Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, išsiskyręs, bedarbis, neturintis teistumo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

G. R. 2023 m. balandžio 11 d., apie 14.45 val., viešoje vietoje, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, įžūliu elgesiu, darbuotojų ir kitų asmenų akivaizdoje, kas pastariesiems sukėlė pasipiktinimą, nukentėjusiajai R. L. dešine ranka du kartus trenkdamas į veido sritį, tokiu būdu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką, R. L. padarė kraujosruvas kairės akies vokuose, kairio skruosto sumušimą, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, kairės akies išoriniame kampe, padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą ir apgadino jos akinius.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis G. R. visiškai prisipažino kaltu ir parodė, kad 2023-04-11 apie 14.40 val. kartu su drauge atvyko į parduotuvę "(duomenys neskelbtini)" nusipirkti maisto ir alkoholio. Jiems reikėjo ilgai laukti, kol patvirtins leidimą pirkti alkoholį. Skenuojant prekes prie jų priėjo parduotuvės kasininkė, ko ji norėjo, jis nepamena. Gali būti, kad jis porą kartų jai trinktelėjo per petį, bet jis nepamena, kodėl taip padarė. Jis nieko blogo nenorėjo, gal tiesiog norėjo atkreipti jos dėmesį ir kažką pasakyti, jau nepamena. Gal tiesiog pats nepajautęs per stipriai trinktelėjo. Tada ji nuėjo kviesti apsaugos darbuotojos ir jis šiek tiek nesuprato, kažkaip pamanė, kad jį kaltina, jog jis vagia kažką. Tada jis išsitraukė savo telefoną ir pradėjo filmuoti. Filmavo tiesiog norėdamas apsiginti, nes tikrai suprato, kad jį kaltina kažkokia vagyste. Jam filmuojant priėjo apsaugos darbuotoja. Ji rankose laikė papkes ir su jomis pradėjo dengtis veidą, paprašė nefilmuoti, pasakė, kad iškvies policiją. Tada jis nesuprato, prie ko ta policija ir trenkė jai per tas papkes. Bet nenorėjo jos sužaloti, tiesiog norėjo, kad ji nekibtų, nes jis nieko nebuvo padaręs. Tada ji nuėjo kviesti policijos. Atsimena, kad ją filmavo ir prie pat jos priėjęs, filmavo jos veidą. Paskui kažkaip gavosi toks kaip konfliktas su ja ir jis jai sudavė delnu į veidą. Kodėl jis taip pasielgė, nežino, kažkaip tuo metu jam pasirodė, kad jį čia kaltina nebūtais dalykais. Po to sudavimo grįžo atgal ir atsisėdo ant suoliuko, kur ramiai laukė policijos. Konflikto metu parduotuvėje buvo daug žmonių, jie pyko, atrodo, kad pyko todėl, kad po to jų konflikto apsaugos darbuotoja užrakino duris. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio, tą dieną buvo šiek tiek išgėręs, gal tai įtakojo tokį nepagarbų elgesį. Be to šiuo metu serga gerklės vėžiu, jam gerklėje yra įstatytas vamzdelis, dėl ko jis negali kalbėti normaliai bendrauti. Kartais dėl to kyla įvairių nesusipratimų. Mano, kad taip įvyko ir tą kartą, nepavyko susikalbėti ir taip viskas išsirutuliojo į konfliktą, kurio metu sudavė nukentėjusiajai. Dėl to labai gailisi, raštu atsiprašė nukentėjusios.

