Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Č. ir jo atstovei advokato padėjėjai Mildai Markevičiūtei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini)., traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Č. , būdamas UAB „K.“ (toliau – ir Bendrovė) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), vadovas (direktorius), per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Šiuo savo neveikimu R. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Č. teismo posėdyje nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolą gavo, su juo susipažino, kuo yra kaltinamas supranta, kaltę dėl kaltę dėl protokole nurodytų veiksmų pripažino iš dalies, t. y. pripažino, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 metus Registrų centrui nebuvo pateikti laiku. Aiškindamas nusižengimo padarymo aplinkybes, nurodė, pagrindinės priežastys dėl kurių finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti laiku, nurodytos tiek VĮ registrų centrui adresuotame paaiškinime, tiek rašytiniuose paaiškinimuose teismui. Dokumentai nebuvo pateikti dėl objektyvių aplinkybių ir priežasčių, t.y. vidinių pasikeitimų įmonėje, procesų pasikeitimų, žmonių kaita, struktūros kaitos. Visos šios aplinkybės susijusios su finansiniu atskaitingumu, nes keičiant vidinius procesus, diegiant naujas sistemas kyla kliūčių labai tiksliai suskaičiuoti duomenis ir dėl to iškyla ir laiko sąnaudos, ir tam tikri kiti dalykai, dėl to nebuvo galima paruošti finansinių ataskaitų laiku. Taip pat nurodė, kad viena iš priežasčių yra techninė, nes bendrovės viduje buvo pradėti keisti procesai ir valdymo sistema, pradėta diegti SAP sistemą, kuri yra pakankamai komplikuota ir didelė, ji apjungia visus procesus, kas liečia įmonės veiklą ir tas ženkliai keičia procesą visos veiklos, taip pat ir finansinius dalykus. Taip pat keičiant bendrovės apskaitos politiką dėl pajamų pripažinimo, reikėjo perskaičiuoti, palyginti ir 2016-2017 metų finansinius duomenis, kas taip pat įtakojo finansinės atskaitomybės parengimą savalaikiai. Bendrovėje taip pat kilo problemų su žmogiškaisiais ištekliais, nes 2018 metais darbą bendrovėje nutraukė buhalterė, dirbusi pagal terminuotą darbo sutartį, objektyviai užtrūko naujo kvalifikuoto darbuotojo suradimas, kas taip pat turėjo neigiamos įtakos finansinių atskaitomybės dokumentų parengimo trukmei. Taip pat nurodė, kad šiuo metu finansinės atskaitomybės dokumentai jau paruošti, perduoti patikrinimui konsultantams, ir dviejų savaičių bėgyje bus pateikta registrų tvarkytojui. Taip pat pažymėjo, kad pagal bendrovės valdymo struktūrą, jo tiesioginė funkcija nėra vadovauti bendrovės finansams, jo tiesioginės funkcijos apibrėžtos darbo sutartimi, o bendrovės finansų ir finansų apskaitos klausimai taip pat priskiriami ir bendrovės valdybos kompetencijai, todėl jis stengėsi ir ėmėsi priemonių informuoti bendrovės valdybą apie atsakomybę, ir valdyba šiuo atveju irgi turi didelę reikšmę priimant savalaikius sprendimus, nes pagal įstatymo normas už minėtą nusižengimą atsako vadovas arba kiti valdymo organai, tai tie kiti valdymo organai yra UAB valdytojai, kurie irgi gali turėti tam tikrą atsakomybę.

Advokato padėjėja M. Markevičiūtė palaikė rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad jos nuomone, R. Č. netinkamas subjektas šioje byloje, jo veiksmuose nėra kaltės, nes iš pateiktų dokumentų matyti, kad jis ne kartą informavo bendrovės valdybą apie finansinės atskaitomybės pateikimą, apie priežastis lemiančias jos sudarymą, todėl byla jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta. Pažymėjo, kad bendrovė „K.“ yra didelės tarptautinės korporacijos dalis Lietuvoje, ir sprendimus dėl finansinės apskaitos priima centrinė vadovybė ir Baltijos regiono vadovybė. Buvo nuspręsta finansinę atskaitomybę pavesti rengti naujai įmonei, kuri nesugebėjo jos paruošti laiku. Taip pat nurodė, kad jei formaliai laikyti, kad už finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimą atsako visgi R. Č., prašė atsižvelgti, kad tai formalus pažeidimas, jis nepavojingas visuomenei, žalos nepadaryta, todėl prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalį, neskirti nuobaudos ar skirti švelnesnę nei numatyta įstatyme.

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, jog R. Č., būdamas UAB „K.“ vadovu, turėdamas įstatymo įtvirtintą pareigą teisės aktų nustatyta tvarka pateikti Registro tvarkytojui 2018 m. UAB „K.“ metinių finansinių ataskaitų rinkinį ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., šios pareigos tinkamai nevykdė, todėl toks jo pareigos nevykdymas kvalifikuotas kaip administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymas. Teismo posėdyje R. Č. pripažino, kad finansinės atskaitomybės dokumentai Registrų tvarkytojui nustatytu laiku nebuvo pateikti, nurodė, kad dokumentai nepateikti dėl objektyvių priežasčių, gailisi. Tačiau ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punkte įtvirtinta nuostata, kad Bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, todėl laikytina, kad R. Č. nepakankamai dėjo pastangų, kad finansinės atskaitomybės dokumentai būtų pateikti laiku. Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad R. Č. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje. R. Č. kaltę padarius administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš R. Č. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2). Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad R. Č. nuo 2012 m. vasario 15 d. paskirtas UAB „K.“ vadovu; Bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d. (t. y. bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais) (b.l. 3-10). Iš VĮ Registrų centras pateikto 2019 m. spalio 29 d. rašto matyti, kad 2018 m. bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai Registro tvarkytojui nepateikti. Taip pat byloje pateiktas UAB „K.“ direktoriaus R. Č. paaiškinimas VĮ RC, prašant suteikti galimybę pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus bei detalius paaiškinimus dėl kokių priežasčių finansinė atskaitomybė nebuvo pateikta anksčiau (b.l. 16-17). Taip pat teismui pateikti R. Č. rašytiniai paaiškinimai dėl finansinės atskaitomybės už 2018 metus nepateikimo bei kita su šiais paaiškinimais susijusi informacija.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį; 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos; 37 straipsnio 12 dalies 7 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, o 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, taigi UAB „K.“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad R. Č., būdamas UAB „K.“ vadovu, nepateikė juridinio asmens finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, todėl padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. Č. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta ir jam skirtina nuobauda.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika), nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo kaltės formą (kaltė pasireiškė neatsargumo forma, nepakankamu rūpestingumu) ir rūšį; į pažeidėjo asmenybę, kuris dirbantis, duomenų apie teistumą ar asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn nepateikta. R. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad asmuo iš esmės pripažino nusižengimą, t.y. faktą, kad finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti laiku, o šią pareigą, kaip bendrovės direktorius, nors ir formaliai, jis turėjo, gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad minėto nusižengimo padarymą sąlygojo ir objektyvios aplinkybės, į R. Č. pastangas, kad finansinės atskaitomybės dokumentai būtų pateikti. Atsižvelgiant į nustatytų byloje aplinkybių visumą, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas paskyrus švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 223 straipsnio 2 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,

nutaria:

R. Č. pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 100 € (vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK Nr. 19106469463 ir įmokos kodą 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.