Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro Vitalijaus Gulenkovo ir nuteistosios T. V. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. V., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d. ir nuteista, atimant teisę dirbti valstybinės priežiūros vyriausiąja specialiste atėmimu vieneriems (1) metams.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 4 d. T. V. išteisinta.

J. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d., 227 str. 3 d. išteisintas.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

T. V. nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoja, dirbdama (duomenys neskelbtini) vyriausiąja specialiste, būdama atsakinga už statybų priežiūrą ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti komisijos pirmininke, 2009 m. kovo 9 d., laikotarpiu nuo 10 val. 57 min. 43 sek. iki 11 val. 48 min. 22 sek., savo tarnybiniame kabinete, (duomenys neskelbtini), priėmė iš J. T. 3000 litų kyšį už jam suteiktas konsultacijas, paaiškinimus dėl nurodytų pastatų pripažinimo tinkamais naudoti dokumentų sutvarkymo.

T. V. buvo kaltinama, bet išteisinta pagal BK 225 str. 4 d. dėl to, kad būdama valstybės tarnautoja ir dirbdama (duomenys neskelbtini) vyriausiąja specialiste, būdama atsakinga už statybų priežiūrą, 2009-04-21 9 val. 43 min. savo tarnybiniame kabinete (duomenys neskelbtini), žinodama, kad J. M. yra atlikęs pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, neturėdamas nustatyta tvarka pastato rekonstrukcijai parengto ir suderinto techninio projekto ir statybos leidimo, už neteisėtą veikimą – pastato nebaigtos statybos pažymos surašymą ir išdavimą – iš J. M. savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL – 42 litų – vertės stalo įrankių rinkinį „Scheffler“.

J. M. buvo kaltinamas, bet išteisintas pagal BK 227 str. 2 d. dėl to, kad 2009-04-01 10 val., laikotarpiu nuo 24 min. 41 sek. iki 37 min. 31 sek., būdamas (duomenys neskelbtini) vyriausiosios specialistės T. V. darbo kabinete (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad yra atlikęs pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, neturėdamas nustatyta tvarka šiam pastatui parengto ir suderinto techninio projekto ir statybos leidimo, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, tiesiogiai valstybės tarnautojai T. V. pasiūlė 500 litų kyšį už tai, kad ši, būdama atsakinga už statybų priežiūrą, neteisėtai jam išduotų šio pastato nebaigtos statybos pažymą.

Be to, J. M. buvo kaltinamas, bet išteisintas pagal BK 227 str. 3 d. ir dėl to, kad 2009-04-21 9 val., laikotarpiu nuo 43 min. iki 43 min. 36 sek., būdamas (duomenys neskelbtini) vyriausiosios specialistės T. V. darbo kabinete (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad yra atlikęs pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, neturėdamas nustatyta tvarka šiam pastatui parengto ir suderinto techninio projekto ir statybos leidimo, siekdamas papirkti valstybės tarnautoją, valstybės tarnautojai T. V. davė mažesnės negu 1 MGL – 70 litų – vertės stalo įrankių rinkinį „Scheffler“ už tai, kad ši, būdama atsakinga už statybų priežiūrą, neteisėtai jam išduotų šio pastato nebaigtos statybos pažymą.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro V. Gulenkovo apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas T. V. pripažino kalta pagal BK 225 str. 1 d. pagrįstai, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir be pagrindo T. V. paskyrė per švelnią bausmę.

Prokuroro aiškinimu, BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę T. V., apylinkės teismas nesivadovavo BK 58 straipsnio 1 dalimi, įpareigojančia teismus, skiriant bausmę, vadovautis BK bendrosios dalies nuostatomis.

