Kauno apygardos teismo sprendimas

2011-07-13 · Civilinė byla Nr. 2A-1072-273/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-03-03Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2011-07-13Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-07-13
Bylos Nr.
2A-1072-273/2011
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-03189-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė (pirm.), Raimondas Buzelis, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
R. Č.
Atsakovas
M. Č., IĮ „Milčija“
Advokatai
Ona Klinavičienė
Kategorijos
  • 11.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1072-273/2011Teisminio proceso Nr.2-13-3-03189-2010-3
Pirmosios instancijos teismo teisėja Snaigė Juknevičienė
Procesinio sprendimo kategorija 11.5.6.;11.9.5.;121.18;121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio, Arūno Rudzinsko sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant ieškovui R. Č., jo atstovei K. G., atsakovo M. Č. IĮ „Milčija“ atstovei advokatei Onai Klinavičienei

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Č. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovei M. Č. IĮ „Milčija“ dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė pakeisti jo atleidimo iš M. Č. IĮ „Milčija“ pagrindą iš DK 107 str. 1d. (jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami) į DK 127str. 2d. (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu). Nurodė, kad 2010m. birželio 9 d. jis su M. Č. individualia įmone „Milčija“ sudarė darbo sutartį ir buvo priimtas tarptautinių pervežimų vairuotoju, darbdavio iniciatyva nustatant jam 3 mėnesių išbandymo laikotarpį. Darbo sutarties sąlygomis jis privalėjo dirbti pagal darbo ir poilsio režimą, nustatytą Europos šalių susitarimu dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR) ir ES reglamentą, neviršijant 48 valandų per savaitę 6 mėnesių vidurkio. Ieškovas nurodo, kad darbdavys nesilaikė jo darbo ir poilsio laiko režimo, todėl jis 2010 m. birželio 28 d. pateikė darbdavio direktoriui P. Č. prašymą atleisti jį iš darbo pagal Darbo kodekso 129 str., tačiau sužinojęs, kad šiuo pagrindu galima atleisti darbuotoją tik darbdavio iniciatyva, jis pateikė kitą prašymą, kuriuo prašė pirmąjį laikyti negaliojančiu ir būti atleidžiamas pagal DK 127str. 2d. (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu).Tačiau darbdavys neatsižvelgė į jo prašymą ir 2010 m. liepos 1d. atleido jį pagal DK 107str. 1d. –dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų. Ieškovas laikė tinkamai dirbęs jam pavestą darbą, o atsakovą neteisėtai įvertinus jo darbo rezultatus neigiamai.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo R. Č. 600 Lt atsakovui M. Č. individualiai įmonei „Milčija“ advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 6 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad ieškovas R. Č., 2010 m. birželio 27d., gavęs iš transporto vadybininkės R. B. tarnybinį nurodymą kitos dienos ryte išvykti jam nurodytu maršrutu į Lenkijos Respubliką, tai daryti atsisakė. Tokį darbuotojo atsisakymą laikė grubiu darbo drausmės pažeidimu, jis darbo laiko apskaitos žiniaraštyje apskaitytas kaip pravaikšta (DI pateikta medžiaga, b.l. 15). Nėra įrodyta, jog pavedimu vykti nurodytu laiku į Lenkiją darbdavys būtų pažeidęs vairuotojo poilsio režimą. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio matėsi, kad R. Č. iki atsisakymo išvykti į reisą buvo išdirbęs 81 valandą, jo vairavimo režimas neprieštaravo Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (ARTR) 6 – 8 straipsnių nuostatoms. Vien šio pažeidimo visiškai pakanka konstatuoti, kad atsakovas teisingai pripažino savo darbuotoją R. Č. netinkamu dirbti jam pavestą darbą. R. Č. blogas orientavimasis Vilniuje taip pat laikytinas pakankamu pagrindu pripažinti jį netinkamu dirbti pavestą darbą. Kaip nurodė atsakovo atstovai, įmonės vairuotojams leidžiama pirkti miestų žemėlapius, vėliau jiems už tai yra kompensuojama iš įmonės lėšų. R. Č. nepasinaudojo šia galimybe, bet kaip pats pripažino, keletą kartų skambino transporto vadybininkei klausdamas kelio, dėl nežinojimo vėlavo paimti krovinį. Ši aplinkybė, be to įrodyta liudytojos R. B. parodymais, kuri be kita ko nurodė, kad ieškovas telefoniniais skambučiais trukdė ne tik jos, bet ir įmonės buhalterės darbą. R. Č. demonstratyvus konsultavimasis telefonu prieš vykstant į reisą, ar jis privaląs tai daryti, akivaizdžiai rodė blogas jo dalykines savybes ir nesugebėjimą dirbti kolektyve. Atsakovas, remdamasis visomis galimomis įrodinėjimo priemonėmis, įrodė, kad ieškovas neišlaikė išbandymo, ir tai yra pagrindas darbdavio iniciatyva nutraukti darbo sutartį. Atsakovas M. Č. IĮ „Milčija“ laikėsi įstatyme nustatytos atleidimo iš darbo tvarkos, ieškovą apie numatomą atleidimą informavo prieš tris dienas (b.l. 20). Ieškovo pateikto prašymo atleisti jį iš darbo pačiam prašant atsakovas neprivalėjo svarstyti, kadangi iki jį gaunant jau buvo nuspręsta darbuotoją įspėti apie numatomą atleidimą nepraėjus išbandymo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas R. Č. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. panaikinti ir priimti naują sprendimą, pakeičiant atleidimo pagrindą iš DK 107 str. 1 d. į DK 127 str. 2 d. Pakviesti liudytoju VDI Alytaus rajono skyriaus inspektorių A. B.. Nurodo, kad teismas pažeidė CPK 176 str., 185 str. įtvirtintas procesinės teisės normas, neištyrė visų įrodymų byloje bei atliko netinkamą jų vertinimą

