- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-10
- Bylos Nr.
- 1-332-737/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-5-00166-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Kaltinamasis
- C. A.
- Advokatai
- Stanislovas Raulušaitis
- Kategorijos
- 11.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.28.2.2Neteisėtas kvalifikuotas žmonių gabenimas per valstybės sieną (BK 292 str. 2 d.)
- 2.1.7.1Įrodymų leistinumas (BPK 20 str. 1, 4 d. ir kt. str.)
- 2.1.7.2Įrodymų sąsajumas (BPK 20 str. 3, 5 d. ir kt. str.)
- 2.1.7.3Įrodymų patikimumas (BPK 20 str. 3–5 d. ir kt. str.)
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
- 2.1.7.4.2Daiktų kaip įrodymų vertinimas
- 2.1.7.4.6Kitų įrodymų vertinimas
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.7Dokumentų paėmimas (BPK 134 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje C. A., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublika, vedęs, iki suėmimo dirbo (duomenys neskelbtini) ir įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininku, Lietuvos Respublikoje neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės
C. A.
, veikdamas bendrai kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, iš savanaudiškų paskatų, už sutartą nemažiau kaip 2000 eurų piniginį atlygį, 2024 m. rugsėjo mėn. 7 d., tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 03.00 val., Latvijos Respublikos teritorijoje, iš tiksliai nenustatytos vietos paėmęs, jam priklausančiu lengvuoju automobiliu „Peugeot 508“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, gabeno, neteisėtai perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – šešis (duomenys neskelbtini) piliečius: S. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., J. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., A. B. A., gim. (duomenys neskelbtini), H. M., gim. (duomenys neskelbtini), M. S. H., gim. (duomenys neskelbtini) m., H. S. gim. (duomenys neskelbtini) m., bei šiuos neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną tokiu būdu perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius Užsieniečius toliau gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje Lenkijos Respublikos kryptimi link valstybės sienos bei atgabenęs juos keliu A5 Kaunas - Marijampolė - Suvalkai, 64 - ąjame kilometre, 2024 m. rugsėjo mėn. 7 d. 4 val. 15 min., buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
II. Įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis C. A. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) išsimokėtinai įsigijo automobilį „Peugeot“, kurį užsiregistravo savo vardu ir užsiėmė keleivių pervežimo veikla. Vežė klientę iš (duomenys neskelbtini) į Vokietiją, o po to draugas I. jam pasiūlė nuvažiuoti iki Latvijos ir parvežti keleivius į Lenkiją. Žadėjo 2000 eurų. Nieko apie tai, kad šie keleiviai bus nelegalūs migrantai nesakė. I. žadėjo jo kontaktus perduoti kitam asmeniui, kuris turėjo susisiekti dėl minėtų keleivių pervežimo. I. „WhatsApp“ programėlėje yra I. pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Toliau dėl keleivių pervežimo jis susirašinėjo „WhatsApp“ programėlėje su kitu, nepažįstamu asmeniu, kurio numeris prasideda (duomenys neskelbtini) (...). Minėtas asmuo, per „WhatsApp“ programėlę atsiuntė koordinates Latvijoje, kur jo turėjo laukti keleiviai. Buvo nurodyta vykti į Latviją nurodytu adresu, atidaryti automobilio dureles ir laukti žmonių. Atėjo 6 asmenys, kalbantys nesuprantama kalba. Dalis žmonių susėdo į bagažinę, kadangi automobilyje nebuvo tiek sėdimų vietų. Kaltinamasis nurodė, kad jis klausė, ar nurodyti asmenys turi dokumentus, jie tai patvirtino, tačiau dokumentų jis netikrino. Latvijoje paėmus tuos asmenis, jam atsiuntė geolokacijos duomenis, kur turi nuvykti Lietuvoje, o ten – atsiuntė dar vienas koordinates – vykti į Lietuvos – Lenkijos pasienį. Taip pat buvo paprašyta nufilmuoti keleivius ir video atsiųsti. Jie turėjo prisistatyti, pasakyti savo vardus. Visus siųstus ir gautus pranešimus buvo nurodyta ištirtinti. Užmokestį sumokėti žadėjo po keleivių nuvežimo, tačiau kadangi buvo sustabdytas policijos pareigūnų, tai nieko ir negavo. Palaikydamas ryšį su užsakovu naudojosi „Samsung A“ telefonu.