Teismas turėjo vadovautis ir BK 44, 45 straipsniais, 61 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis. BK 44 ir 45 straipsniuose numatyta, kad teisės dirbti ar viešosios teisės atėmimo minimali bausmė yra vieneri metai, o maksimali – penkeri metai, todėl teismas privalėjo, vadovaudamasis BK 61 str. 3 d., sudėti minimalų ir maksimalų šios rūšies bausmės dydžius ir jų sumą padalijęs per pusę T. V. turėjo teisę dirbti valstybės tarnyboje atimti ne mažesniam kaip 3 metų arba didesniam terminui. Aplinkybių, numatytų BK 61 str. 4 d., dėl kurių šios bausmės dydį T. V. teismas galėjo sumažinti iki vienerių metų, byloje nebuvo, nes ji kalta neprisipažino, dėl padarytos veikos nesigailėjo, išaiškinti nusikaltimą nepadėjo, jos atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Paskirdamas bausmę – atimdamas teisę dirbti valstybinės priežiūros vyriausiąja specialiste, apylinkės teismas nesivadovavo BK 41 str. 2 d. Nuteistajai paskirta bausmė nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes ji iš vyriausiosios priežiūros specialistės pareigų jau buvo atleista iki šio nuosprendžio priėmimo, be to, nebus pasiekti tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., nes ši bausmė iš nuteistosios ateityje galimybės būti išrinktai ar paskirtai į kitas valstybės tarnybos pareigas ir toliau piktnaudžiauti jai suteiktomis viešosiomis teisėmis, tai yra daryti analogiškus nusikaltimus, neatima.

Prokuroro nuomone, apylinkės teismas J. M. pagal BK 227 str. 2 d. dėl 500 Lt kyšio siūlymo T. V. išteisino nepagrįstai, nes byloje esančius faktinius duomenis, pagrindžiančius šio asmens kaltę, išanalizavo ir įvertino nevisapusiškai ir neišsamiai, dėl to padarė netinkamas išvadas. Apylinkės teismas J. M. išteisinimą iš esmės grindė prieštaringais jo parodymais, kritiškai jų neįvertino, neatsižvelgė į tai, kad jis, kaip kaltinamasis, turi teisę meluoti, ir už tai jam negresia jokia atsakomybė. Teismas neįvertino ir neaptarė kaltinamosios T. V. parodymų, prokuroro baigiamojoje kalboje paminėtų argumentų, kurie akivaizdžiai paneigia J. M. parodymus ir įrodo jo kaltę, padarius šį nusikaltimą.

Apklausta kaip įtariamoji ir teisiamajame posėdyje T. V. parodė analogiškas aplinkybes, tai, kad J. M. siūlė jai priimti 500 Lt kyšį, bet ji jį varė iš kabineto. Šiuos savo parodymus ji patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu per akistatą su įtariamuoju J. M.. Netikėti šiais T. V. parodymais nėra pagrindo, nes juos patvirtina ir kita byloje esanti rašytinė bei garso įrašymo medžiaga. Tai techninių priemonių panaudojimo, atliekant slaptą sekimą, ir savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų protokolai ir priedai prie jų – garso įrašai.

2009-05-18 protokole apie techninių priemonių panaudojimą, atliekant slaptą sekimą, ir savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, priede prie jo – garso įraše – užfiksuoti duomenys apie 2009-04-01 nuo 10 val. 37 min. T. V. kabinete įvykusį J. M. ir T. V. pokalbį. Tie duomenys neabejotinai patvirtina, kad T. V. su J. M. apie jokį susimokėjimą už kažkokias jo nurodomas paslaugas nekalbėjo, T. V. tik piktai reikalavo, varydama J. M. iš kabineto, kad šis pasiimtų „popierius“, kol šis galų gale pasiėmė tą „popierių“, tai yra 500 litų. Pokalbio metu J. M. prašė T. V. išduoti jam nebaigtos statybos pažymą, tačiau ši jam atsakė, kad reikia projekto, gauti statybos leidimą, ir tada ji galės. Pokalbio įraše girdėti T. V. sakant, kad ji pakels J. M. skandalą, J. M. išmes į koridorių, liepia jam pasiimti: „...išmetu ar popierių, ar žmogų išmetu...“. Po to T. V. pasakė J. M., kad pažymos negali duoti, kol nemato statybos leidimo.

