Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas), Valdo Meidaus, Vytauto Norkūno,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini)gateristo padėjėju, nesimokantis, 10 klasių išsilavinimo, vedęs, teistas 2004-02-09 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis A. O. įmonėje pagalbiniu darbininku, nesimokantis, 8 klasių išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. ir A. M. 2005 m. spalio 23 d. apie 22 val. Kėdainių raj., (duomenys neskelbtini) buto virtuvės kambaryje bei šio namo kieme, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kartu, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio tyčia sumušdami, nužudė P. K., o būtent: (duomenys neskelbtini)buto virtuvės kambaryje D. Š. sudavė du smūgius P. K. į veidą, po to šio namo kieme jis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam buteliu į galvą ir ne mažiau dešimties smūgių koja į galvą bei kitas kūno vietas, o A. M. sudavė P. K. ne mažiau kaip tris smūgius koja į galvą ir ne mažiau kaip keturis smūgius į kitas kūno vietas, tokiu būdu padarydami P. K. kairės pusės kaktos nubrozdinimus, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose ir kairiajame smilkinyje, galvos smegenų sumušimą, dėl ko, nuo smūgių į galvą visumos išsiliejus kraujui po dešinio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu ir po minkštaisiais smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius, 2005-10-27 00 val. 35 min. nukentėjusysis ligoninėje mirė.

D. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2005 m. spalio 23 d. apie 22.00 val. gėrė degtinę A. M. bute su G. G., A. M. ir Ž. J.. A. M. bei Ž. J. išėjus, P. K. nieko nesakęs, jam trenkė su buteliu per galvą. Jis nuo smūgio nugriuvo bei sudaužė veidrodį. Jam nugriuvus P. K. dar kartą sudavė su buteliu į veidą. Jis gynėsi ir sudavė P. K. smūgį į veidą. Tai matė su juo virtuvėje likusi G. G.. Išgirdę triukšmą A. M. ir Ž. J. sugrįžo. Ž. J. su stalo viršumi trenkė P. K. per galvą. Nuo smūgio P. K. atsitrenkė į sieną. Ž. J. bei A. M. paėmė P. K. už pažastų, išvedė į kiemą ir pasodino ant pakilos. Kieme jis P. K. spyrė į nugara, nuo ko šis nugriuvo veidu ant žemės, po ko atsikėlė. Tada jis spyrė P. K. į šoną, krutinę, veidą, po smūgių šis vėl nugriuvo. Gulinčiam P. K. spyrė ir Ž. J. su A. M., kur spyrė nematė, nes buvo tamsu. Ž. J. P. K. ant galvos užpilė vandens, jam buvo prasidėję traukuliai. Po traukulių P. K. dar buvo mušamas Ž. J., A. M. ir jis įspyrė dar vieną kartą. Kad būtų turėjęs butelį ir jį metęs į P. K. jis neatsimena. Nuo jo smūgių P. K. traukulių nebuvo.

A. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2005 m. spalio 23 d. pas jį bute gėrė Ž. J., D. Š., P. K. ir G. G.. Jis su Ž. J. išėjo į kiemą, kur atėjusi jo žmona pasakė, kad kambaryje mušasi, kad matė, kaip P. K. trenkė buteliu D. Š.. Jis sugrįžęs į butą su žmona nuėjo į kambarį maitinti vaiko. Kai grįžo į virtuvę pamatė, kad Ž. J. rankose laiko stalviršį, D. Š. stovi, o P. K. sėdi ant grindų. Jis su Ž. J. išvedė P. K. į kiemą ir pasodino ant laiptų. Paėję pamatė, kaip P. K. nugriuvo ir jis suprato, kad D. Š. jam įspyrė. Nugriuvęs P. K. rankomis užsidengė galvą ir gulėjo šonu susirietęs, o D. Š. jį spardė. Priėjęs ir jis įspyrė P. K. į ranką ir nuėjo į kambarį. Po kiek laiko vėl išeidamas į kiemą jis sėdėjusiam P. K. įspyrė į nugarą, nuo ko jis ant rankų, neatsitrenkdamas galva į žemę, nugriuvo. Tada į kojas P. K. spardė ir Ž. J.. Jis vėl nuėjo į kambarį, o kai išėjo į kiemą, ten jau buvo pašalinių asmenų, kurie kvietė policiją. Jis įspyrė P. K. į petį ir į krutinę, tačiau į galvos sritį nepataikė nei vieno smūgio.

