paliko savo sūnui J. N. ir kaimynams A. B. bei A. M. B. Bylos medžiaga įrodo, kad notarė elgėsi taip, kaip turėtų elgtis rūpestingas ir apdairus asmuo, atliekantis valstybės pavestas svarbias funkcijas, nuo kurių tinkamo įvykdymo priklauso civilinių teisinių santykių pradžia ir pabaiga, nes ji patvirtino testatorės L. N. testamentus, įsitikinusi jos veiksnumu, jos psichine galia ir išreikšta valia, suteikdama jai galimybę įgyvendinti įstatymu nustatytą teisę, šiuo atveju - sudaryti testamentus.

Atmetant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 98 str., iš ieškovo J. N. atsakovui A. B. yra priteistinos 5788,04 Lt advokato atstovavimo išlaidos, kurios yra pagrįstos jų dydį bei apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais ir yra apmokėtos atsakovo A. B. (25 b. l., 1 t., 38-48 b. l., 2 t.) ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str., į valstybės biudžetą priteistinos 113,43 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (19 b. l., 1 t., 25 b. l., 2 t.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-270 str., 279 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovo J. N. ieškinį atsakovams A. B., A. M. B. su trečiuoju asmeniu notare G. J. dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 5788,04 Lt (penkis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus 4 centus) advokato atstovavimo išlaidų atsakovui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 113,43 Lt (vieną šimtą trylika litų 43 centus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.