2009-05-20 protokole apie techninių priemonių panaudojimą, atliekant slaptą sekimą, ir savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, priede prie jo – garso įraše – užfiksuota, kaip 2009-04-24 nuo 11 val. 14 min. T. V. kabinete E. G. kalbasi su T. V.. Pokalbyje užfiksuota tai, kaip T. V. E. G. pasakoja apie skandalistą, kuris neišsprendžia savo turtinių problemų, kuris jai davė 500 litų, o ji jam pasakiusi, kad šis eitų lauk su savo tais pinigais, o šis jai atnešė peilių „čiumodaną“, kurį ji atidavė R.. Prokuroro nuomone, šis T. V. ir E. G. pokalbis patvirtina T. V. parodymus apie tai, kad J. M. siūlė jai 500 litų, o ji J. M. iš kabineto varė lauk. Šių faktinių duomenų, kaip ir T. V. parodymų apie J. M. nusikalstamus veiksmus, apylinkės teismas nuosprendyje neaptarė ir nepaneigė nepagrįstai.

Prokuroro nuomone, J. M. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 227 str. 2 d., nes J. M., padėdamas ant stalo 500 Lt kaip atlygį T. V. už tai, kad ši atliktų neteisėtą veiksmą, tai yra išduotų jam nebaigtos statybos pažymą be jos prašomų jai pateikti statybos projekto ir statybos leidimo, tiesiogiai jai siūlė priimti iš jo 500 Lt kyšį, tai yra J. M. atliko vieną iš BK 227 str. 2 d. numatytų alternatyvių veikų, kadangi jis valstybės tarnautojai tiesiogiai siūlė priimti iš jo kyšį, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus.

Prokuroro nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai išteisino J. M. ir pagal BK 227 str. 2 d. dėl T. V. papirkimo, perduodant jai lagaminą su stalo įrankiais „SCHEFFLER Germany“, o T. V. pagal BK 225 str. 3 d. už tai, kad šį lagaminą iš J. M. kaip kyšį priėmė.

Prokuroro teigimu, apylinkės teismas J. M. ir T. V. išteisinimą dėl šių veikų taip pat iš esmės grindė tik kaltinamojo J. M. parodymais neatsižvelgdamas į tai, kad J. M. šioje byloje turi kaltinamojo statusą ir yra suinteresuotas jam palankia bylos baigtimi. Be to, teismas neįvertino ir neaptarė kaltinamosios T. V. duotų parodymų, neišsamiai išanalizavo kitus faktinius bylos duomenis, kurie pagrindžia kaltinamųjų kaltę dėl padarytos veikos, nepaneigė prokuroro baigiamojoje kalboje nurodytų kaltinamųjų kaltę pagrindžiančių argumentų, kurie akivaizdžiai paneigia J. M. parodymus ir įrodo tiek jo, tiek kaltinamosios T. V. kaltę.