Skunde ieškovas teigia, kad tinkamai išnagrinėti darbo valandų atidirbtą laiką yra reikalinga remtis darbuotojo parodymais, tachografo parodymais (svarbiausias įrodymas, kuriuose remiantis sudaromi žiniaraščiai ir kelionės lapai), darbuotojo kelionių lapais, kuriuose žymimas vairuotojų visas dirbtas laikas, CMR važtaraščiais, kuriuose atsispindi, kada vairuotojas priėmė krovinį ir kada jis išsikrovė pas gavėją. Visa ši medžiaga teismui buvo prieinama, tačiau ja nebuvo naudotasi, ieškovo prašymu buvo kviečiamas liudyti valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus inspektorius, kuris galėtų paaiškinti darbo laiko ir poilsio režimo ypatumus ir aktus, kurie reglamentuoja šį dalyką bei paaiškinti jų turinį, tačiau ir šis prašymas buvo atmestas, konstatuojant, kad yra pakankamai įrodymų sprendimo priėmimui. Teismas atsižvelgė šiuo klausimu tik į atsakovo sudarytą laiko apskaitos žiniaraštį, kuris yra sudarytas ne aišku kokiais duomenimis remiantis: iš trylikos tachografų, atsakovas išsaugojęs tik septynis. Nuslėpdamas kitus vairavimo tachografus, kitas dirbtas vairavimo dienas pažymėjęs - dienas tik kaip kitą dirbtą darbą. Teismas ignoravo Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo rezultatus M. Č. IĮ „Milčija" tuo pažeisdamas CPK 197 str. 2 d. Teismui pateiktoje Valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo medžiagoje yra konstatuojama, kad patikrinimo metu nustatyta, kad buvo pažeidžiami darbo ir poilsio režimai. Nustatyta, kad darbdavys išdavė fiktyvias veiklos patvirtinimo pažymas (reglamentas (EB) Nr. 561/2006 arba AETR), kuriose nurodyta, kad ieškovas nevažiavo į komandiruotę ir nevairavo, o dirbo kitą darbą. Iš darbdavio pateiktų tachografo registracijos lapų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščio buvo nustatyta, kad ieškovas vyko į komandiruotes ir šis laikas yra žymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Pagal vairuotojo kelionės lapą, ieškovas R. Č. birželio mėnesį viso dirbęs 108 darbo valandas (VDI tyrimo medžiaga). Toks vairavimo režimas prieštarauja Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo AETR. Tai, kad R. Č. keletą kartų skambino transporto vadybininkei klausdamas kelio, tai teismas pripažįsta kaip darbuotojo darbo trūkumą. Tačiau teismas ir vėl neatsižvelgia į ieškovo poziciją ir nevertina aplinkybių, kurias nurodo darbuotojas. R. Č. nebuvo pareikštos pretenzijos dėl netinkamo darbo atlikimo, jis įvykdęs visas užduotis ir nebuvo nei vieno atvejo, kai jis nebūtų susitvarkęs su savo darbu, jam buvo pavesta važinėti ir per Lietuvos teritoriją, ir į Lenkiją, paskutiniai du maršrutai buvo į Lenkiją, grįžus jam buvo vėl pavesta važiuoti į Lenkiją. Priešingai nei, kad teismas konstatuoja, faktinės bylos aplinkybės rodo, kad atsakovas netinkamai vadovavo, nesuteikė darbo priemonių reikalingų ieškovo darbui atlikti: nebuvo suteikta navigacija - žemėlapis, nebuvo suteiktas nei paprastas žemėlapis, kuriame būtų numatyti maršrutai, transporto vadybininkė, kurios tiesioginis darbas - planuoti, organizuoti, koordinuoti vežimų veiklą, nenoriai padėdavo telefonu, o ieškovo pastangas - neveikti savavališkai, o atsiklausti jam vadovaujančiu žmonių - vertino, kaip trukdymą jos darbui.