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. M. parodė, kaip gulinčiam P. K. du kartus spyrė į nugarą, o D. Š. spyrė į rankas, kuriomis P. K. dengė galvą. Po to jis spyrė sėdinčiam P. K. į petį bei atsisukęs ir pamatęs, kad nukentėjusysis guli ant asfalto, dar du kartus įspyrė į pilvo sritį. Bandė spirti dar kartą, bet sulaikė A. Z. (T. 2, b.l. 14 – 18).

Liudytojas Ž. J. parodė, kad 2005 m. spalio 23 d jis kartus su D. Š. nuėjo pas A. M. į namus. Nusinešė degtinės butelį. Pas A. M. buvo G. G., jos motina ir P. K.. Jis su A. M. išėjo į kiemą. Bebūnant kieme, atėjo G. G. ir pasakė, kad mušasi. Įėjęs į kambarį pamatė prie pečiaus sėdintį susilenkusį P. K.. D. Š. stovėjo prie jo ir rankomis mušė per veidą. Kambaryje buvo apverstas stalas, sudaužytas veidrodis. Jis taip pat sudavė P. K. smūgį kumščiu į veido sritį. Po to jis su A. M. prilaikydami P. K. išvedė iš kambario į kiemą ir pasodino ant laiptelių. P. K. atsistojus, D. Š. jam sudavė smūgius į galvą, nuo kurių šis nugriuvo. Tada jis, A. M. bei D. Š. pradėjo P. K. spardyti. D. Š. koja sudavė ne mažiau 5 kartus iš bato priekio į galvos sritį, jis iš kojos sudavė ne mažiau 3-5 kartų į juosmens sritį, o A. M. spardė į kojas. Po kiek laiko P. K. atsistojo ir bandė pabėgti, tačiau D. Š. mama liepė jį sulaikyti, tai jis spyrė P. K. per kojas, nuo ko jis nugriuvo. Vėl jį pasodino ant laiptų. Po kiek laiko P. K. prasidėjo traukuliai. Jis nubėgo atnešti vandens, kurį užpylė P. K. ant galvos, nes G. G. pasakė, kad jis apsimetinėja. P. K. atsisėdo, o A. M. jam spyrė ar tai į galvą, ar tai į sprandą. Po kiek laiko atvažiavo A. Z., M. K. ir jį nuvedė toliau. Jiems atvažiavus P. K. daugiau niekas nemušė. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai.

Liudytojas M. K. parodė, kad 2005 m. spalio 23 d. apie 22.00 val. jis su draugais L. M. ir A. Z., jo vairuojamu automobiliu atvažiavo į Liepų al. 6 namo kiemą, kur prie laiptų, apie 2 metrus nuo įėjimo pamatė gulintį P. K.. Netoli gulinčio stovėjo G. G., A. M., D. Š. ir Ž. J.. Jis matė kaip D. Š. metė butelį į gulintį P. K. ir pataikė į nugarą, ar galvą. Nukentėjusysis atsisėdo ant laiptų, tačiau A. M. spyrė jam ar į petį, ar į galvos sritį ir šis vėl nugriuvo ant žemės. Gulintį jį vis spardė. Kas nors vis prieidavo ir gulinčiam nukentėjusiajam įspirdavo, kas spirdavo nematė, nes buvo tamsu. Po to nukentėjusysis atsisėdo ant laiptų ir A. M. įspyrė jam į viršutinę kūno dalį. Nuo smūgio nukentėjusysis nugriuvo, jam prasidėjo traukuliai. Ž. J. atnešė vandens ir užpylė P. K. ant galvos, po ko šis atsikėlė ir atsisėdo ant betoninio laiptelio. Kol atvyko policijos pareigūnai, D. Š. jam dar įspyrė. Policija nukentėjusįjį išsivežė. Ant P. K. veido kraujo nematė, jis buvo murzinas, pastebėjo, kad D. Š. buvo prakirstas antakis. D. Š. į įvykio vietą atvyko po smūgių sudavimo P. K..