Be kaltinamojo prisipažinimo, išvada dėl C. A. kaltės grindžiama ir kitais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
2024 m. rugsėjo 7 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 7 d., apie 04 val. 00 min, Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK reagavimo skyriaus pareigūnai patikrino automobilį „Peugeot“ valst.Nr. „(duomenys neskelbtini)“. 2024 rugsėjo 7 d., apie 04 val. 10 min. kelyje A5, Kaunas – Marijampolė – Suvalkai, 64 -tame kilometre sustabdytas minėtas automobilis „Peugeot“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo (duomenys neskelbtini) tautybės pilietis A. C. gim., (duomenys neskelbtini), kuris automobilyje neteisėtai gabeno šešis (duomenys neskelbtini) piliečius: H. M., M. S. H., S. M., A. B. A., J. S., H. S. (t. 1, b.l. 13-16).
2024 m. rugsėjo 9 d. liudytojo H. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis gimė ir užaugo (duomenys neskelbtini). Ieškodamas geresnio gyvenimo, nutarė išvykti iš savo šalies į Vokietiją. Prieš du mėnesius su migrantų grupe neteisėtai iš Baltarusijos atėjo miškais į Latviją, čia pasieniečiai juos sulaikė. Tada patalpino į užsieniečių registracijos centrą. Po mėnesio praleisto centre, su šitais visais vaikinais (6 asmenų grupė) su taksi vairuotoju išvyko iš Latvijos, vyko į Vokietiją, per Lietuvą, tačiau čia buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Lietuvoje užsieniečių registracijos centre gyveno apie 20 dienų, kol jį ir kitus asmenis perdavė į Latviją. Būdamas Latvijos užsieniečių centre, bendravo per "WhatsApp" programėlę su broliu, kuris pažadėjo surasti kitą vairuotoją. Visi kas gyvena Latvijos užsieniečių registracijos centre, nori išvykti į Vokietiją. Penktadienį, praėjusioje savaitėje, apie 11 val. jam paskambino brolis, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) ir pasakė, jog yra vairuotojas, atvažiuos vakare prie centro. Reikia ruoštis kelionei. Jam brolis į telefoną atsiuntė trumpą video, į minėtą programėlę, ten matė automobilį, kuris atvyks jų paimti. Matė jog tai baltos sp. automobilis. Vakare, apie 20 val. jis ir kiti 5 vaikinai, kurie ir buvo šeštadienio naktį sulaikyti Lietuvoje, išėjo iš Latvijos užsieniečių registracijos centro. Pėsčiomis ėjo apie 10 min. ir sutartoje vietoje laukė atvažiuojančio automobilio. Jo nurodytu laiku, apie 20 val. atvyko baltos sp. automobilis, kurio vairuotojas sustojo prie jų. Išlipo juodaodis vyras, kuris atidarė savo automobilio dureles, atlenkė galinę sėdynę. Du vaikinai įlipo į bagažinę, trys atsisėdo ant galinės sėdynės, jis sėdėjo ant galinės sėdynės. Vienas vaikinas atsisėdo priekyje. Vairuotojas juos savo turimu telefonu nufilmavo, jie pasakė savo vardus, datą, tą vaizdo įrašą išsiuntė užsakovui. Vairuotojas kalbėjo labai prastai anglų kalba, bandėm su juo kalbėti, bet jis jų nesuprato. Tada jie bendravo per „WhatsApp“ programėlę, su jam nepažįstamu vyru, kuris vairuotojui paaiškino, kas vyksta. Vairuotojas žinojo, jog jie yra neteisėti migrantai, turi tik Latvijos pažymėjimą. Vairuotojui nerodė turimo pažymėjimo, nerodė jokių pasų, nes jų neturi. Apie 20 val. važiavo iš Latvijos į Lietuvą, buvo du kartus sustoję, nes automobilio variklis kaito, tai vairuotojas buvo du kartus sustojęs, į variklį pylė vandenį, šaldė variklį. Sustoję buvo laukuose. Kai įlipo į baltą automobilį, tai nei jis nei kiti j o tautiečiai nemokėjo vairuotojui pinigų. Jam yra žinoma, jog vairuotojui, už jų 6 asmenų grupę, buvo pažadėta sumokėti 6000 - 6500 eurų. Už tokią pinigų sumą, vairuotojas sutiko atvykti ir juos nuvežti į Vokietiją, vairuotojas juos vežė į Vokietiją. Tačiau naktį apie 4 val. nakties, Lietuvoje, važiuojant kelyje, sustabdė policijos pareigūnai. Policijos vyrai kalbėjo anglų kalba, prašė paso, jie neturėjo paso, tai policijos vyrams padavė Latvijos išduotus pažymėjimus. Kokius dokumentus policijos vyrams padavė vairuotojas jis nematė. Juos sulaikė pristatė į pastatą. Po to atvežė ir apgyvendino konteineriniam namelyje. Tai tiek gali pasakyti apie savo kelionę iš Latvijos į Vokietiją, vairuotojas žinojo, jog jie yra neteisėti migrantai ir jam už jų grupės nuvežimą iš Latvijos į Vokietiją buvo pažadėta sumokėti iki 6500 eurų. Kur tiksliai vyksta jis nežinojo, tiesiog žinojo, kad jo sutartas kelionės tikslas yra Vokietija. Supranta, kad vykstant iš vienos į kitą šalį privaloma turėti asmens tapatybės dokumentą, vizą. Jis jokių dokumentų, vizos neturėjo. Supranta, kad į Latviją, į Europos Sąjungą pateko neteisėtai (t. 1, b.l. 23-27).