Skunde nurodo, kad teismas taip pat savo sprendimą motyvavo tarnybiniais pranešimais, kuriuos pateikė atsakovas M. Č. IĮ „Milčija" (b.l. 17-19). Pabrėžtina, kad minėtinų dokumentų egzistavimas tapo žinomas tik ieškovui kreipiantis i teismą su ieškiniu: nei ieškovas nežinojęs apie jų egzistavimą, nei VDI, darydama patikrinimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo išdavęs fiktyvias veiklos patvirtinimo pažymas, kuriose buvo nurodyta, kad ieškovas išvis nevažiavo, o dirbo kitą darbą, todėl ir atsakovo tarnybiniai pažeidimai irgi vertintini kritiškai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė M. Č. IĮ „Milčija“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas įrodė, jog ieškovas R. Č. neišlaikė išbandymo, išbandymo rezultatai nepatenkinami ir dėl to pagrįstai atleistas iš darbo. Nepatenkinamiems išbandymo rezultatams reikšmės turėjo apelianto netinkamas elgesys, asmeninės savybės, kurie ir sąlygojo netinkamą pareigų vykdymą ar jų nevykdymą. 2010 metų birželio 27 dieną vadybininkė R. B. nurodė R. Č., kad jis kitos dienos, t.y. birželio 28-osios, ryte nuo 6 iki 10 valandos turi atvykti į krovimo pasikrovimo vietą Lenkijoje. Konkretus išvykimo iš įmonės laikas apeliantui nebuvo nurodytas, o akcentuotas pasikrovimo laikas: vairuotojas pats įvertina savo važiavimo galimybes, sprendžia, ar jam geriau anksčiau išvykti ir palaukti krovinio pasikrovimo vietoje, ar sustoti pakeliui, ar vėliau išvykti iš įmonės. R. Č. dirbtas laikas iki numatomo reiso neviršijo leistino vairavimo režimo, todėl apelianto atsisakymas vykdyti teisėtus vadybininkės reikalavimus teismo pagrįstai pripažinti kaip grubus darbo drausmės pažeidimas. Apeliantas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2010-10-06 vykusio teismo posėdžio metu pripažino, kad iš reiso sugrįžo birželio 26 dieną apie 19 valandą, vadybininkė apie būtinybę išvykti į reisą paskambino birželio 27 dieną apie 17 valandą, pripažino, kad atsisakė vykti į reisą. Atsakovo atstovas P. Č. nurodė, kad R. Č., nutraukiant darbo sutartį, nenorėjo atiduoti nei vieno tachografo registracijos lapo, teigė jų neturintis, tik buhalterijos darbuotojoms paaiškinus, kad negalės apskaičiuoti darbo užmokesčio, septynis tachografo registracijos lapus atidavė. Apeliantas teismo posėdžio metu pripažino, kad jis negrąžino buhalterijos darbuotojoms visų tachografo registracijos lapų - atidavė tik tuos septynis, kurie vėliau buvo pateikti VDI inspektoriui. Pats apeliantas pripažino, kad tachografo parodymai turi būti laikomi kartu su poilsio režimo patvirtinimais, taip pat pripažino, kad poilsio režimo patvirtinimų neatidavė darbdaviui, o juos perdavė VDI. Taigi, apeliantas, negrąžindamas įmonei dokumentų, patvirtinančių jo darbo ir poilsio režimą pats pažeidė teisės aktų reikalavimus. Būtent todėl naujas poilsio režimo patvirtinimas buvo išduodamas dubliuojant poilsio ar kitą darbą dirbtas valandas, nes kelių policijos pareigūnai Lenkijos Respublikoje griežtai reikalauja pateikti konkretaus automobilio tachografo parodymus arba konkretaus vairuotojo viso mėnesio tachografo parodymus, kad galėtų patikrinti darbo ir poilsio režimo laikymąsi. Neturint tachografo parodymų, vienintelis pateisinantis dokumentas yra poilsio režimo patvirtinimas. Teismo posėdyje įmonės direktorius P. Č. paaiškino, kad buvo VDI nubaustas iš esmės už tai, kad nekontroliavo poilsio režimo patvirtinimų išdavimo, nes įmonėje nebuvo tokių atvejų, kad darbuotojai sąmoningai negrąžintų, su savimi, vykdami į reisą neturėtų tachografų parodymų, todėl išduodami poilsio režimo patvirtinimai neprieštaraudavo vienas kitam, jų neregistravo. Taigi, ne darbdavys sunaikino tachografų parodymus, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, bet pats apeliantas. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama VDI patikrinimo rezultatams, tačiau pamirštama pažymėti, kad tikrinimo aktų suvestinėje 5.4 ir 5.7 punktuose pažymėta, kad kitų pažeidimų nenustatyta, be to, kad nebuvo pateikti 6 tachografų registracijos lapai ir netinkamai užpildyti poilsio režimo patvirtinimai. Taigi, VDI nenustatė, kad apeliantas viršijo darbo valandas ir jo poilsio laikas buvo trumpesnis už reglamentuotą. Tarptautinių pervežimų vairuotojui keliami atitinkami kvalifikaciniai reikalavimai, jis privalo gerai orientuotis vietovėje, skaityti žemėlapius, būti pareigingas. Per išbandymo laikotarpį paaiškėjo, kad šių savybių apeliantas neturi, todėl darbo sutartis su juo buvo nutraukta. Apeliantas nesugebėjo laiku pristatyti krovinio ne tik Lenkijoje, bet ir Lietuvoje, vėlavo į paskirties vietas, nesiorientavo vietovėje. Pats nesugebėdamas tinkamai organizuoti savo darbo, trukdė jį dirbti kitiems įmonės darbuotojams. Jis taip pat rodė nepagarbą įmonės vadovams, specialistams, nes kiekvieną pagrįstą reikalavimą atlikti tam tikras darbines funkcijas jis prieš tai telefonu su kažkuo aptardavo. Ši aplinkybė taip pat patvirtina apie apelianto blogas dalykines savybes, nesugebėjimą operatyviai priimti sprendimus, apie atsakomybės nebuvimą. Apeliantas įmonėje dirbo trumpai, tačiau buvo gauti du tarnybiniai pranešimai dėl vairuotojo R. Č. netinkamo pareigų vykdymo, nesusitvarkymu su pavestu darbu. Įvertinus gautus tarnybinius pranešimus, iš kurių matyti, kad apeliantas neišlaikė išbandymo, dėl savo asmeninių ir dalykinių savybių nesugeba tinkamai atlikti darbo sutartimi sulygto darbo, 2010 metų birželio 28 dieną direktoriaus įsakymu nurodyta transporto vadybininkei paruošti R. Č. pranešimą dėl darbo sutarties nutraukimo, esant nepatenkinamiems išbandymo rezultatams (netinkamas pareigų vykdymas). Ieškovui tą pačią birželio 28 dieną buvo įteiktas pranešimas dėl darbo sutarties nutraukimo LR DK 107 straipsnio pagrindu. Susipažinęs su šiuo pranešimu, ieškovas raštu parašė, kad nesutinka su darbo sutarties nutraukimu ir pranešė, kad jis pats tą pačią birželio 28 dieną yra parašęs prašymą atleisti jį iš darbo DK 129 straipsnio pagrindu. Aiškinantis situaciją, paaiškėjo, kad minėtą prašymą R. Č. paliko sargui, kuris nėra įgaliotas atlikti tokius veiksmus - gauti ir registruoti darbuotojų prašymus, pareiškimus. Nelogiški apelianto argumentai, kad jis esą nežinojo, jog sargas nėra tas asmuo, kuriam gali būti paliekami tokie svarbūs dokumentai, kaip pareiškimas nutraukti darbo sutartį. Apeliantas yra pilnametis, turintis darbo patirtį, į darbą priimtas įmonės vadovo (ne sargo), todėl tokie aiškinimai vertintini kritiškai. Įmonė laikėsi darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų: darbo sutartyje buvo numatytas išbandymo terminas darbdavio iniciatyva, darbuotojas raštu informuotas apie nepatenkinamus išbandymo rezultatus, įstatyme nustatytu terminu (įspėjus prieš 3 dienas) nutraukta darbo sutartis, su atleidžiamu iš darbo darbuotoju atsiskaityta visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas R. Č. nuo 2010 m. birželio 10 d. darbo sutarties pagrindu dirbo atsakovo M. Č. individualioje įmonėje „Milčija“ tarptautinių pervežimų vairuotoju, darbdavio iniciatyva buvo nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis (b.l.4). Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta darbdavio M. Č. individualios įmonės „Milčija“ iniciatyva, t.y. direktoriaus įsakymu nuo 2010 m. liepos 1 d. (b.l. 14), nes atsakovas pripažino ieškovo išbandymo rezultatus nepatenkinamais (DK 107 str. 1 d.) Atsakovas M. Č. individuali įmonė „Milčija“ atleido darbuotoją R. Č. iš darbo neišlaikius išbandymo, nes jis grubiai nevykdė jam duoto įpareigojimo išvykti nurodytu laiku į Lenkiją, kaip vairuotojas blogai orientavosi Vilniuje ir dėl to nesugebėjo tinkamai atlikti jam pavestos užduoties, arogantiškai elgėsi įmonės administracijos atžvilgiu. Ieškovas R. Č. ginčijo tokį jo atleidimo pagrindą ir prašė jį pakeisti į LR DK 127 str. 2 d.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo įmonės direktoriaus P. Č. parodymais ieškovas R. Č. buvo pripažintas neišlaikęs išbandymo dėl kelių priežasčių, o būtent: jis prieš išvykdamas nurodytu maršrutu nuolat kažkam skambindavo ir konsultuodavosi teisiniais klausimais, ar jis privaląs vykti, tokiu būdu viešai demonstruodamas nepagarbą užduotis jam skiriančiai įmonės administracijai, be to, jis pirmus tris kartus vykdamas su porininku į Lenkiją, kelyje užtruko nepateisinamai ilgai, dėl ko iš užsakovo buvo gauta telefoninių nusiskundimų, taip pat jis blogai orientavosi Vilniuje ir, vykdamas krovinio, daug kartų skambino į įmonę vadybininkei bei buhalterei klausdamas kelio, be to, jis atsisakė vykdyti 2010 m. birželio 27 d. jam vadybininkės duotą nurodymą ryte išvykti į Lenkiją. Ieškovas R. Č. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad pirmieji trys reisai į Lenkiją buvo su porininku, t.y. patyrusiu vairuotoju, todėl visa kaltė dėl gautų priekaištų iš užsakovų tenka ne jam, o būtent šiam vairuotojui, Vilniuje jis nesiorientavo, nes išvykstant iš Alytaus jam buvo nurodyta vykti tik iki Elektrėnų, būtinybė vykti į Vilnių atsirado vėliau jau jam būnant kelyje, o darbdavys nebuvo jo aprūpinęs Vilniaus žemėlapiu, į Lenkiją jis atsisakė vykti 2010 m. birželio 28 d., nes tuo metu jau buvo viršijęs norminiais aktais nustatytą darbo laiką ir vykdamas būtų pažeidęs poilsio režimą.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas M. Č. individuali įmonė „Milčija“ įrodė, kad ieškovas R. Č. neišlaikė išbandymo ir iš darbo buvo atleistas teisėtu pagrindu. Teismas sprendė, kad darbuotojo atsisakymas išvykti jam nurodytu maršrutu į Lenkijos Respubliką laikytinas grubiu darbo drausmės pažeidimu, jis darbo laiko apskaitos žiniaraštyje apskaityta kaip pravaikšta. Taip pat teismas sprendė, kad nėra įrodyta, kad pavedimu nurodytu laiku vykti į Lenkiją darbdavys būtų pažeidęs vairuotojo poilsio režimą. Teismas rėmėsi darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, kad R. Č. iki atsisakymo vykti į reisą buvo išdirbęs 81 valandą, jo vairavimo režimas neprieštaravo Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (ARTR) 6-8 straipsnių nuostatoms. Teismas padarė išvadą, kad vien šio pažeidimo pakanka konstatuoti, kad atsakovas teisingai pripažino savo darbuotoją R. Č. netinkamu dirbti jam pavestą darbą.