Nukentėjusioji R. L. parodė, kad dirba apsaugos įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)" apsaugos darbuotoja. 2023-04-11 07.20 val. pradėjo darbą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, "(duomenys neskelbtini)" parduotuvėje. 2023-04-11 apie 14.40 val. išgirdo kaip kasininkė - pardavėja G. P. savitarnos kasose šaukiasi pagalbos. Atėjus iki savitarnos kasų G. paaiškino, kad parduotuvės klientas fotografuoja aplink esančią aplinką, bei trenkė jai per petį. Priėjus prie savitarnos kasų pastebėjo nurodytą klientą, kuris rankose prieš save laikė telefoną. Užsidengė veidą papke, kurią turėjo rankose, ir paprašė kliento, kad šis nefilmuotų, kadangi ant parduotuvės durų yra nurodomasis ženkliukas, kad parduotuvėje negalima fotografuoti bei filmuoti. Jai paprašius, kad jis nefilmuotų, vyras vieną kartą trenkė jai per papkę netoli savitarnos kasų, kurią laikė ties veidu ir papkė trenkėsi jai į kairę veido pusę, skruostą, klientas ėmė šalintis, vėliau susistabdė jį netoli info centro, palietė ties pečiu ir pasakė, kad palauktų, nes iškvietė policiją, tuo metu jis rankos delnu trenkė jai antrą kartą per kairį skruostą, tokiais veiksmais parduotuvės klientas, kaip vėliau išsiaiškino – G. R., sukėlė jai fizinį skausmą. Taip pat smūgio metu buvo apgadinti, deformuoti jos akiniai, kurie skirti gerinti regėjimą. Įvykį matė parduotuvės "(duomenys neskelbtini)" klientai, kurie buvo pasipiktinę parduotuvės kliento elgesiu, todėl buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis, taip pat dėl tarp parduotuvės kasininkės -pardavėjos ir kliento įvykusio konflikto metu buvo sutrikdytas parduotuvės darbas, kadangi nurodytu laiku kasininkė pardavėja negalėjo atlikti savo darbo. Nukentėjusioji jautė skausmą, buvo apgadinti jos akiniai - deformavosi akinių kairė kojelė ir pats rėmas. Taip pat po įvykio pastebėjo, kad jos išmanus laikrodis - Huawei Watch 3 Pro, netinkamai veikia. Laikrodis pirktas 2022 m. gruodžio mėn. ir mokėta virš 400 eurų. Neveikė laikrodžio viena funkcija. Mano, kad laikrodis buvo apgadintas to įvykio metu, kai vyras jai trenkė per papkes. Nunešus laikrodį į "(duomenys neskelbtini)" saloną, ten atstatė gamyklinius parametrus ir dabar laikrodis veikia, bet jai buvo paaiškinta, kad jis vis tiek gali sugesti ir tada gali tekti remontuoti arba pirkti naują. Todėl nors laikrodis šiuo metu pilnai veikia, mano, kad jai vis tiek padaryta turtinė žala dėl laikrodžio. Akinius nunešė į "(duomenys neskelbtini)" saloną, kur apžiūrėjo ir sutaisė kojelę. Ji salone nieko nesumokėjo, nes akiniai buvo pirkti pas juos, bet ten jai irgi paaiškino, kad akiniai jau seniai gaminti, reikės vis tiek pirkti naujus ir jie dabar kainuoja apie 1500 eurų. Akinius ji pirko prieš 10 metų, bet vis tiek vertina juos 1500 eurų ir žalą taip ir vertina. Taip pat įvykio metu ji ausyse dėvėjo auskariukus, kurie yra paauksuoti su perliukais, mokėjo apie 100 litų. Mano, kad gali jai tas kairės ausies auskariukas būti apgadintas, jis gali ateityje sugesti ar sulūžti, tada jai vėl bus išlaidos. Šiuo metu su auskarais viskas gerai. Jai yra padaryta neturtinė žala, kurią vertina 3800 eurų.