2024 m. rugsėjo 9 d. liudytojo S. M. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis. Gyveno (duomenys neskelbtini), nusprendė išvykti iš šios šalies ir keliauti į Europą. (duomenys neskelbtini) jis gavo kontaktus asmens, kuris pasakė, kad už 8000 JAV dolerių jis legaliai pasieks Rusiją, o sumokėjus dar 7000 JAV dolerių, jie jam padės pasiekti ir Europą. Jis sumokėjo 8000 JAV dolerių ir nuskrido į Rusiją. Rusijoje jį pasitiko nepažįstami asmenys, jie kartu su kitais migrantais nuvežė jį iki Baltarusijos. Jis kelis mėnesius gyveno bute Minsko mieste, kur su juo susisiekė organizatorius ir pasakė, kad laikas keliauti į Europą. Sužinojo, kad pirmiausiai jie keliaus į Latviją, o paskui – į Vokietiją. Iš Baltarusijos jie neteisėtai pateko į Latviją. Kartą jau bandė patekti į Vokietiją, bet buvo sulaikyti ir grąžinti į Latviją. Latvijoje juos apgyvendino pabėgėlių stovykloje, ten jis pateikė prieglobsčio prašymą. Jam buvo išduota prieglobsčio prašytojo kortelė. Jo prieglobsčio prašymas dar nėra išnagrinėtas. Paso jis neturi su savimi, nes jį paėmė pareigūnai Latvijoje, kai jį apgyvendino pabėgėlių stovykloje. Jie visi, kurie buvo Latvijoje, turėjo tikslą toliau keliauti gilyn į Europą, todėl ieškojo būdų, kaip pasiekti Vokietiją. Stovykloje jis bendravo su tais asmenimis, kurie sulaikyti kartu su juo. Jis turėjo ryšių su kažkokiais organizatoriais ir prieš kelias dienas, jam pasakė, kad jo draugai ruošiasi keliauti į Vokietiją, sakė, kad už kelių dienų atvyks automobilis jų paimti. Jis pasakė, kad jis vyks kartu su jais ir tą pačią dieną jie visi šeši išėjo iš centro, draugai turėjo lokaciją, kur jiems reikia eiti - tai buvo vieta, šalia jų stovyklos. Kai nuėjo į tą vietą, buvo apie 21 valanda. Jie laukė sutartoje vietoje ir neužilgo prie jų privažiavo baltos spalvos, universalo tipo kėbulu automobilis. Iš automobilio išlipo jaunas tamsaus gymio vyras. Jis atidarė bagažinės dangtį, parodė, kad kažkas iš jų turi lipti ten. Jis pats atsisėdo priekyje, šalia vairuotojo. Du j o draugai įlipo į bagažinę, trys ant galinės sėdynės, o jis prie vairuotojo. Vairuotojas jų neprašė, kad sumokėti. Jis jau buvo sumokėjęs pinigus (duomenys neskelbtini). Kelionės metu jie buvo sustoję degalinėje, vairuotojas pylė kurą, paskui dar kartą buvo sustoję, nes automobilis užkaito ir vairuotojas pylė vandenį. Kelionės metu vairuotojas kelis kartus jo draugams pasakė, kad jie pasilenktų, o paskui parodydavo, kada galima atsitiesti. Jis kadangi sėdėjo šalia vairuotojo, jam lenktis jis nenurodė. Paskutinį kartą jie sustojo tik tada, kai juos sustabdė policijos pareigūnai. Jie prašė jų dokumentų, o kai jie jų nepateikė, juos visus sulaikė. Jis suprato, kad į Lietuvą pateko neteisėtai, tačiau jis neturėjo kito pasirinkimo (t. 1, b.l. 32-35).
2024 m. rugsėjo 9 d. liudytojai M. S. H. M., A. B. A., J. S., H. S. ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus kaip ir H. M. bei S. M. (t. 1, b.l. 39-41, 46-49, 54-57, 62-65).