Liudytojas L. M. parodė, kad 2005 m. spalio 23 d. apie 22.00 val. jis su draugais M. K. ir A. Z., atvažiavo prie savo namų. Įvažiavo į Liepų g. 4 namo kiemą, kur prie namo laiptinės durų betoninės aikštelės, šalia laiptų ant žemės pamatė gulintį vyrą. Netoli gulinčio stovėjo G. G., A. M., D. Š. ir Ž. J.. Prie gulinčio vyro priėjo A. M. ir koja spyrė vyrui į pilvą, vyriškis sudejavo. A. Z. iškvietė policiją. Praėjus porai minučių vyras pradėjo purtytis, prasidėjo traukuliai. Vyras atsisėdo ant bortelio krašto, pradėjo pasakoti kodėl įvyko konfliktas. Eidamas A. M. pro šalį sudavė stiprų smūgį koja į galvą, nuo ko šis nugriuvo. Vyrui vėl prasidėjo traukuliai. Po kiek laiko vyras vėl atsisėdo ant bortelio ir jam kažkas vėl sudavė ir šis nugriuvo, tačiau kas smūgiavo jis nematė. Matė, kaip D. Š. eidamas į namą ir išeidamas iš jo įspyrė tam vyrui, tačiau kur pataikė nematė, nes buvo tamsu, jis stovėjo toliau, o A. Z. arčiau įvykio vietos. Po kiek laiko atėjo D. Š. motina. Ar Ž. J., ką nors darė tam vyrui jis nematė. Atvykusi policiją vyrą įsodino į tarnybinį automobilį. A. Z. pasakojo matęs kaip D. Š. buteliu sudavė vyriškiui į galvą. Tas vyras, kurį mušė buvo G. G. patėvis.

Liudytojas A. Z. parodė, kad 2005 m. spalio 23 d. apie 22.30 val. jis su draugais L. M. ir M. K. įvažiavę į (duomenys neskelbtini) namo kiemą pamatė priešais lauko duris gulintį vyriškį. Netoli jo stovėjo Ž. J., A. M., D. Š. ir G. G.. Jį spardė trise į įvairias kūno vietas. Jis paklausė, kas vyksta ir neleido to vyriškio spardyti. Jie pasakė, kad P. K. pradėjo. Kažkuris iš jų pasakė, kad P. K. reikia dėti į bagažinę ir vežti į mišką. Kai jis kalbėjosi su G. G. pamatė, kaip D. Š. pribėgo prie P. K. ir gulinčiam trenkė buteliu į gavos sritį. P. K. sudejavo, tačiau butelis nesudužo. Po kiek laiko pribėgo A. M. ir P. K. spyrė du kartus į krutinę Kai P. K. pradėjo atsistojinėti pribėgęs A. M. jam spyrė vieną kartą į veidą. P. K. vėl nugriuvo ir po kelių minučių pradėjo purtytis. Jis pasakė, kad reikia kviesti greitąją pagalbą, tačiau G. G. pasakė, kad jis serga astma. Po kiek laiko P. K. atsisėdo, Ž. J. ant galvos užpilė jam vandens. P. K. vėl nugriuvo ir pradėjo purtytis. Nustojus purtytis jis atsisėdo. A. M. lygtai P. K. dar spyrė iš už nugaros į galva. Smūgiai kartodavosi. P. K. atsisėdus ar tai D. Š., ar tai A. M. vėl įspirdavo. Smūgiai buvo suduodami kol atvyko policija. Įvykio metu matė ir R. Š., kuriai matant taip pat buvo suduoti smūgiai.

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. Z. parodė, kurioje vietoje bei kokioje pozoje jis pamatė gulintį vyrą, taip pat parodė kaip gulinčiam vyrui D. Š. metė butelį į galva, o A. M. bandant tam vyrui stotis pribėgo ir spyrė vieną kartą į galvą, po to parodė, kokioje pozoje vyras gulėjo, kai pribėgo D. Š. ir spyrė tris kartus į kūną ties pilvu, taip pat parodė, kaip sėdėjo vyras ant betoninio bortelio krašto, kai A. M. ir D. Š. kelis kartus įspyrė į galvą (T. 1, b.l. 84 – 85, 86).