Tačiau nagrinėjamoje byloje yra prijungta P. Č. administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje nustatytų aplinkybių ir pažeidimų pirmosios instancijos nevertino. Iš 2010 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos nutarimo P. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje matosi, kad buvo nustatyta, jog R. Č. nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2010 m. birželio 26 d. vairavo įmonei priklausančias transporto priemones. Įmonės patikrinimo metu darbdavys pateikė R. Č. tachogravo registracijos lapus už 2010 m. birželio 17-18, 22-23,25-26. Viso darbdavys turėjo pateikti 13 vairuotojo R. Č. tachografo registracijos lapų. Darbdavys nepateikė kontrolei vairuotojo R. Č. birželio 10-11 d, 14-15 d, 19-21 d. tachografo registracijos lapų. Nepateikti tachografo registracijos lapai sudaro 46 procentus, nuo privalomai pateikti tachografo registracijos lapų.

Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad I.Į „Milčija“ direktorius P. Č. nesaugodamas vairuotojo R. Č. tachografo registracijos lapų bei nepateikdamas jų patikrinimui pažeidė Tarybos reglamento (EEB) Nr. 382/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų 14 str. 2 d.

Taip pat nustatyta, kad 2010 m. birželio mėn. 22, 23, 25 d. įmonės vairuotojui buvo išduoti 4 jo veiklą patvirtinantys priedai, kuriuose buvo nurodyta, kad R. Č. laikotarpiu 1) nuo 2010 06 18 15 val. iki 2010 06 22 8 val 40 min nevairavo, tačiau dirbo kitą darbą ( 18 p.). Šis priedas vairuotojui išduotas 2010 06 22; 2) nuo 2010 06 10 8 val iki 2010 06 25 03 val. nevairavo, tačiau dirbo kitą darbą ( 188 p.). Šis priedas vairuotojui išduotas 2010 06 23; 3) nuo 2010 06 10 8 val. iki 2010 06 27 22 val. nevairavo, tačiau dirbo kitą darbą (18 p.). Šis priedas vairuotojui išduotas 2010 06 23; 4) nuo 2010 06 10 8 val. iki 2010 06 25 22 val. nevairavo, tačiau dirbo kitą darbą (18p). Šis priedas vairuotojui išduotas 2010 06 25.

Nustatyta, kad veiklos patvirtinimo laikotarpiu vairuotojas R. Č. vairavo aukščiau nurodytas transporto priemones, o ne dirbo kitą darbą. Tai nustatyta iš pateiktų vairuotojo R. Č. tachografo registracijos lapų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščio, kuriame nurodyta vairuotojo dirbtas laikas ir žymėtos komandiruotės. Vairuotojas R. Č. pripažino, kad fiktyvius veiklos patvirtinimo laikotarpius (priedus) darbdavys išdavė siekiant pažeisti darbo ir poilsio režimus ir esant kontrolei kelyje, patikrai pateikti fiktyvius duomenis apie vairuotojo darbą. Iš pateiktų tachografo registracijos lapų, darbo laiko apskaitos žiniaraščio vyriausiasis darbo inspektorius darbo teisei A. B. nustatė, kad darbdavys klastojo vairuotojo R. Č. veiklos laikotarpių duomenis ir pažeidė Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 15 str. 8 dalies reikalavimus. Administracinio teisė pažeidimo byloje M. Č. IĮ „Milčija“ direktorius su nustatytais pažeidimais sutiko ir 2010 m. liepos 10 d vyr. darbo inspektoriaus A. B. nutarimu buvo nubaustas 2000 litų bauda.