2024 m. rugsėjo 12 d. Liudytojo F. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis dirba Marijampolės AVPK Vilkaviškio PK vyriausiuoju patruliu. 2024 m. rugsėjo 7 d., dirbo kartu su kolega vyriausiuoju patruliu A. B.. Apie 04.00 val. Marijampolės AVPK budėtojas informavo, jog VSAT pareigūnai pateikė informaciją, kad jų patruliuojamu keliu- A5, Kaunas - Marijampolė - Suvalkai, turi vykti baltos spalvos automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galimai gali gabenti neteisėtus migrantus, todėl reikia atkreipti dėmesį ir pastebėjus susistabdyti jį patikrinti. Apie 04.10 val. pastebėjo, kad nurodytu keliu - A5, Kaunas - Marijampolė - Suvalkai, vyksta minėtas automobilis, jie jį susistabdė patikrinti minėto kelio 64 –tame kilometre. Priėjo kartu su kolega prie automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matė, jog automobilyje priekyje sėdi du asmenys, galinėje dalyje sėdi dar trys. Vairuotojas pateikė prancūzišką vairuotojo pažymėjimą, (duomenys neskelbtini) Respublikos asmens pasą ir (duomenys neskelbtini) leidimą gyventi. Kiti vykę asmenys pateikė Latviškus Užsieniečių registracijos centro pažymėjimus. Apie įvykį A. B. pranešė Marijampolės AVPK OVS budėtojai, nurodė, kad sustabdė baltos spalvos „Peugeot“ ir kad juo yra gabenami neteisėti migrantai, (duomenys neskelbtini) ir vairuotojas (duomenys neskelbtini) pilietis. Ir toliau apžiūrint sustabdytą automobilį bagažinės, kur atidarius pamatė, jog automobilio bagažo skyriuje sėdi dar du tamsaus gymio asmenys. Išlaipinus iš automobilio gabenamus asmenis anglų kalba jie pasakė, kad vyksta iš Latvijos į Vokietiją (t. 1, b.l. 68-70).
2024 m. rugsėjo 7 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad C. A. pateikė automobilį (duomenys neskelbtini) VALST.NR. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį 1 vnt., ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio pirkimo pardavimo sutartį N. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 71-89).
2024 m. rugsėjo 12 d. „Emprekis“ išrašu nustatyta, kad lengvojo automobilio Peugeot 508 SW 16 BlueHDI Active Aut., (duomenys neskelbtini), rinkos kaina su PVM yra 8490 eurai (t. 1, b.l. 90).
2024 m. rugsėjo 11 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas 2024 m. rugsėjo 7 d. tarnybą vykdžiusio A. B. kūno kameros įrašas. Atidarius įrašą matoma vaizdo įrašą nakties metu, tiksliau 2024 m. rugsėjo 7 d. 0:10 val., kelyje A5 Kaunas - Marijampolė - Suvalkai. Vaizdas pradedamas filmuoti tarnybiniame policijos automobilyje, matyti kaip policijos pareigūnas išlipa iš automobilio, toliau fiksuojamas vaizdas, jog policijos automobilis stovi skersai kelio sustabdytam baltos spalvos automobiliui „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Registracija), vyriausiasis patrulis A. B. eina link sustabdyto automobilio, šviečia žibintuvėliu ir matoma, jog automobilyje priekyje sėdi du tamsaus gymio asmenys. Priėjęs pareigūnas atidaro sustabdyto automobilio priekines vairuotojo pusės duris, matyti, automobilio vairuotojas ir šalia sėdintis, abu tamsaus gymio asmenys. Pareigūnas nurodo išjungti automobilio variklį ir paduoti jam raktelius. Vairuotojas įvykdo. Pareigūnas atidaro galines automobilio duris, kur matyti sėdintys trys asmenys, nurodo jiems pateikti dokumentus. Jie visi pateikia laminuotus baltos spalvos pažymėjimus. A. B. praneša radijo ryšiu, jog sulaikytas baltos spalvos automobilis "Peugeot", jame vežami neteisėti migrantai (t. 1, b.l. 91-93).
2024 m. rugsėjo 19 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A52 5G“, IMEI Nr.1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr.2: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „SYMA“, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kortelės numeris (duomenys neskelbtini). Telefono korpusas violetinės spalvos. Data nustatyta, laikas nustatyta – 1 val. Atrakinta panaudojus kodą „(duomenys neskelbtini)“. Susirašinėjimas „WhatsApp“ programėlėje su adresatu pavadintu „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b.l. 94-114), kurį kaltinamasis savo apklausos metu įvardino kaip draugą I..