Prokuroras nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji ir teisiamajame posėdyje T. V. iš esmės parodė analogiškas aplinkybes, kad J. M. paliko jai lagaminą, o ji jį perdavė savo sūnui R. V.. Tokius savo parodymus ji patvirtino ir akistatos metu su J. M.. Nors T. V. dėl šios veikos padarymo kalta neprisipažino, bet iš esmės davė parodymus apie faktines įvykio aplinkybes, kurie leidžia teigti, kad ji iš J. M. lagaminą su stalo įrankiais priėmė. Netikėti tokiais R. V. parodymais nėra pagrindo, nes juos patvirtina kita byloje esanti rašytinė ir garso medžiaga. Prokuroro nuomone, jau anksčiau paminėtais garso įrašais akivaizdžiai nustatyta, kad J. M. reikalavo T. V. išduoti jam nebaigtos statybos pažymą, o ši atsisakė, prašė jo pateikti jai statybos leidimą, kitus dokumentus, bet galiausiai 2009-05-16 protokole apie techninių priemonių panaudojimą, atliekant slaptą sekimą, ir savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus ir priede prie jo – garso ir vaizdo įraše – buvo užfiksuota, kaip 2009-04-21, nuo 9 val. 43 min., T. V. kabinete J. M. kalbėdamas su T. V. jai pasakė, kad palieka „čiumodaną“. T. V. į tai atsakė, kad jis jai nereikalingas. J. M. atsakė, kad jame minos nėra. Kai T. V. jo paklausė, iš kur jis tai žino, J. M. atsakė, kad jis čiupinėjo, ir su T. V. atsisveikino pasakydamas, kad čia viskas valgyti šašlykams. Po to, 16 val. 21 min., T. V. paėmė J. M. paliktą lagaminą, atsidariusi apžiūrėjo jame buvusių stalo įrankių komplektą ir, pasiėmusi šį lagaminą, išėjo. Prokuroro įsitikinimu, šiame protokole užfiksuotas pokalbio turinys akivaizdžiai įrodo tai, kad kaltinamasis J. M. šio lagamino, kaip jis parodė ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, neužmiršo, o paliko lagaminą tyčia, siekdamas palenkti T. V. atlikti jam naudingą neteisėtą veiksmą – gauti nebaigtos statybos pažymą. Prokuroras tvirtina, kad T. V. teiginiai, pasakyti šio pokalbio su J. M. metu, leidžia kategoriškai teigti, kad ji suvokė, jog šį lagaminą iš J. M. priima kaip kyšį, nors ir parodė, kad jo priimti nenorėjo, jog neva šis jį paliko atsitiktinai. Tai, kad T. V. lagaminą iš J. M. priėmė, patvirtina jau paminėtas 2009-05-20 protokolas apie techninių priemonių panaudojimą, atliekant slaptą sekimą, ir savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, ir priede prie jo – garso įraše – 2009-04-24, nuo 11 val. 14 min., T. V. kabinete užfiksuotas jos ir E. G. pokalbis, kurio metu T. V. jam pasakoja apie skandalistą, tai yra J. M., kuris neišsprendžia savo turtinių problemų, jai davė 500 litų, o ji jam pasakė, kad šis su savo pinigais eitų lauk, kad šis jai atnešė peilių „čiumodaną“, kurį ji atidavė R.. R. ji pasakiusi, kad šis jį neštų į trečius namus ir dar pasakytų, kad atiduoda, o ne dovanoja ar parduoda už centą. Būtent šis lagaminas ir buvo gautas 2009-04-28 daiktų, dokumentų pateikimo metu iš T. V. sūnaus R. V., kuris Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnui lagaminą su jame esančiu stalo įrankių rinkiniu „SCHEFFLER“ pateikė savo iniciatyva.