R. Č. apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal vairuotojo kelionės lapą jis birželio mėnesį viso dirbęs 108 darbo valandas, kas prieštarauja Europos šalių susitarimui dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo AETR. Apeliantas R. Č. nurodė, kad jis 2010 m. birželio 26 d. 19 val. grįžo iš reiso, buvo išdirbęs 38 valandas ir jam priklausė ilgas poilsis, todėl 2010 m. birželio 27 d. jam negalėjo būti pravaikšta, nes tą dieną jam priklausė poilsio diena. Tam, kad nustatyti tikslų dirbtą valandų skaičių, darbdavys turėjo pateikti visus R. Č. išduotus tachografo registracijos lapus. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, kad darbdavys iš 13 tachografo registracijos lapų yra išsaugojęs tik 6. Šioje byloje pareiga įrodyti vairuotojo R. Č. dirbtą laiką tenka darbdaviui. Darbdavys įtikinančių ir objektyvių įrodymų apie tai, kad R. Č. buvo išdirbęs 81 valandą nepateikė. Darbdavio sudarytas ir pateiktas darbo laiko apskaitos žiniaraštis, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas negali būti laikomu neginčijamu ir objektyviu įrodymu, kadangi nesant trūkstamų tachografo registracijos lapų nėra galimybės patikrinti žiniaraštyje nurodytų duomenų pagrįstumo ir teisingumo, be to, neaišku, kokių dokumentų pagrindu jis sudarytas. Kadangi P. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad darbdavys klastojo vairuotojo R. Č. veiklos laikotarpių duomenis, iš byloje pateiktų duomenų teisėjų kolegija daro išvadą, kad darbdavys neįrodė vairuotojo R. Č. 81 valandos dirbto laiko per ieškovo darbo laiką pas atsakovą. Be to, apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytoju Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius A. B. parodė, kad nesant trūkstamų tachografų registracijos lapų neįmanoma nustatyti tikslaus laiko kiek ieškovas vairavo ir kiek ilsėjosi.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovas pats sunaikino dalį tachografų, kad tachografus, kuriuos tikrino inspekcija, įteikė pats tariamai ieškovas. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šie atsakovo parodymai vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme atsiliepime į ieškinio pareiškimą atsakovas šių aplinkybių nebuvo nurodęs. Ieškovas R. Č. nepripažino sunaikinęs tachografus. Be to, atsakovas nustatęs aplinkybes dėl tachografų dingimo ar sunaikinimo privalėjo atlikti vidinį patikrinimą, turėjo galimybę surašyti tarnybinį pranešimą, prašyti ieškovą pasiaiškinti. Pats atsakovas turėjo būti suinteresuotas tachografų išsaugojimu. Iš P. Č. administracinio teisės pažeidimo bylos matosi, kad P. Č. nenurodė tachografų dingimo aplinkybių, su pažeidimu sutiko. Todėl atsakovo nurodyta aplinkybė, kad dėl dalies tachografų sunaikinimo kaltas ieškovas yra neįrodyta.

Iš transporto vadybininkės R. B. tarnybinio pranešimo (b.l.17) matosi, kad jame nurodyta, jog „š.m. birželio 27 d. paskambinus telefonu vairuotojui R. Č., ir nurodžius jam vykti krautis į Lenkiją, jisai atsisakė vykti, dėl to susidarė papildomų problemų, dėl kurių krovinys buvo nepasikrautas laiku“. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad R. Č. turėjo išvykti kitos dienos rytą t.y. birželio 28 d. jam nurodytu maršrutu į Lenkijos Respubliką, R. Č. tai daryti atsisakė. Tačiau 2010 m. birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje birželio 27 d. įrašyta kaip pravaikšta, nors tą dieną jis neprivalėjo važiuoti. Dėl atsisakymo vykti į Lenkiją birželio 28 d. atsakovas nepareikalavo ieškovo pasiaiškinti.

