Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui D. U. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė motyvais, išdėstytais ieškinyje, papildomai paaiškino, kad su atsakovu nebendrauja visiškai. Jis vaiku nesidomi, jokio išlaikymo nei daiktais, nei pinigais neteikia. Jai tenka visi su vaiko priežiūra ir auginimu susiję rūpesčiai. Jos paskaičiavimu, vaikui per mėnesį sauskelnėms ir mišiniams reikia apie 120 EUR, drabužiams – apie 50 EUR, buto nuoma su patarnavimais kas mėnesį kainuoja 150 EUR, moka paskolą apie 17 EUR per mėnesį. Ji vien vaikui per mėnesį išleidžia apie 200 EUR, bet, jos manymu, jam reikėtų apie 400 EUR, nes vėliau pradės eiti į darželį, reikės daugiau žaislų, lavinimo priemonių ir panašiai. Vaikas jokių lėtinių ligų neturi, yra sveikas. Ji šiuo metu nedirba, jos pajamos yra 320 EUR išmoka ir 30 EUR vaiko pinigai, daugiau jokių pajamų neturi, kartais padeda giminės.

Atsakovas D. U. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Institucijos atstovė teikė išvadą ir nurodė, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Kiekvienas vaikas turi teisę į tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Tėvų teisė ir pareiga – materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovė šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, jos pajamos yra mažos – apie 400 EUR. D. U. neatsisako teikti išlaikymą savo sūnui, bet tą daryti sutinka, kai teismo bus priteista mokama suma, jo teigimu, jis gauna tik minimalų atlyginimą ir 200 EUR suma, jo nuomone, yra per didelė tokio mažo amžiaus vaikui. Vaikas E. U. yra mažametis, jam skiriamas išlaikymas turi leisti patenkinti jo pagrįstus būtinus poreikius būstui, maistui, sveikatai, aprangai ir lavinimui. Siūlo priteisti prašomo dydžio išlaikymą iš tėvo D. U. jo sūnui E. U., gim. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susilaukė sūnaus – E. U., gim. (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis nei ieškovė, nei atsakovas savo vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalomų registruoti kilnojamųjų daiktų neturi. Sodros duomenimis atsakovas šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna apie 400 EUR dydžio atlyginimą. Aplinkybę, jog nepilnametis E. U. gyvena kartu su ieškove, kuri ir išlaiko sūnų, patvirtina ieškovės teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. spalio 15 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikams išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Siekiant, jog suaugę vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikams siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Nagrinėjamoje byloje teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį nustatė, kad ieškovė kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, niekur nedirba, nes augina vaiką. Bylos duomenimis ieškovė su vaiku gyvena nuomojamame bute. Ieškovė posėdžio metu pateikė paskaičiavimą, būtiną sūnaus išlaikymui per mėnesį: maistui ir sauskelnėms apie 120 EUR, žaislams ir drabužiams – apie 50 EUR, higienos prekėms, skalbimo priemonėms, lavinimo priemonėms – apie 30 EUR, busto nuomai ir mokesčiams 150 EUR, moka paskolą – apie 17 EUR, iš viso per mėnesį vidutiniškai apie 370 EUR, vien vaikui per mėnesį išleidžia apie 200 EUR.

Atsakovas dirba, gauna MMA dydžio atlyginimą. Tačiau jis yra jauno amžiaus, darbingas. Atsakovas procesinių dokumentų nepateikė, posėdžiuose nedalyvavo. Savo nuomonę dėl išlaikymo dydžio sūnui pareiškė tik bendraudamas su vaiko teisių apsaugos specialistais, kad jo nuomone, tokio amžiaus vaikui 200 EUR dydžio išlaikymas yra per didelis.

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas pinigines lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-394/2010). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, byloje nesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo sūnui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Šiuo atveju teismas, įvertinęs šalių vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, aplinkybę, kad atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, daro išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 200 EUR dydžio kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis išlaikymas vaikui nėra per didelis.

Ieškovė paskirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (CK 3.185 - 3.186 straipsniai). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 800 EUR išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki ieškinio teismui padavimo. Atsakovas nuomonės dėl šio reikalavimo nepareiškė.

Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t.y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi būti nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Taigi, įvertinus ieškovės paaiškinimus, jog atsakovas nuo 2018 metų birželio mėnesio nebegyvena su ieškove ir tai, kad minėtu laikotarpiu ieškovė vaiku rūpinosi viena, pilnai jį išlaikė bei nesant byloje duomenų, jog atsakovas būtų teikęs išlaikymą vaikui laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos 2018 m. rugsėjo 21 d., ar bent jau iki minėto laikotarpio būtų minimaliai rūpinęsis vaiku teikiant materialinį išlaikymą, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir būtinybę teikti jam materialinį išlaikymą, kuris būtinas jo ugdymui ir vystymuisi, teismas turi pagrindą tenkinti šį ieškovės reikalavimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo išlaikymo įsiskolinimo už pilnus 4 mėnesius, tačiau nuo 2018 m. birželio 1 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos praėjo 3 mėnesiai 21 diena, priteistino įsiskolinimo suma mažintina iki 740 EUR (3 X 200 + ((200 / 30) X 21)).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies. Ieškovė dėl reikalavimo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jeigu ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio, už reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui turėtų įmokėti 72 EUR ((200 X 12 + 800) X 0,03 X 0,75) žyminį mokestį. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (98 procentai), todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 70,56 EUR (72 X 0,98) žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Sutinkamai su CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, advokato padėjėjo suteiktas šaliai teisines paslaugas. Šioje byloje ieškovei 2018 m. liepos 30 d. Panevėžio skyriaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Jos atstovavimo išlaidos sudarė 456,85 EUR. Tenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo tenkintas 98 procentų apimtyje, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai: iš atsakovo priteistina 447,71 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 9,95 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą E. U., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 EUR (du šimtus eurų), išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2018 m. rugsėjo 21 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 740,00 EUR (septynis šimtus keturiasdešimt eurų) E. U., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Paskirti ieškovę V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. U., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja.

Priteisti iš atsakovo D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 70,56 EUR (septyniasdešimt eurų 56 centus) žyminio mokesčio ir 9,95 EUR (devynis eurus 95 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbanke, AB įmokos kodas 5660, įmokos kvitas pateiktas teismui.

Priteisti iš D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 447,71 EUR (keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 71 centą) bylinėjimosi išlaidų (už antrinę teisinę pagalbą) valstybės naudai, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.