Liudytoja G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-04-11 08.00 val. pradėjo savo darbą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, esančioje "(duomenys neskelbtini)" parduotuvėje. Šioje parduotuvėje jos pareigos yra kasininkė - pardavėja. Apie 14.40 val. ji buvo savitarnos kasose, kai į savitarnos kasas atėjo jai nepažįstamas asmuo, kuris į parduotuvės krepšį buvo įsidėjęs alkoholinių gėrimų. Vyras buvo apsivilkęs rudos spalvos striukę, apie 40 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio. Skenuojant alkoholinius gėrimus reikia priglausti patvirtinimo kodą tam, kad žmonės galėtų nusipirkti prekes. Ji priėjo prie savitarnos kasos ir bandė atžymėti patvirtinimo kodą, kai iš galo pajuto kaip jis ranka palietė jos petį. Apie tai pasakė tuo metu dirbusiai apsaugos darbuotojai vardu R., kuri gavusi jos pastabą apie asmenį nuėjo iki minėto vyro. Po kiek laiko išgirdo, jog jų apsaugos darbuotoja pradėjo rėkti "kvieskit policijos ekipažą" ir atsisukus į ją pamatė kaip pastaroji laiko prisidengusi savo veidą. Kaip ir kas įvyko ji nematė, nes tuo metu buvo nusisukusi. Tuo metu parduotuvėje buvo daug žmonių, kurie matė įvykusį įvykį. Žmonės parduotuvėje, kurie matė įvykį, pradėjo šaukti "mušasi". Mano, jog parduotuvėje buvusiems žmonėms tokiais veiksmais vyras demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vėliau paklausus apsaugos darbuotojos, kas atsitiko, ji paaiškino, jog minėtas vyras trenkė jai iš papkės į veido sritį. Po įvykusio įvykio apsaugos darbuotoja pati išsikvietė pagalbą (1 t., b. l. 64-68).

Iš 2023-04-11 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023-04-11 apie 14.50 val. iš Kauno AVPK OVS budėtojų gautas pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini) vykti adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, jog "Vyras trenkė su papke pranešėjai, ją filmuoja. GMP atsisakė. Praneša apsaugos darbuotoja, neprisistatė. Laukia pareigūnų." Nuvykus į įvykio vietą pasitiko pranešėja R. L., kuri paaiškino, jog darbo metu apie 14.40 val. išgirdo kaip kasininkė - pardavėja G. P. savitarnos kasose šaukiasi pagalbos. Atėjus iki savitarnos kasų G. jai paaiškino, kad parduotuvės klientas fotografuoja aplink esančią aplinką, bei trenkė jai per petį. Priėjus prie savitarnos kasų pastebėjo nurodytą klientą, kuris rankose prieš save laikė telefoną. Užsidengė veidą papke, kurią turėjo rankose, ir paprašė kliento, kad šis nefilmuotų, kadangi ant parduotuvės durų yra nurodomasis ženkliukas, kad parduotuvėje negalima fotografuoti, bei filmuoti. Paprašius, kad jis nefilmuotų, vyras vieną kartą trenkė jai per papkę, kurią laikė ties veidu ir ji trenkėsi į kairę veido pusę, skruostą, klientas ėmė šalintis, vėliau susistabdė jį netoli informacinio centro, palietė ties pečiu ir pasakė, kad palauktų, nes iškvietė policiją, tuo metu jis rankos delnu trenkė antrą kartą R. per kairį skruostą, tokiais veiksmais parduotuvės klientas, kaip vėliau išsiaiškino, G. R., gyv., (duomenys neskelbtini), Kaunas, sukėlė jai fizinį skausmą. Taip pat smūgio metu buvo apgadinti, deformuoti jos akiniai, kurie skirti gerinti regėjimą. Įvykį matė parduotuvės "(duomenys neskelbtini)" klientai, kurie buvo pasipiktinę parduotuvės kliento elgesiu, todėl buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis, taip pat dėl įvykusio konflikto buvo sutrikdytas parduotuvės darbas, kadangi nurodytu laiku kasininkė-pardavėja negalėjo atlikti savo darbo. R. L. nurodė asmenį, kuris trenkė jai į veido sritį, asmuo sėdėjo parduotuvėje ant esančio suolo, jį prižiūrėjo papildomai iškviestas apsaugos darbuotojas. Įvykį taip pat matė "(duomenys neskelbtini)" darbuotoja G. P., tel. nr. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad apie 14.40 val. ji buvo savitarnos kasose, kai į savitarnos kasas atėjo jai nepažįstamas asmuo, kuris į parduotuvės krepšį buvo įsidėjęs alkoholinių gėrimų. Vyras buvo apsivilkęs rudos spalvos striukę, apie 40 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio. G. P. paaiškino, jog skenuojant alkoholinius gėrimus reikia priglausti patvirtinimo kodą tam, kad žmonės galėtų nusipirkti prekes. Ji priėjo prie savitarnos kasos, kurioje buvo minėtas vyras ir bandė atžymėti patvirtinimo kodą, kai iš galo pajuto kaip jis ranka palietė jos petį. Apie tai pasakė tuo metu dirbusiai apsaugos darbuotojai vardu R., kuri gavusi jos pastabą apie asmenį nuėjo iki minėto vyro. Po kiek laiko išgirdo, jog apsaugos darbuotoja pradėjo rėkti ,,kvieskit policijos ekipažą" ir atsisukus į ją pamatė kaip pastaroji laiko prisidengusi savo veidą. Kaip ir kas įvyko ji nematė, nes tuo metu buvo nusisukusi. Tuo metu parduotuvėje buvo daug žmonių, kurie matė įvykusi įvykį. Žmonės parduotuvėje, kurie matė įvykį pradėjo šaukti ,,mušasi". Mano, jog parduotuvėje buvusiems žmonėms tokiais veiksmais vyras demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vėliau paklausus apsaugos darbuotojos, kas atsitiko, ji paaiškino, jog minėtas vyras trenkė jai su segtuvu į veido sritį. Tikslinant įvykio aplinkybes nustatyta, kad su moterimi konfliktavęs vyras yra G. R., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas. Iš vyro sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti. G. R. paaiškinti įvykio aplinkybių negalėjo, nes turi gerklėje įstatytą vamzdelį pro kurį kvėpuoja, dėl to negali kalbėti. Taip pat G. R. blaivumo nustatyti negalėjo dėl jau ankščiau minėtos negalios. G. R. įteiktas šaukimas 2023-04-14 11.00 val. atvykti adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas apklausai. Įvykio vietoje pastebėtos vaizdo stebėjimo kameros. Parduotuvei ,,(duomenys neskelbtini)“ esančioje adresu (duomenys neskelbtini) surašytas reikalavimas dėl vaizdo stebėjimo kamerų pateikimo. Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes vykta į Kauno klinikas, kur su R. L. buvo atlikti procesiniai veiksmai. Įvykio metu buvo sugadinti R. L. Apgadinti akiniai nufotografuoti ir pridedami prie tarnybinio pranešimo. Kauno LSMUL KK SPS R. L. buvo nustatytas kitų galvos sričių sužalojimas/sumušimas (1 t., b. l. 99-101).