2024 m. rugsėjo 9 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis M. S. H., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą suteikti prieglobstį Latvijos Respublikoje 2024 m. rugpjūčio 21 d. prieglobsčio prašytojo asmens dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) pilietis S. M., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą suteikti prieglobstį Latvijos Respublikoje 2024 m. rugpjūčio 21 d. prieglobsčio prašytojo asmens dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) pilietis J. S., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą suteikti prieglobstį Latvijos Respublikoje 2024 m. rugpjūčio 21 d. prieglobsčio prašytojo asmens dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) pilietis H. M., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą suteikti prieglobstį Latvijos Respublikoje 2024 m. rugpjūčio 21 d. prieglobsčio prašytojo asmens dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) pilietis A. B. A., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą suteikti prieglobstį Latvijos Respublikoje 2024 m. rugpjūčio 21 d. prieglobsčio prašytojo asmens dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) pilietis H. S. gim. (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą suteikti prieglobstį Latvijos Respublikoje 2024 m. rugpjūčio 21 d. prieglobsčio prašytojo asmens dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 9 d. nustatyta, kad minėti prieglobsčio prašytojai be išankstinio įspėjimo išvyko iš Prieglobsčio prašytojų centro „Mucenieki“. Asmenys neturi teisės išvykti iš Latvijos Respublikos (t. 1, b.l. 135-136).
2024 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad siekiant nustatyti 2024 m. rugsėjo 6 d. ir 2024 m. rugsėjo 7 d. transporto priemonės „Peugeot 508“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptį, gauti duomenys iš NAS (Numerių atpažinimo sistemos) ir LAKD (Lietuvos automobilių kelių direkcijos, kelių kamerų fiksuotos transporto priemonės) fiksuotų vaizdo kamerų. Nustatyta, kad transporto priemonė „Peugeot 508“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (FRA reg.) yra fiksuota judanti iš Lenkijos Respublikos per Lietuvos Respubliką į Latvijos Respubliką: 2024 m. rugsėjo 5 d. 21.58 val. 132 kelyje Alytus- Seirijai – Lazdijai , 25 km.( Alytaus kryptimi); 2024 m. rugsėjo 5 d. 22.47 val. 129 kelyje Antakalnis-Jieznas – Alytus – Merkinė 48 km. (Jiezno kryptimi); 2024 m. rugsėjo 6 d. 00.02 val. A1 kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 110 km. ( Klaipėdos kryptimi); 2024 m. rugsėjo 6 d. 00.52 val. A8 kelyje Panevėžys-Aristava- Sitkūnai 13 km. ( Panevėžio kryptimi); 2024 m. rugsėjo 7 d. 01.43 val. A6 kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis 12 km. (Daugpilio kryptimi); Iš Latvijos per Lietuvą į Lenkiją: 2024 m. rugsėjo 7 d. 03.02 val. A6 kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis 27 km. ( Kauno kryptimi); 2024 m. rugsėjo 7 d. 03.39 val. A5 kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 8 km. (Suvalkų kryptimi). (t. 1, b.l. 139-140).
2024 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai J. S., gim. (duomenys neskelbtini), S. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. B. A., gim. (duomenys neskelbtini), H. M., gim. (duomenys neskelbtini), M. S. H., gim., (duomenys neskelbtini), H. S., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS) duomenis nėra pasiprašę prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Kadangi minėti asmenys neatitiko buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų ir neturėjo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ar kitoje Šengeno valstybėje patvirtinančių dokumentų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 10 str. 1 p. jų buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu. Vadovaujantis 1995-06-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutartimi ,,Dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo“, užsieniečiai 2024 m. rugsėjo 10 d. buvo perduoti Latvijos Respublikai (t. 1, b.l. 143-145).
Motyvuojamoji dalis
III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas C. A. dėl neteisėto užsieniečių gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir jų gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, veikiant bendrai su nenustatytu asmeniu, pasitvirtino.
C. A. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis dėl savanaudiškų paskatų neteisėtai gabeno neteisėtai per valstybės sieną perėjusius žmones per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Latvijos Respublika, gabeno Lietuvos Respublikos teritorija.
Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmų kvalifikacija yra teisinga ir atitinka Baudžiamojo įstatymo nuostatas.