Liudytoja R. Š. parodė, kad vakare, laikotarpyje nuo 22.30 val. iki 23.00 val. jai paskambino sūnus D. Š. ir pasakė, kad gavo su buteliu per galvą. Nuėjusi sūnaus nurodytu adresu pamatė ant laiptų sėdintį vyriškį, t.y. P. K.. Netoli P. K. stovėjo Ž. J., A. M., G. G.. Prie jos priėjo sūnus, kuris pasakė, kad prie stalo P. K. jam sudavė buteliu du kartus per galvą. Ji P. K. paklausė, už ką jis jos sūnui sudavė buteliu į galvą. Jis pradėjo atsiprašinėti, buvo sąmoningas, kas jį sumušė nesakė. Ji pastebėjo, kad jos sūnui ties antakiu kirstinė žaizda, pakaušyje mėlynė. Atvyko policija, jos sūnų apklausė. Po apklausos ji sūnų nuvežė į polikliniką, kur jam buvo susiūta prie antakio žaizda. Nuo ko mirė P. K. nežino. Atvykusi policija P. K. už parankių nusivedė ir pasodino į tarnybinį automobilį. Ji matė tik kaip Ž. J. P. K. spyrė vieną kartą, o A. M. du kartus į nugaros sritį.

Liudytojas V. G. parodė, kad 2005-10-23 apie 24.00 val. gavo Kėdainių r. PK budinčiojo nurodymą vykti į Pagirius, nes ten vyksta muštynės. Muštynės vyko bute. Nuvykęs, prie to namo, kieme pamatė grupę jaunuolių bei P. K. sėdintį kieme ant laiptų. Jaunuolis su prakirstu antakiu, pasakė, kad tas asmuo sėdintis ant laiptų viską padarė. Jį nuvedė ir pasodino į tarnybinį automobilį. Jis pats ėjo, ant veido sužalojimų nesimatė. Surašęs D. Š., kuriam buvo prakirstas antakis pareiškimą-paaiškinimą, P. K. nuvežė į Kėdainių r. P. V. gal ko ir klausė P. K., tačiau jis į klausimus neatsakė. Atvykus pamatė, kad šis sėdi nuleidęs galvą, kriokia ir negalėjo jo pažadinti. Iškvietė greitąją pagalbą, kuri nuvežė jį į ligoninę. Seselei buvo pasakyta, kad jis iš muštinių, girtas. P. K. į priėmimo skyrių buvo nuneštas neštuvais, o gydytoja pasakė, kad tai gali būti apsinuodijimas alkoholiu. Apie 7 – 8 val. sužinojo, kad P. K. guldomas į reanimacijos skyrių, nes neatsigauna.

Iš 2005-10-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta, kurioje buvo sužalotas P. K., yra Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini)namo. Vedančių į šį namą šalia betoninių laiptų yra smėlio danga. Nei kieme, nei šio namo 1-ajame bute jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (T.1, b.l. 13- 14,15)

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M145/05 (12) matyti, kad P. K. mirė nuo kraujo išsiliejimo po dešinio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu ir minkštaisiais smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius, galvos smegenų sumušimo. Tai komplikavosi galvos smegenų bei plaučių pabrinkimu, antrinėmis kraujosruvomis smegenų kamiene. P. K. mirtis yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jam padarytais sužalojimais, kurie galėjo būti padaryti kietų bukų daiktų poveikyje, t.y. galėjo gautis kaip sumušus kietais bukais daiktais, taip ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus. Objektyviai yra užsifiksavę trijų smūgių (kontaktų) požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau. P. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jo mirtį lėmė galvos sužalojimų visuma, t.y. visi suduoti smūgiai į galvą (T. 1, b.l. 30 – 33, 35 – 36).

Šią išvadą teismo medicinos ekspertas V. B. patvirtino ir teismo posėdžio metu bei papildomai nurodė, kad mirtis įvyko nuo smūgių visumos. Kraujas išsilieti galėjo tiek nuo 1, tiek ir nuo 2-3 smūgių.

Liudytoja A. K. parodė, kad ji Kėdainių ligoninėje dirba gydytoja. Jos budėjimo dieną 7.00 val. į ligoninės priėmimo skyrių buvo atvežtas vyras. Jis buvo atvežtas iš PK areštinės, nestabilus, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Pirminė preliminari diagnozė buvo koma nuo alkoholio. Jos pavedimu jis buvo patalpintas į reanimaciją. Jos žinioje jis buvo 15 minučių, per kurias buvo patalpintas į reanimaciją.