Iš 2023-04-14 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. L. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairio skruosto sumušimas, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, kairės akies išoriniame kampe. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023-04-11. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu, kuo galėjo būti papkės (1 t., b. l. 58-60.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Teismų praktikoje įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis, ilsėtis ir panašiai. Šio nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Tai tokia erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltinimo leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinamasis G. R. 2023 m. balandžio 11 d., apie 14.45 val., viešoje vietoje, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, įžūliu elgesiu, darbuotojų ir kitų asmenų akivaizdoje, kas pastariesiems sukėlė pasipiktinimą, nukentėjusiajai R. L. dešine ranka du kartus trenkdamas į veido sritį, tokiu būdu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką, R. L. padarė kraujosruvas kairės akies vokuose, kairio skruosto sumušimą, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, kairės akies išoriniame kampe, padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą ir apgadino jos akinius. Kaltinamasis veikė tyčia, t. y. jis suvokė, kad jo aukščiau išvardinti veiksmai sukels pasekmes, t. y. nepagarbos aplinkiniams demonstravimą ir visuomenės rimties bei tvarkos sutrikdymą, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo galinčių kilti padarinių, ir norėjo taip veikti. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vertinant kaltinamojo asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis turi pastovią gyvenamąją vietą, yra bedarbis, serga sunkia nepagydoma liga, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas, taip pat nesigydė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare ir nesilankė ambulatoriškai.

BK 284 straipsnio sankcijoje už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos šios bausmės rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo G. R. nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. įvertinant tai, kad jis supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 284 sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant mažesnį už įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

V. Dėl civilinių ieškinių

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 827,37 eurų turtinės žalos atlyginimo, kurį prašoma priteisti iš G. R. Ieškinio sumą sudaro nukentėjusiajai R. L. sumokėta ligos išmoka.