Nusikalstama veika, numatyta BK 292 straipsnyje, gali būti padaroma alternatyviais veiksmais: 1) neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabenant nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį; 2) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį gabenant Lietuvos Respublikos teritorijoje; 3) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį slepiant Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal BK 292 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus veiksmus padarė dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei. Savanaudiškomis paskatomis laikytini tokie asmens veiksmai, kuriais jis, neteisėtai gabendamas žmones per valstybės sieną, siekia gauti materialinės naudos, išvengti išlaidų, turto netekimo ar turtinių įsipareigojimų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332/2012). Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, jog būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šio nusikaltimo subjektyviam požymiui – kaltei, būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabena ar slepia Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir siekia tai daryti. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra formali, tai neteisėtas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio asmens gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai valstybės sieną kirtusio tokio užsieniečio gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomas baigtu šių veiksmų atlikimo momentu. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis atvyko į Latviją, kur už pažadėtą atlygį gabeno keturis užsieniečius, neteisėtai patekusius į Latvijos Respublikos teritoriją per Lietuvos valstybė sieną ir Lietuvos teritorijoje. Šie užsieniečiai neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, o į Latvijos Respubliką jie pateko neteisėtai perėję šios valstybės sieną, todėl šių asmenų gabenimas tiek per Lietuvos Respublikos sieną, tiek šalies teritorijoje, laikytinas neteisėtu BK 292 straipsnio normų kontekste.
Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina kaltinamojo C. A. kaltę, jog jis dėl savanaudiškų paskatų, tai yra tikėdamasis gauti pažadėtą piniginį atlygį už neteisėtai pergabentus asmenis iš Latvijos Respublikos iki Lenkijos sienos. C. A., jam priklausančiu automobiliu atvyko į Latvijos Respubliką, čia, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, paėmė šešis (duomenys neskelbtini) piliečius, neteisėtai patekusius į Latvijos Respublikos teritoriją, neteisėtai pergabeno juos per Latvijos – Lietuvos Respublikos valstybės sieną, vėliau juos gabeno Lietuvos Respublikos teritorija automobiliu, turėdamas tikslą šiuos asmenis gabenti iki Lietuvos – Lenkijos pasienio, tačiau jis ir jo gabenti asmenys buvo sulaikyti pareigūnų.
Kaltinamasis savo kaltę prisipažino, nurodė, kad ketino nusikalstamu būdu užsidirbti, suvokė, kad veikia neteisėtai. Nurodė, kad įtarimų kėlė tai, kad nurodymus dėl užsieniečių gabenimo jam davęs asmuo nurodė visus siųstus ir gautus pranešimus ištrinti, važiuoti ne centrinėmis gatvėmis. Tai, kad kaltinamasis suvokė, jog elgėsi neteisėtai patvirtina ir objektyviai nustatytos aplinkybės: dalis migrantų buvo gabenti bagažinėje, kur nėra įrengtos sėdimos vietos. Liudytojas S. M. M. patvirtino, kad važiuojant pro atskiras vietoves, vairuotojas liepdavo keleiviams pasilenkti. Kaltinamojo apžiūrėtame telefone yra ištrinti pranešimai, liudijantis apie jo susirašinėjimą su pervežimo organizatoriumi. Taigi, neabejotinai kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra jis suvokė, kad neteisėtai per Lietuvos-Latvijos valstybių sieną gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius ir neteisėtai valstybės sieną perėjusius užsieniečius, juos toliau gabeno Lietuvos Respublikoje ir siekė tai daryti tikėdamasis už savo veiksmus gauti piniginį atlygį, taigi veikė iš savanaudiškų paskatų. Kaltinamojo parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, juos patvirtina ir kiti įrodymai byloje, tai yra liudytojų M. S. H. M., A. B. A., J. S., H. S., H. M., S. M., F. D. parodymai. Tarnybiniai pranešimai, kurie nekelia abejonių, jog būtent C. A. vairavo transporto priemonę, kuria buvo gabenami užsienio piliečiai, taip pat nekelia abejonių ir tai, kad sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiai J. S., S. M., A. B. A., H. M., M. S. H., H. S. yra neteisėti migrantai, į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, taigi neturėjo teisės nei keliauti per Lietuvos Respublikos sieną, nei per jos teritoriją, nei joje būti. Nurodyti asmenys pagal Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS) duomenis nėra pasiprašę prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, jie neatitinka buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų ir neturėjo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ar kitoje Šengeno valstybėje patvirtinančių dokumentų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 10 str. 1 p. jų buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu.
Kaltinamojo, liudytojų parodymai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, telefonų apžiūros protokolai patvirtina, kad kaltinamasis, siekdamas neteisėto atlygio, per valstybės sieną atgabeno į Lietuvos Respubliką, gabeno jos teritorijoje neteisėtai atvykusius užsieniečius. Taigi, kaltinamajam teisingai inkriminuoti du alternatyvūs BK 292 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį sudarantys veiksmai: neteisėtas valstybės sieną perėjusių nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje bei gabenimas neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių. Kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuojama pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, kaip padaryta iš savanaudiškų paskatų, nes nustatyta, kad kaltinamasis užsieniečius neteisėtai gabeno dėl piniginio atlygio.
