Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Remigijaus Armino ir Dalios Gumuliauskienės,

2015 m. spalio 21 d viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J.V. patikslintą skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Registrų centrui ir B.Š. dėl 2015-05-29 sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti Valstybės įmonės Registrų centras (toliau – ir VĮ Registrų centras) Tauragės filialo 2015-05-29 sprendimą Nr. (9.1.6)TAUs-528 „Dėl nekilnojamojo daikto išregistravimo“;

Tretysis suinteresuotas asmuo B.Š. teismo posėdžio metu palaikė atsakovo poziciją ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimo į skundą nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centro atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje iš esmės nagrinėjama, ar teisėtas ir pagrįstas atsakovo VĮ Registrų centro Tauragės filialo (toliau – ir Teritorinis registratorius) 2015-05-29 sprendimas Nr. (9.1.16)TAUs-528, kuriuo, nuspręsta, jog nėra pagrindo panaikinti nekilnojamojo daikto, kadastrinių matavimų byloje pažymėjo 5I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teisių registraciją Nekilnojamojo turto registre.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas (2014-05-08 įstatymo Nr. XII-869, įsigaliojusi nuo 2014-06-02, galiojanti ginčijamo sprendimo priėmimo metu), Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (2014-12-11 įstatymo Nr. XII-1427 redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01), Statybos įstatymas (2011-12-01 įstatymo XI-1764 redakcija, galiojusi nuo 2012-07-01, deklaracijos surašymo metu), Nekilnojamojo turto registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379.

Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą. Duomenų įrašymo momentu laikomas Centrinio registratoriaus patvirtinimas apie duomenų įrašymą į centrinį duomenų banką. Duomenų įrašymo į centrinį duomenų banką tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Juos tvirtina Vyriausybė (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnis). Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis).

Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus. Nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į šį daiktą įregistravimas nekilnojamojo turto registre nėra nuosavybės ar kitos daiktinės teisės atsiradimo pagrindas, o valstybės siekis išviešinimo būdu užtikrinti šių teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus bei jų suvaržymus. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1764/2014).

Taigi teismine tvarka nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimai dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo (išregistravimo) nekilnojamojo turto registre gali būti ginčijami tik dėl to, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai buvo įregistruoti be pagrindo (pvz. nesant dokumento, kurio pagrindu šie duomenys galėjo būti įrašyti į nekilnojamojo turto registrą; įrašant į nekilnojamojo turto registrą duomenis, kurių nėra dokumente, kuris buvo pagrindas atlikti nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimą ir pan.) arba pažeidžiant nustatytą tvarką.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnį, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai. Šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą.

Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad pareiškėja 2015-05-14 Teritoriniam registratoriui pateikė prašymą panaikinti daikto ir nuosavybės teisių į daržinę 5I1ž įregistravimą, motyvuojant tuo, kad daržinės įregistravimui pateikta 2012-08-03 statinio deklaracija registravimui yra netinkama, kadangi statinio statybai nebuvo gautas pareiškėjos rašytinis sutikimas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-06-17 išraše nurodyta, jog pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso B.Š. (byloje procesinė padėtis – tretysis suinteresuotas asmuo) pagal 2012-08-03 deklaraciją apie statybos užbaigimą. Pareiškėjos prašyme teritoriniam registratoriui buvo prašoma panaikinti daikto ir nuosavybės teisių į daržinę įregistravimą. Iš pareiškėjos patikslinto skundo motyvų ir paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog ji siekia apginti savo pažeistas teises, ne tik prašydama panaikinti daikto ir nuosavybės teisių į daržinę įregistravimą, tačiau prašo įpareigoti atsakovą B.Š. ir pareiškėjos J.V. vardu įregistruoti nuosavybės teisę į ginčo daržinę (po ½ dalį). Pagrindinis pareiškėjos motyvas ginčijamo akto panaikinimui - pateikta 2012-08-03 deklaracija apie statybos užbaigimą yra netinkamas dokumentas, patvirtinantis B.Š. nuosavybės teisę į daržinę, nes negautas jos, kaip žemės sklypo bendraturtės, rašytinis sutikimas. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nustatyta, kad žemės sklypas, kuriame stovi ginčo statinys – daržinė, nuosavybės teise priklauso B.Š. (1/2 dalis, pareiškėjos motinai) ir J.V. (1/2 dalis) pagal 2007-08-29 paveldėjimo teisės liudijimą. Taip pat pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui B.Š. nuosavybės teise pagal minėtą paveldėjimo teisės liudijimą priklauso po ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir po ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, jog 2007-08-29 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime konkrečiai išvardinta paveldimo turto sudėtis, dalys, ir ginčo statinys – daržinė nėra įtraukta į paveldimo turto dalį.

