Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria M. P. dėl BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d ir 259 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas sveikatos priežiūros įstaigose.

Iš M. P. nukentėjusiajam B. K. priteista 900 litų turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. priverčiamoji medicinos priemonė taikyta už tai, kad jis

laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 21 d. 22.30 val. iki 2005 m. gruodžio 22 d. 04.50 val., nenustatytu įrankiu išdaužęs S. M. automobilio ,,Fiat Tipo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini) namo kieme, dešinės pusės galinių durelių trikampį stiklą, įsibrovė į automobilio saloną ir iš jo pagrobė 400 litų vertės automagnetolą ,,Pioneer“;

2005 m. gruodžio 22 d. apie 5 val., (duomenys neskelbtini) namo, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo ne mažiau kaip 0,151 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurią neteisėtai taksi automobiliu gabeno iki Klaipėdos m. 2 -ojo policijos komisariato, esančio (duomenys neskelbtini), ir jį laikė iki 2005 m. gruodžio 22 d., kol apie 5.20 val. jo kepurėje policijos pareigūnas apžiūros metu amfetaminą surado ir jį paėmė;

jis 2005 m. gruodžio 27 d., apie 16.00 val., miesto autobuse Nr. 8, važiuojančiame iš autobusų stotelės, esančios (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užpuolė šiuo autobusu važiavusį B. K., tyčia sudavė kumščiu jam į kairiąją akį, nuo suduoto smūgio pastarajam netekus sąmonės, nukentėjusiajam sudavė dar ne mažiau kaip po 1 smūgį į kaktą, nosies nugarėlę ir į kairės ausies kaušelį, padarydamas B. K. netaisyklingos formos poodines kraujosruvas kairės akies abiejuose vokuose, kaktos vidurinėje dalyje, nosies nugarėlėje ir kairės ausies kaušelyje bei galvos smegenų sukrėtimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir iš nukentėjusiojo pagrobė 700 litų vertės auksinį žiedą su briliantu, 100 litų vertės striukę ir 100 litų vertės kepurę, t.y. turto už 900 litų.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti nutartį, nurodant, kad M. P. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, o B. K. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Nurodo, kad teismas skundžiama nutartimi paskyrė M. P. priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą sveikatos priežiūros įstaigose. Tokios priemonės nenumato nei BPK 403 str. 2 d., nei BK 98 str. 1 d. Šiose normose numatyta, kad gali būti taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Tai pagal turinį atitinka teismo padarytas išvadas dėl medicinos priemonės rūšies, todėl keistina formuluotė nutarties rezoliucinėje dalyje.

Priteisdamas turtinės žalos atlyginimą iš asmens, kuris nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, teismas netinkamai aiškino CK Šeštos knygos trečiojo skirsnio nuostatas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę. Norma, kuria rėmėsi teismas (CK 6.263), yra bendroji atsakomybės už padarytą žalą norma, tačiau ji negali apimti visų gyvenimo atvejų, todėl įstatymas numatė ir specialiąsias deliktinės atsakomybės normas, kai žala padaroma nepilnamečio asmens, neveiksnaus asmens, didesnio pavojaus šaltinio ir kitais atvejais. Tarp šių atvejų numatyta ir atsakomybė už savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio fizinio asmens padarytą žalą (CK 6.268 ir 6.278 str.). CK 6.278 str. numatyta tokio asmens atsakomybė už žalą, kai jis teismo sprendimu pripažintas neveiksniu, o CK 6.268 str. - kai teismas nėra priėmęs sprendimo dėl asmens pripažinimo neveiksniu. Kadangi M. P. nėra pripažintas neveiksniu, jo padarytos žalos atlyginimo klausimai reglamentuojami CK 6.268 str. Šio straipsnio 1 d. numatyta, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Būtent tokios būsenos nusikalstamas veikas ir padarė M. P.. Nėra galimybės iš jo priteisti žalos atlyginimą ir pagal šio straipsnio 2 d., kadangi jo veiksmais žala padaryta ne nukentėjusiojo sveikatai ar gyvybei, o turtui. Todėl teismas negalėjo priteisti turtinės žalos atlyginimo iš M. P..

Proceso dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo metu asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, nėra laikomas kaltinamuoju. Jis neįgyja kaltinamojo statuso, kadangi nėra sprendžiamas jo kaltės, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės klausimas (baudžiamojon atsakomybėn jis netraukiamas). BPK XXIX skyrius, reglamentuojantis priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą, nenumato tokio proceso dalyvio kaip kaltinamasis, kaip nenumato ir civilinio ieškovo. Civilinio ieškovo net nėra tarp asmenų, turinčių teisę skųsti teismo nutartį (BPK 404 str.). Šios Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, o kartu ir BPK 109 str., kuriame numatyta, kad civilinį ieškinį galima pareikšti įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, leidžia daryti išvadą, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso metu žalos atlyginimo klausimai nesprendžiami. BPK 115 str. numato, kaip gali būti išspręstas civilinis ieškinys priimant tik apkaltinamąjį ir išteisinamąjį nuosprendžius. Esant šioms aplinkybėms B. K. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, kadangi tai neatimtų iš nukentėjusiojo teisės žalos atlyginimo klausimą spręsti civilinio proceso tvarka.

Prokuroras ir gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliantas pagrįstai teigia, jog teismo nurodyta priverčiamoji medicinos priemonė neatitinka nė vienos iš BPK 403 str. 2 d. ar BK 98 str. 1 d. numatytų tokių priemonių formuluočių. Atsižvelgiant į M. P. padarytų veikų pobūdį, jo susirgimo sunkumą ir potencialią grėsmę aplinkiniams, kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai taikė jam priverčiamąją medicinos priemonę, tačiau ją formuluodamas padarė akivaizdžią techninę klaidą, t. y. vietoj ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nurodė ambulatorinį stebėjimą sveikatos priežiūros įstaigose, todėl apeliacinės instancijos teismas ištaiso šią pirmosios instancijos teismo klaidą.

Apeliantas taip pat pagrįstai teigia, jog teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, toks asmuo nėra kaltinamasis. Taigi žalos, padarytos nepakaltinamo asmens veika, atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje. Todėl nutarties dalis, kuria iš M. P. priteista 900 litų turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam B. K., naikintina, o nukentėjusiojo B. K. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 5 d. 3 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį pakeisti.

Nustatyti, kad M. P. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutarties dalį, kuria iš M. P. nukentėjusiajam B. K. priteista 900 litų turtinės žalos atlyginimo, panaikinti. B. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.