Kaltinamasis C. A. nurodo, kad už užsieniečių gabenimą jam buvo pažadėtas ne 6000 Eur, o 2000 Eur atlygis. Kadangi nėra kitų objektyvių duomenų, paneigiančių šią aplinkybę, kaltinime nurodyta 6000 Eur sutarto užmokesčio suma mažintina iki 2000 Eur.
Įvertinus visus aukščiau aprašytus įrodymus nekyla abejonių dėl kaltinamojo C. A. kaltės neteisėtai gabenus užsieniečius per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir jų gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, šie duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo C. A. kaltei pagrįsti.
IV. Bausmės skyrimas
BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta terminuoto laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė.
Kaltinamojo C. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
C. A.
padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje, kuris yra tyčinis ir baigtas. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neteistas, nebaustas administracine tvarka, nėra duomenų apie jo įrašymą į psichiatrinių ir narkologinių įstaigų įskaitas ir teismui abejonių dėl šio asmens pakaltinamumo nekyla. Kaip nurodo pats kaltinamasis, jis yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jis turi šeimą, mažamečių vaikų, šioje valstybėje taip pat iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo. Kaltinamasis nurodo, kad turtinė padėtis jo yra sunki: du vaikai yra mažamečiai, žmona laukiasi, jis turi kreditorinių įsipareigojimų. Būtent sunki turinė padėtis jį pastūmėjo padaryti nusikalstamą veiką.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Neabejotina, kad gabendamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai valstybės sieną perėjusius asmenis ir toliau juos gabendamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, kaltinamasis C. A. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, tačiau negalima paneigti jo paties nurodytų ir byloje objektyviai nustatytų aplinkybių, tai yra, kad kaltinamasis tokiu būdu siekė papildomai užsidirbti, jo veikimas buvo vienkartinis, galimai nežinojo gresiančios bausmės sankcijos, todėl elgėsi netinkamai. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą svarbu, kad saugomoms vertybėms – valdymo tvarkai, šiuo atveju buvo padaryta nežymi žala, kuri pasireiškė tik tuo, kad į Lietuvą pateko šeši neteisėtai kitos Europos Sąjungos valstybės sieną perėję užsieniečiai, tačiau iš esmės jokių didesnių padarinių nekilo, nes nelegalūs migrantai ir juos gabenęs C. A. Lietuvos teritorijoje buvo sulaikyti. C. A. nusikalto pirmą kartą, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, dėl savo veiksmų turtinės naudos negavo.
Atsižvelgęs į aptartas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas C. A. skirti sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant artimą minimaliam – 6 mėnesius laisvės atėmimo.
Kadangi kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
C. A.
BPK 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2024 m. rugsėjo 7 d., 2024 m. rugsėjo 8 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas dvejiems mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 7 d. (t.2,b.l. 44-45). 2024 m. lapkričio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams (t. 2, b.l.100-103).
C. A.
yra užsienio valstybės – (duomenys neskelbtini) pilietis, su Lietuvos Respublika jo nesieja jokie socialiniai, šeiminiai, darbiniai ryšiai, jis Lietuvos Respublikoje neturi jokios nuosavybės, gyvenamosios vietos ar darbo, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad neturėdamas jokių sąsajų su Lietuva, o turėdamas glaudžius ryšius užsienyje iš Lietuvos C. A. išvyks, o kviečiamas neatvyks, kas sutrukdys įvykdyti nuosprendį. Apartos aplinkybės leidžia manyti, kad C. A. gali bėgti (slėptis) nuo bausmės atlikimo ir teismo, todėl neišnykus suėmimo pagrindams, suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, bet ne ilgiau kaip iki nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu laikas, kaltinamojo C. A. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. rugsėjo 7 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. gruodžio 10 d., įskaitytinas į jam paskirtą bausmę.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas ir kiti klausimai
Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal šio straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Prokuroras prašė vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę – lengvąjį automobilį ir mobiliojo ryšio telefoną Samsung.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimo padarymui – neteisėtam valstybės sieną perėjusių asmenų gabenimui per Lietuvos-Latvijos valstybės sieną ir jų gabenimui Lietuvos Respublikos teritorija, kaltinamasis C. A. panaudojo jam priklausantį automobilį „Peugeot 508“ valst.Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismų praktikoje sutinkama, kad kaltininko nusikalstamai veikai padaryti ekonominę vertę turintys daiktai (BK 72 straipsnio 2 dalies 1 punktas) konfiskuojami, jeigu kaltininkas, naudodamas šį turtą, padaro nusikalstamą veiką (pasikėsina (rengiasi) ją padaryti). Tokio požymio taikymas siejamas su objektyvių baudžiamuoju įstatymu saugomų vertybių pažeidimu, o nusikaltimas būtų tokio pobūdžio, kuris gali suteikti finansinę naudą, todėl šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalių nuostatos ir automobilis „Peugeot 508“ valst.Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo užvedimo raktelis, saugomi VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardoje (t. 1, b.l. 122-123) konfiskuotini.