Vertintina, ar pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą yra tinkamas dokumentas daiktinės teisės įregistravimui pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnį. Statybos įstatymo (2011-12-01 įstatymo XI-1764 redakcija, galiojusi nuo 2012-07-01, deklaracijos surašymo metu) 24 straipsnio 2 dalis nustatė, jog užbaigus statinio kapitalinį remontą, pakeitus statinio (patalpų) paskirtį, pastačius, rekonstravus ar atnaujinus (modernizavus) vieno ar dviejų butų namą, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikiama statytojo (užsakovo) Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą. Naujo vieno ar dviejų butų namo ar nesudėtingo statinio statybos ir šių statinių rekonstravimo atvejais deklaraciją apie statybos užbaigimą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka tvirtina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, o konservacinio prioriteto, kompleksinėse saugomose teritorijose ir jų apsaugos zonose deklaraciją tvirtina ir institucija, pagal kompetenciją atsakinga už šių teritorijų apsaugą. Minėto straipsnio 3 dalis nustatė, jog 2 dalies reikalavimai neprivalomi nesudėtingų statinių statybos ir statinio paprastojo remonto atveju ir gali būti vykdomi, jeigu to pageidauja statytojas (užsakovas). Šiuo atveju statytojas B.Š. elgėsi pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatytą galimybę ir deklaracijos apie statybos užbaigimą neteikė tvirtinti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, nes manė, jog vykdė nesudėtingų statinių statybą, todėl atsakovui pateikė statytojo deklaraciją. Deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodyta, jog pagalbinis pastatas – daržinė, nesudėtingas II grupės statinys, pradėta statyti 1993 m., kadastro duomenys užfiksuoti 2012-07-10. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (toliau – ir Reglamentas, 2012-06-25 įsakymo Nr. D1-528 redakcija (nuo 2012-07-01) 8.2, 8.3, 34, 35 ir 36 punktų nuostatas, ginčo statinys – daržinė, nepriskirtinas Reglamento 35 punkto 35.1 ir 35.2 papunkčiuose numatytiems atvejams, o pagal 36.3 papunktį statytojui registruoti Deklaraciją nebuvo privalu. Pažymėtina, jog pagal Reglamento 44 punktą statybos užbaigimo aktas ir Deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Pati deklaracija apie statybos užbaigimą nėra šios administracinės bylos dalykas, todėl dėl deklaracijos turinio teisėjų kolegija nepasisako. Atsakovo atstovo paaiškinimais nustatyta, kad minėta deklaracija ir kadastrinių matavimų byla buvo pateikta atsakovui ginčo statinio registracijai. Sistemiškai įvertinus teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog deklaracija apie statybos užbaigimą yra tinkamas dokumentas daiktinės teisės įregistravimui.