Prokuroro tvirtinimu, apylinkės teismo nuosprendžio motyvai ir išvados, kad negalima daryti kategoriškos išvados, jog J. M. paliko ne tą lagaminą ir jame buvo ne stalo įrankiai, o kirvukas ir iešmai ar dar kas nors, paremti tik kaltinamojo J. M. nuolat kaitaliojamais parodymais, nes apie jokį kirvuką ar iešmus ikiteisminio tyrimo metu jis nebuvo net užsiminęs. Nors teismas posėdžio metu ir tyrė 2009-05-16 protokolo apie techninių priemonių panaudojimą, atliekant slaptą sekimą, ir savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus priedus – garso ir vaizdo įrašus, tačiau juos įvertino neišsamiai ir nevisapusiškai. Prokuroras nurodo, kad priede prie šio protokolo kasetės VK-4-017-09-K-1 vaizdo įraše užfiksuota, kaip J. M. ryte atneša ir ant kėdės padeda lagaminą. Peržiūrėjus šį vaizdo įrašą gali atrodyti, kad J. M. atneštas lagaminas yra kitokios spalvos, nei buvo paimtas STT pareigūnų iš R. V., nes kėdė, ant kurios J. M. padėjo šį lagaminą, yra žemiau stalo, pristumta šonu prie jo, lagaminą J. M. padėjo pristūmęs šio lagamino šono plokštumą prie kėdės nugarėlės, dėl to ant lagamino krenta stalo šešėlis ir vaizdo įraše šis lagaminas atrodo lyg ir juodos spalvos. Be to, J. M. lagaminą padėjo „ne tiesiogiai virš vaizdą T. V. kabinete fiksuojančios vaizdo kameros.“ Tačiau teisme peržiūrėjus vaizdajuostėje VK-4-017-09-K-1 užfiksuotą vaizdo ir garso įrašą matyti, kaip T. V. vakare ruošiasi eiti į namus, apžiūri lagaminą su stalo įrankiais. Prokuroro įsitikinimu, apylinkės teismas į šį įrašą nesigilino ir nuosprendyje jo išvis neįvertino. Iš šio įrašo akivaizdu ir galima daryti neabejotiną išvadą, kad tai tas pats lagaminas, kurį iš ryto J. M. paliko kaip kyšį T. V., nes šiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip tą pačią dieną T. V. šį lagaminą iš dešinės kabineto pusės atsinešė ir pasidėjo ant stalo priešais iš viršaus jo vaizdą fiksuojančią vaizdo įrangą, po to T. V. šį lagaminą atidarė, apžiūrėjo. Prokuroro nuomone, iš to vaizdo įrašo galima daryti kategorišką išvadą, kad tai tas pats lagaminas, kurį STT pareigūnai gavo iš R. V. ir vėliau apžiūrėjo kaip daiktinį įrodymą, nes šiame vaizdo įraše aiškiai užfiksuota, kad T. V. apžiūrimas lagaminas yra rudos spalvos su geltonos spalvos ornamentais ant jo išorinio paviršiaus, o ne juodos, kaip teigė J. M.. Iš vaizdo įrašo matyti, kad šiame lagamine yra stalo įrankiai, o ne kirvis ir iešmai, ir šie visi vaizdo įraše užfiksuoti lagamino išorės ir vidaus požymiai yra visiškai identiški tiems, kurie yra užfiksuoti byloje esančiame ir teismo ištirtame 2009-11-19 daiktų apžiūros protokole ir prieduose prie jo – fotolentelėse. Išanalizavus šiuos vaizdo įrašus, galima daryti kategorišką išvadą, kad J. M. paliko šį lagaminą su stalo įrankiais, o ne kokį nors kitą juodą lagaminą su kirviu ir iešmais. Tą patvirtina ir T. V. parodymai, kad tik J. M. jai tą dieną paliko lagaminą, kiti asmenys kitokių lagaminų neatnešė.

Prokuroro nuomone, teismas, vertindamas J. M. parodymus, privalėjo įvertinti juos visapusiškai, atsižvelgti į tai, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu J. M. parodė, jog dėl senyvo amžiaus yra užmaršus, apie ką kalbėdavo su T. V., neprisiminė, lagaminą pas T. V. paliko todėl, kad jį užmiršo. Todėl natūralu, kad dėl savo senatvinės savybės – užmaršumo – J. M. galėjo pamiršti lagamino spalvą, jo turinį ir kitas byloje tiriamas svarbias aplinkybes, nes jau teisminio nagrinėjimo metu, greičiausiai sąžiningai klysdamas, J. M. teismui parodė, kad atnešė ir paliko T. V. juodos spalvos lagaminą su kirvuku ir iešmais, o ne rudos spalvos lagaminą su jame esančiais stalo įrankiais, kas yra objektyviai nustatyta visuma byloje esančių faktinių duomenų, užfiksuotų T. V. parodymuose, protokoluose su priedais prie jų – vaizdo ir garso įrašuose, ir šio lagamino daiktų apžiūros protokole.