Byloje pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio rinkos kaina su PVM yra 8490 eurai Eur. Teismas, atsižvelgdamas į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, sprendžia, kad šiuo atveju kaltinamojo C. A. turto konfiskacija laikytina tinkama, adekvačia ir proporcinga priemone padėsiančia įgyvendinti bausmės paskirtį.
Byloje nustatyta, kad nusikaltimą, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje, C. A. padarė intensyviai naudodamas mobiliojo ryšio telefoną – Samsung Galaxy A52 5G“, IMEI Nr.1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr.2: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „SYMA“. Pats kaltinamasis parodė, kad asmens, su kuriuo tarėsi dėl minėtų užsieniečių gabenimo nėra matęs, su juo bendravo mobilaus ryšio telefono pagalba, be to gavo vietovės nuorodas jame, palaikė ryšį. Taigi, šiuo atveju nustatyta, kad minėtas mobiliojo ryšio telefonas, nors neturintis didelės materialinės vertės, yra ir viena iš pagrindinių priemonių bei įrankis tokiai nusikalstamai veikai daryti ir nepaisant to, kad jame gali būti ir kai kurios asmeninės kaltinamojo C. A. informacijos, visgi turi būti konfiskuojami (BK 72 straipsnio 2 dalis).
Automobilio (duomenys neskelbtini) valst.Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos specialistui (t. 1, b.l. 126-127), nuosprendžiui įsiteisėjus persiųstinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S23“ Ultra IMEI Nr.: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2: (duomenys neskelbtini) su dvejomis SIM kortelėmis pavadinimu „free“ kortelės Nr.: (duomenys neskelbtini), „Lyca“ Nr.: (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefonas „Redmi“ Nr.1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Lyca“ Nr.: (duomenys neskelbtini) 2024 m spalio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos asmens pasas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos išduotas leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), Italijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti Kauno kalėjimui ir prijungti prie įtariamojo asmens bylos (t. 2, b.l. 37-39), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini kaltinamajam C. A..
Skaitmeninė laikmena – CD diskas – priedas prie 2024 m. rugsėjo 19 d. objektų apžiūros protokolo (1t.,b.l. 114), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.
VI. Bylinėjimosi išlaidos
Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Byloje pateikti duomenys pagrindžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, už proceso metu advokato Stanislovo Raulušaičio teiktą antrinę teisine pagalbą C. A., sudaro 595,60 Eur (t. 2, b.l.136). Nagrinėjamoje byloje C. A. yra užsienio valstybės pilietis, nemokantis proceso kalbos, jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Gynėjo dalyvavimas būtinu buvo pripažintas teismo nutartimi pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 3, 7 punktus. Kaltinamasis į (duomenys neskelbtini) atvyko laikinam gyvenimui, jis yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis. Kaltinamasis turi šeimą, tačiau turto neturi, laikytina, kad jo turtinė padėtis sunki. Teismas sprendžia, kad dėl nurodytų priežasčių ir sunkios turtinės padėties antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas ikiteisminio tyrimo metu netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
C. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, C. A. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. gruodžio 10 d.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į C. A. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 7 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. gruodžio 10 d.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo C. A. palikti galioti kardomąją priemonę – suėmimą, bet ne ilgiau kaip iki šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn:
1. C. A. priklausantį automobilį „Peugeot 508“ valst.Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilio užvedimo raktelį;
2. C. A. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną – Samsung Galaxy A52 5G“, IMEI Nr.1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr.2: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „SYMA“.
Automobilio (duomenys neskelbtini) valst.Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus persiųsti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S23“ Ultra IMEI Nr.: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2: (duomenys neskelbtini) su dvejomis SIM kortelėmis pavadinimu „free“ kortelės Nr.: (duomenys neskelbtini), „Lyca“ Nr.: (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Redmi“ Nr.1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Lyca“ Nr.: (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), Italijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini kaltinamajam C. A..
Kompaktinį diską su įrašais prie 2024 m. rugsėjo 19 d. objektų apžiūros protokolo (1t.b.l. 114), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo C. A. nepriteisti.
Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.