Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, susipažinęs su E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka E. R. atžvilgiu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas E. S. privataus kaltinimo skundas, kuriame nurodytais argumentais bei motyvais prašoma iškelti privataus kaltinimo bylą E. R.. E. S. teismui pateiktame skunde nurodė, kad 2013 m. birželio 6 d. namuose žaidė su savo vaikais A. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. (gim. (duomenys neskelbtini)) savo kambaryje. Į kambarį įėjo dukra J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir pasakė, tu man joks tėvas, einam vaikai į kitą kambarį pas mamą. Jis suprato, kad dukra yra nuteikta motinos, todėl paėmė už rankos ir nuvedė ją į koridorių. Duris laikinai užrakino. Už kelių minučių į duris pasibeldė O. S.. Jis atidarė duris, o už durų stovėjo Oksana ir netikras jos brolis E. R.. Jam pasakė eik namo, nespėjus baigti pokalbio, staiga į veidą pasipylė smūgių kruša. Nuo smūgių atsirado kairės akies kraujosruva ir virš kairės akies patinimas. Galvos skausmas bei laikinas nedarbingumas. Paėmus telefoną skambinti policijai, Oksana sušuko - bėk greičiau. E. R. greitai išbėgo iš buto, o jis nuvyko į šeštąjį policijos komisariatą. Skunde taip pat nurodoma, kad analogiškas įvykis buvo prieš trejus metus.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime yra pasisakęs, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimuisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nukentėjusiojo skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Teismui pateiktas E. S. skundas neatitinka įstatymo nurodytų reikalavimų. E. S. teismui pateiktame skunde nenurodė vietos, kur galimai buvo padaryta nusikalstama veika, teismui pateiktame skunde E. S. nurodė tik tai, jog galimai įvykdyta nusikalstama veika buvo padaryta namuose, taip pat nėra nurodytas tikslus laikas kada galimai buvo padaryta nusikalstama veika, nurodyta tik diena, t.y. 2013 m. birželio 6 d. Be to, teigiama, kad analogiškas įvykis buvo ir prieš trejus metus. Pažymėtina, kad privataus kaltinimo procese, pareiškėjas turi kiek įmanoma tiksliau aprašyti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens galimai padarytus neteisėtus veiksmai, jų padarymo eiliškumą, seką. Be to, teismui pateiktame skunde nėra nurodoma ir konkretaus kaltinimo, t. y. nenurodoma, pagal kokį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnį ir jo dalį, E. S. nuomone turėtų būti kvalifikuojama E. R. galimai padaryta nusikalstama veika, kas trukdo teismui nagrinėti bylą, nes yra neaiškios nagrinėjimo teisme ribos (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Teismui pateiktame skunde E. S. prašo „prieš smurtautoją E. R. (...) iškelti privataus kaltinimo tvarka baudžiamąją bylą ir nubausti“. Privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, nes privataus kaltinimo procese nukentėjusiojo skundas turi kaltinamojo akto reikšmę t. y. apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas ir yra tas šaltinis, iš kurio kaltinamasis sužino kuo yra kaltinamas. Aptariamu atveju skunde bent bendrais bruožais turi būti įvardinti nusikaltimo sudėties požymiai, iš kurių būtų galima spręsti apie inkriminuojamą BK straipsnį, bei nustatyti, kad baudžiamoji byla tikrai turi būti nagrinėjama privataus, o ne viešo kaltinimo tvarka.

Esant išdėstytiems skundo trūkumams, konstatuotina, kad pareiškimas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų. Kadangi įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės, skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas skundą padavusiam asmeniui. Kartu pareiškėjui primintina, kad ši nutartis jam neužkerta kelio kreiptis į teismą pakartotinai, surašius įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi, teismas,-

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsisakyti priimti E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.