Pareiškėja argumentuoja, jog nuosavybės teisės įregistravimui B.Š. vardu buvo būtina gauti jos, kaip žemės sklypo, bendrasavininkės sutikimą. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, jog statybą leidžiantis dokumentas tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Tačiau minėto straipsnio 25 dalis nustato išimtį, jog paminėti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Atsižvelgiant į tai, jog pagal kadastro duomenis ginčo daržinė pastatyta 1993 metais, o deklaracija apie statybos užbaigimą surašyta 2012 metais, per vienus metus nuo statybos pradžios statytojui nebuvo pateikta pretenzijų, todėl bendraturčių sutikimas, kaip statybą leidžiantis dokumentas, nebuvo reikalingas, nes nuo statybos pabaigos yra praėję daugiau kaip metai. Vertintina tai, kad pareiškėja žemės sklypo bendrasavininke tapo tik 2007 m. pagal paveldėjimo teisės liudijimą, o ginčo statinys pastatytas 1993 metais, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo gauti pareiškėjos leidimą ir ginčo statinio statybos pradžiai, kai pareiškėja nebuvo žemės sklypo bendrasavininke. Kaip jau minėta teisinis reguliavimas nagrinėjamu atveju nenustato privalomo bendraturčių sutikimo, tačiau tretysis suinteresuotas asmuo B.Š., teikdama teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą, pateikė ir pareiškėjos 2012-08-03 surašytą sutikimą, jog B.Š. įregistruotų pastatą (daržinę) (b.l. 6). Pareiškėja teismo posėdžio metu argumentavo, kad toks leidimas buvo surašytas tik dėl mamai priklausančios turto dalies įregistravimo. Teisėjų kolegija nevertina šio rašytinio įrodymo, kadangi byloje konstatuota, jog pagal teisinį reguliavimą rašytinis pareiškėjos sutikimas, kaip statybą leidžiantis dokumentas, nebuvo reikalingas.

Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punktą daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, jog pareiškėja nepateikė jokių faktinių duomenų, kuriais remiantis būtų paneigta trečiojo suinteresuoto asmens B.Š. nuosavybės teisė į statinį – daržinę, nekilnojamojo turto registre įregistruota pagal deklaracijos duomenis. Pareiškėja nepateikė teismui jokių teisės aktais nustatytų dokumentų apie trečiojo suinteresuoto asmens B.Š. nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuosavybės teisės į pastatą – daržinę pasibaigimą (daiktinės teisės turėtojo netekimą savo daiktinės teisės, šios teisės perleidimą kitam asmeniui) ar pačios pareiškėjos nuosavybės teisių į ginčo statinį atsiradimą. Pareiškėjos pateikti įrodymai dėl B.Š. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal 2015-06-08 Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą dėl žemės sklypo plano suklastojimo, neturi jokios reikšmės vertinant skundžiamą sprendimą ar daiktinės teisės įregistravimo teisėtumą. Pažymėtina, jog pati daiktinė teisė buvo įregistruota pagal minėtą deklaraciją, o ne pagal žemės sklypo duomenis, kadastrinių matavimų duomenys atitinka deklaracijoje pateiktus duomenis, kurie ir buvo perkelti į nekilnojamojo turto registrą.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo nekilnojamojo turto registre išregistruoti B.Š. nuosavybės teisę į pastatą – daržinę. Atsakovas, išnagrinėjąs pareiškėjos 2015-05-14 prašymą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą netenkinti prašymo. Skundžiamas sprendimas priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, objektyviai išanalizavus ir įvertinus pareiškėjos prašymo faktines aplinkybes, vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, laikantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų bendrųjų reikalavimų, keliamų individualių administracinių aktų turiniui ir formai.

Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, VĮ Registrų centro Tauragės filialo 2015-05-29 sprendimas Nr. (9.1.6.)TAUs-528 „Dėl nekilnojamojo daikto išregistravimo“ pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog skundžiamas sprendimas teismo pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nėra juridinio pagrindo spręsti dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, todėl šis reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Ttrečiojo suinteresuoto asmens B.Š. prašymas dėl išlaidų priteisimo bus nagrinėjamas pagal ABTĮ 45 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjos J.V. skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Registrų centrui bei B.Š. dėl 2015-05-29 sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.