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas neįrodė, kad vykdamas su porininku į Lenkiją ieškovas R. Č. užtruko nepateisinamai ilgai ir dėl to atsakovas turėjo priekaištų iš verslo partnerių. Tačiau teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad R. Č. blogas orientavimasis Vilniuje taip pat laikytinas pakankamu pagrindu pripažinti jį netinkamu dirbti pavestą darbą. Tačiau norint pripažinti darbuotojo nepakankamą kvalifikaciją ar profesinių gebėjimų stoką, reikia nustatyti, kodėl darbuotojas negali atlikti jam pavesto darbo, ar jis tinkamai apmokytas, ar darbuotojui yra tinkamai vadovaujama, kad šis atliktų reikalaujamą darbą. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovas vykdamas į Vilnių neatliko jam pavestos užduoties. Ieškovas nurodė, kad paskambinus pačios vadybininkės jam negalėjo paaiškinti kaip patekti į nurodytą vietą, nors jų tiesioginis darbas yra darbus planuoti, organizuoti ir koordinuoti vežimų veiklą. Tai, kad ieškovas pradėjęs dirbti ir vienas išvykęs į reisą klausia ir domisi kaip jam reikia elgtis, nerodo jo blogas dalykines savybes ir nesugebėjimą dirbti kolektyve. Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad R. Č. per jo darbo laikotarpį pas atsakovą nebuvo pareikštos pretenzijos dėl netinkamo darbo atlikimo, jis įvykdęs visas užduotis ir nebuvo konstatuota atvejų, kai jis būtų nesusitvarkęs su darbu, jam buvo pavesta važinėti ir per Lietuvos teritoriją ir per Lenkiją. Todėl teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neišlaikė išbandymo ir darbdavys pagrįstai su ieškovu nutraukė darbo sutartį LR DK 107 str. pagrindu. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo pateikto prašymo atleisti jį iš darbo pačiam prašant atsakovas neprivalėjo svarstyti, kadangi iki jį gaunant jau buvo nuspręsta darbuotoją įspėti apie numatomą atleidimą iš darbo. R. Č. prašymą atleisti iš darbo pagal LR DK 127 str. 2 d. pateikė darbdaviui iki jo atleidimo iš darbo, todėl darbdavys privalėjo tai svarstyti.

Teisėjų kolegija iš aukščiau išvardintų argumentų daro išvadą, kad atsakovas klastojo ieškovo vairuotojo R. Č. veiklos laikotarpių duomenis, siekiant pažeisti darbo ir poilsio režimus, atsakovas neįrodė, kad duodamas nurodymą R. Č. vykti į Lenkiją 2010m. birželio 28 d. nepažeidė jo darbo ir poilsio režimo, nes nepateikė įrodymų, kad R. Č. pas atsakovą buvo išdirbęs mažiau, negu ieškovas nurodė - 108 darbo valandas. Darytina išvada, kad atsakovas ieškovui nesudarė tinkamų sąlygų dirbti, pažeidė įstatymus, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą ir pakeisti jo atleidimo iš darbo pagrindą į LR DK 127 str. 2 d. Sutinkamai su LR DK 140 str. 2 d. ieškovui R. Č. priteistina dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas pažeidžiant materialinės bei procesines teisės normas, todėl jis naikintinas ir tenkinant apeliacinį skundą priimtinas naujas sprendimas. (CPK 326 str. 1d. 2 p.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu

nusprendė:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą. Pakeisti R. Č. atleidimo iš darbo 2010 m. liepos 1 d. M. Č. individualioje įmonėje „Milčija“ pagrindą iš DK 107 str. 1 d. į DK 127 str. 2 d.

Priteisti iš M. Č. individualios įmonės „Milčija“ į.k. 153657617 R. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) 2200 (du tūkstančius du šimtus) litų išeitinės išmokos.

Priteisti iš M. Č. IĮ „Milčija“ į.k. 153657617 66 (šešiasdešimt šešis) litus žyminio mokesčio bei 6 litus pašto išlaidų valstybei pirmosios instancijos teisme ir 5,40 Lt išlaidų valstybei susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu apeliacinėje instancijoje sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660.

Kolegijos pirmininkė Izolda NėnienėKolegijos teisėjai Raimondas BuzelisArūnas Rudzinskas