Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, A. L., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškėja jai priklausančią dalį minėto žemės sklypo paveldėjo po savo tėvo V. L. (V. L.) mirties ir kartu su mama buvo paveldėto žemės sklypo bendraturtės. Paskutiniais metais iki mamos mirties, pareiškėja viena valdė visą žemės sklypą ir juo rūpinosi, kadangi mama dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės nebegalėjo tinkamai rūpintis savo turtu.

3. Pareiškėjos mama S. L. 2014 m. spalio 22 d. testamentu visą savo turtą paliko dukrai – pareiškėjai, tačiau po pareiškėjos mamos mirties, jokie įpėdiniai į notarą dėl palikimo nesikreipė, į žemės sklypo dalį nepretendavo, palikimas nebuvo priimtas pagal testamentą taip pat. Po mamos mirties pareiškėja ir toliau prižiūri žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone. Todėl laikoma, kad pareiškėja priėmė mirusiosios S. L. palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

4. 2022 m. balandžio 22 d. pareiškėja į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, kad kreipimosi su pareiškimu į teismą dienai jau buvo praėjęs įstatymo nustatytas 3 mėn. terminas, priimti mamos palikimą pagal testamentą. Pažymėjo, kad palikimo priėmimas faktiniu valdymu pripažįstamas lygiaverčiu palikimo priėmimu būdu kaip ir kreipiantis į notarą (2022 m. balandžio 22 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. DOK-17613) .

7. Byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas

8. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

9. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.

10. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog 2020 m. liepos 18 d. mirė pareiškėjos mama S. L. (pareiškimo Dok. Nr. CBP-2270 ZIP priedai).

11. Mirusioji S. L. turėjo du vaikus - pareiškėją ir sūnų A. L. (A. L.), gimusį (duomenys neskelbtini), (pareiškimo Dok. Nr. CBP-2270 ZIP priedai).

12. Po S. L. mirties liko jai priklausęs turtas – 3/8 dalys žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pareiškimo Dok. Nr. CBP-2270 ZIP priedai).

13. Po palikėjos S. L. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą niekas palikimo nepriėmė, paveldėjimo byla neužvesta (pareiškimo Dok. Nr. CBP-2270 ZIP priedai).

14. Pareiškėja po savo mamos S. L. mirties moka mokesčius susijusius su 3/8 dalimis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, unikalus (duomenys neskelbtini) (pareiškimo Dok. Nr. CBP-2270 ZIP priedai).

15. Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsniu palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti jai reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

16. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis).

17. Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams.

18. Bylos duomenimis po S. L. mirties paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (CK 5.50 straipsnio 6 dalis). Pareiškėja per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau ji palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, t. y. po palikėjos mirties likusį, jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą 3/8 dalis žemės sklypo. Tai patvirtina pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai (mokėjo mokesčius, susijusius su paveldimu turtu) (CPK 177, 185 straipsniai). Pareiškėja kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

19. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).

20. Įvertinus byloje esančią rašytinę medžiagą, pareiškėjos paaiškinimus, bei atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį po mamos S. L. mirties 2020 m. liepos 18 d., faktiškai pradėdama jį valdyti.

21. Pažymėtina, kad teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 442, 443, 576 – 578, straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos T. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, A. L. (A. L.) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po mamos S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.