Kadangi ieškinio suma pagrįsta R. L. išduotų nedarbingumo pažymėjimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyrius sprendimų ir pažymų duomenimis apie nukentėjusiajai išmokėtas sumas jos nedarbingumo laikotarpiais, susirgimas tiesiogiai susijęs su kaltinamojo padaryta veika, ieškinys tenkintinas visiškai.

Nukentėjusioji R. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2759 eurų turtinės ir 3800 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Turtinės žalos dydį nukentėjusioji grindė išlaidomis vaistams įsigyti ir sugadintų daiktų, t. y. auskarų, išmanaus laikrodžio ir akinių verte. Su ieškiniu yra pateikti kvitai, iš kurių tik vienas patvirtina išlaidas vaistams už 3,99 eurų. Pagal kitus kvitus yra pirktas teksto žymeklis, USB atmintinė, kopijavimo spausdinimo paslaugos. Kaip pastarosios išlaidos susijusios su nusikalstama veika padaryta žala nenurodyta. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad naudojasi tuo pačiu išmaniu laikrodžiu ir dėvi tuos pačius akinius, kuriuos dėvėjo nusikalstamos veikos padarymo metu, kai jie buvo apgadinti, nors ieškiniu prašė priteisti jų vertę. Duomenys apie sugadintus auskarus ir jų vertę į bylą nebuvo pateikti.

Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstu pripažintinas tik reikalavimas dėl 3,99 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji R. L. 3800 eurų vertės neturtinės žalos dydį grindė tuo, kad patyrė stresą, skausmą, buvo užpulta viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, dėl patirto sužalojimo buvo nedarbinga.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.). Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Nagrinėjamojoje byloje dėl padarytos kaltinamosios nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė skausmą, stresą, nesaugumo jausmą. Nukentėjusioji dėl to vartojo vaistus nuo skausmo. Psichologinės pagalbos nesikreipė. Byloje nukentėjusioji nenurodė ir nėra į bylą pateikta tokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajai emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus psichinės sveikatos susirgimus, nenustatyta liekamųjų reiškinių, nepateikti duomenys dėl sveikatos, tame tarpe psichinės sveikatos, pablogėjimo, diagnozuotų ligų, reikalingo medikamentinio ar ilgalaikio psichoterapinio gydymo, tačiau byloje yra duomenys apie tai, kad nukentėjusiajai buvo nustatytas laikinasis nedarbingumas. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, jog jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra sunkiai sergantis, iš esmės nedarbingas. Teismas taip pat atsižvelgia į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo šiose bylose (2K-269-303/2020, Nr. 2K-346-942/2018, Nr. 2K-346-303/2017, Nr. 2K-327-326/2016, Nr. 2K-65-648/2016, Nr. 2K-553-942/2015, Nr. 2K–347/2014, Nr. 2K-6147/2012 ir kt.). Taigi, įvertinus tai, kad nukentėjusioji patyrė skausmą, stresą, tačiau nesant duomenų apie šių emocinių pergyvenimų peraugimą į psichinės sveikatos sutrikimus, liekamuosius reiškinius, taip pat įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, teismų praktiką, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusios prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, todėl nustatytinas 1000 eurų nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydis, kuris, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (CPK 178 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam G. R. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 86–88), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdymą, panaikintina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamosios išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam teikė advokatė Alvyda Rima Medišauskienė.

Atsižvelgiant į kaltinamojo materialinę padėtį, į tai, jog gynėja jam buvo paskirta sutinkamai su BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties ar sveikatos būklės, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjų dalyvavimo ir bylinėjimosi (pašto) išlaidos valstybei.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai, esantys baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsnis, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti jam bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val.. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir vietoje intensyvios priežiūros per visą laisvės apribojimo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriui iš G. R. 827,37 eurų turtinės žalos atlyginimą.

R. L. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti R. L. iš G. R. 3,99 euro turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Proceso išlaidų iš kaltinamojo G. R. už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus parinktos gynėjos teisines paslaugas nepriteisti.

G. R. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinius diskus -nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.