Deontologinės ekspertizės akto Nr. EDM 33 (137)/07 (01) išvadoje nurodyta, kad P. K. nustatyti išoriniai galvos traumavimo požymiai nepakankamai sunkios galvos smegenų traumos diagnozės nustatymui. Atsižvelgiant į tai, kad P. K. į ligoninę buvo pristatytas neblaivus, išoriniai galvos traumavimo požymiai buvo nežymūs ir nebuvo akivaizdžių klinikinių galvos smegenų suspaudimo požymių, ligonio stebėjimas VšĮ Kėdainių ligoninėje iki patekimo į reanimacijos skyrių buvo tinkamas. Taip pat atsižvelgiant į traumos pobūdį, savalaikiai nustačius sunkią galvos smegenų traumą P. K. išgydyti nebūtų pavykę, nes autopsijos metu nustatyti galvos smegenų sužalojimai yra nesuderinami su gyvybe.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G339/05 (12) matyti, kad D. Š. sveikata sutrikdyta nežymiai. Jam nustatyta paviršutinė muštinė dešinio antakio žaizda ir nubrozdinimas pakaušio srityje. Objektyviai yra užsifiksavę dviejų smūgių požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant ir stikliniu buteliu (T. 1, b.l. 46).

Tokiu būdu, aukščiau nurodytų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad smūgius į galvą P. K. sudavė D. Š. ir A. M..

Kad spardė P. K., tame tarpe ir į veidą, pripažino pats D. Š.. Tai patvirtino ir liudytojas Ž. J., parodęs, kad išvestam į lauką P. K. D. Š. sudavė smūgį į veidą, po to kelis kartus įspyrė į galvą. Kad D. Š. spardė P. K., tame tarpe ir į galvos sritį, nurodė ir liudytojai M. K. bei L. M.. Be to, liudytojai M. K. ir A. Z. nurodė, kad D. Š. metė butelį ar juo trenkė P. K. į galvą.

Kad mušė P. K. pripažino ir A. M., nors neigia sudavęs nukentėjusiajam smūgius į galvos sritį. Tačiau tokie A. M. parodymai paneigti byloje esančių įrodymų visetu. Kad A. M. spyrė P. K. į galvos sritį, parodė liudytojas Ž. J.. Liudytojas M. K. parodė, kad A. M. spyrė P. K. į viršutinę kūno dalį. Liudytojas L. M. parodė, kad A. M. sėdinčiam P. K. stipriai spyrė į galvą, kad nuo šio smūgio P. K. nugriuvo ir jam prasidėjo traukuliai. Kad A. M. spyrė P. K. į veidą bei galvą, parodė ir liudytojas A. Z..

Teismo medicinos specialisto išvada neginčijamai nustatyta, kad P. K. mirė nuo smūgių į galvą visumos.

Aukščiau aptartų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad P. K. mirtis įvyko būtent dėl D. Š. ir A. M. P. K. atžvilgiu pavartojo smurto.

2004-06-18 Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarimo Nr.46 Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose 8 p. nurodyta, kad jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys.

D. Š. parodymais bei teismo medicinos specialisto išvada, kuria konstatuota, jog D. Š. buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, neginčijamai nustatyta, jog konflikto priežastimi buvo tai, jog P. K. be jokios priežasties užpuolė ir sužalojo D. Š.. Atsižvelgiant į tai, kad P. K. lauke buvo mušamas praėjus palyginti dideliam laiko tarpui po konflikto pradžios, atsižvelgiant į visų liudytojų parodymus, tuo metu P. K. jau niekam jokios grėsmės nebekėlė ir net mušamas nesipriešino, darytina išvada, kad nei D. Š., nei A. M. neturėjo jokio pagrindo gintis nuo P. K., t.y. D. Š. ir A. M. sumušė P. K. keršydami pastarajam už prieš tai pavartotą smurtą D. Š. atžvilgiu.

Esant šioms aplinkybėms, D. Š. ir A. M. veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str. 1 d. sudėtį.

P. K. padarytų sužalojimų kiekis, lokalizacija, pobūdis, t.y. tai, kad jam buvo suduota daug smūgių į galvą, smūgiai buvo stiprūs, jam nustatyti sužalojimai tik galvos srityje, duoda pagrindą išvadai, jog D. Š. ir A. M. taip mušdami P. K. suprato, kad kėsinasi į pastarojo gyvybę, numatė, kad gali jį nužudyti ir sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti, t.y. jie P. K. nužudė veikdami netiesiogine tyčia.

Kaip minėta, konflikto, pasibaigusio P. K. mirtimi, priežastis buvo tai, kad pastarasis pirmas sumušė D. Š., todėl darytina išvada, jog būtent neteisėtas nukentėjusiojo P. K. elgesys neabejotinai turėjo lemiamos įtakos tam, jog D. Š. ir A. M. sumušė P. K., taip atimdami jam gyvybę. Ši aplinkybė pripažįstama kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia. Šią aplinkybę kolegija vertina kaip itin reikšmingą sprendžiant bausmės dydžio klausimą.

Iš byloje esančių įrodymų viseto matyti, jog konfliktas prasidėjo po to, kai tiek D. Š., tiek ir A. M. buvo vartoję alkoholį ir buvo apsvaigę. Atsižvelgiant į kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu apimtį, jų pobūdį, akivaizdu, jog apsvaigimas nuo alkoholio jų nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos. Tokiu būdu, aplinkybė, kad nusikalstamą veiką abu kaltinamieji padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui, pripažįstama jų atsakomybę sunkinančia.

Kadangi abu kaltinamieji P. K. mušė kartu, turėdami tą patį tikslą- atkeršyti, P. K. mirtis įvyko dėl bendrų abiejų kaltinamųjų veiksmų, jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

D. Š. gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas kaip paslaugus, sugyvenamo charakterio, šeimoje ir visuomenėje besielgiantis gerai, padedantis tėvams ir jų klausantis, blogai besielgiantis ir girtaujantis nepastebėtas (T. 1, b.l. 164). Mokymo įstaigos jis charakterizuojamas kaip vidutinių gabumų mokinys, neturintis mokymosi motyvacijos, dažnai praleidinėjantis pamokas be pateisinamos priežasties, uždaro būdo, neaktyvus pamokose ir užklasinėje veikloje, mėgstantis sportuoti, dirbti fizinį darbą, bendraujantis su rizikos grupės paaugliais (T. 1, b.l. 165).

Iš 2006 m. kovo 7 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad D. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu psichine liga nesirgo, neturi psichikos trūkumų, dėl kurių visiškai negalėtų suvokti nusikalstamos veikos pavojingumo bei valdyti savo veiksmų. Nusikaltimo padarymo metu jis nebuvo nei fiziologinio, nei patologinio afekto būsenoje (T. 1, b.l. 192 – 193).

Iš A. M. gyvenamosios vietos charakteristikos matyti, kad blogai besielgiantis ir girtaujantis jis nepastebėtas (T. 2, b.l. 35).

Iš 2006 m. birželio 7 – 20 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad A. M. nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, jam diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas, kuris netrukdė suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (T. 2, b.l. 69 – 70 ).

Darbo pobūdžio ir sąlygų išvadoje nurodyta, kad A. M. nuo 2005-10-01 iki 2007-11-30 dėl cukrinio diabeto ligos nustatytas 35 procentų darbingumas (T. 2, b.l. 49 – 51).

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK VIII skyriuje.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamiesiems skirtinos mažesnės nei įstatymo sankcijos vidurkis bausmės.

Valstybinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl P. K. gydymo ligoninėje, atlyginimo yra visiškai pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad P. K. ligoninėje buvo gydomas dėl kaltais D. Š. ir A. M. veiksmais padarytų sužalojimų, todėl jie yra tiesiogiai atsakingi už šią žalą ir solidariai ją privalo atlyginti.

Kadangi abu kaltinamieji turi pastovias gyvenamąsias vietas, šeimas, charakterizuojami teigiamai, jų padarytas nusikaltimas buvo išprovokuotas neteisėto nukentėjusiojo elgesio, todėl nėra jokio pagrindo iki nuosprendžio įsiteisėjimo keisti jiems ikiteisminio tyrimo metu paskirtų kardomųjų priemonių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką – laikotarpį nuo 2005 m. spalio 28 d. iki 2005 m. gruodžio 4 d. Kardomąsias priemones – namų areštą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Kardomąsias priemones – namų areštą ir dokumentų paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Priteisti iš D. Š. ir A. M. solidariai 1263,07 Lt žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai.

Išieškoti iš D. Š. ir A. M. po 121,14 Lt teismo išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.