Prokuroro įsitikinimu, J. M. veiksmai dėl šios veikos kvalifikuotini pagal BK 227 str. 3 d., nes jis, siekdamas papirkti valstybės tarnautoją T. V., už tai, kad ji atliktų neteisėtą veiksmą – išduotų jam nebaigtos statybos pažymą – be jos reikalaujamų pateikti statybos projekto, statybos leidimo, tiesiogiai davė jai mažesnį nei 1 MGL (130 Lt), ne mažesnės nei 70 Lt vertės lagaminą su stalo įrankiais, tai yra davė kyšį.

T. V. veika kvalifikuotina pagal BK 225 str. 4 d., nes ji savo naudai iš J. M. tiesiogiai priėmė mažesnį nei 1 MGL (130 Lt), ne mažesnės nei 70 Lt vertės lagaminą su stalo įrankiais už jo prašomus atlikti neteisėtus veiksmus – išduoti jam nebaigtos statybos pažymą, nesant statybos projekto, statybos leidimo, tai yra T. V. atliko vieną iš BK 225 str. 4 d. numatytų alternatyvių veikų, nes ji kaip valstybės tarnautoja savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnį nei 1 MGL (130 Lt) kyšį už neteisėtą veikimą. Tai, kad ji parodė, jog priimti iš J. M. šio lagamino nenorėjo, tačiau jį vis dėlto priėmė, o vėliau perdavė savo sūnui R. V., jos nuo atsakomybės pagal 225 str. 4 d. neatleidžia, kadangi kyšio priėmimas laikomas baigtu nuo kyšio priėmimo momento, o ne nuo T. V. „noro ar nenoro jį priimti ar nepriimti.“ Šį lagaminą T. V. priėmė suprasdama, kad tai yra kyšis, o vėliau juo laisvai disponavo, tai yra perdavė savo sūnui R. V..

T. V. kaltinama padariusi dvi tyčines nusikalstamas veikas, viena iš kurių – apysunkis nusikaltimas, kita – baudžiamasis nusižengimas. Lengvinančių ir sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Nors kalta T. V. neprisipažino, dėl padarytų veikų neatgailauja, tačiau ji yra teisiama pirmą kartą, buvusi darbovietė ją charakterizavo teigiamai, administracine tvarka nebausta. Tikėtina, kad bausmės tikslai už apysunkio nusikaltimo padarymą gali būti pasiekti paskyrus T. V. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, tačiau, taikant BK 61 str. 4 d., už abiejų veikų padarymą jai turėtų būti paskirtos bausmės, lygios šių straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiams.

J. M. kaltinamas padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, viena iš kurių – apysunkis nusikaltimas, kita – baudžiamasis nusižengimas. Lengvinančių ir sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Nors kaltu neprisipažino ir dėl padarytų veikų neatgailauja, tačiau jis yra senyvo amžiaus, pensininkas, teisiamas pirmą kartą, anksčiau baustas administracine tvarka tik vieną kartą, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, tikėtina, kad bausmės tikslai už apysunkio nusikaltimo padarymą gali būti pasiekti jam neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės. Paskyrus laisvės atėmimo bausmę, pritaikius BK 75 str. 1 d. ir 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtinas. Už BK 227 str. 3 d. numatyto nusižengimo padarymą, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, J. M. skirtina bauda. Taikant BK 61 str. 4 d., už abiejų veikų padarymą jam paskirtinos bausmės, lygios šių straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiams.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras V. Gulenkovas prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalį dėl T. V. išteisinimo pagal BK 225 str. 4 d. ir J. M. išteisinimo pagal BK 227 str. 2 d., 227 str. 3 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį, o nuosprendžio dalį dėl T. V. neteisingai pagal BK 225 str. 1 d. paskirtos bausmės pakeisti.

Apeliaciniame skunde prokuroras prašo T. V. pagal BK 225 str. 1 d. nubausti atimant teisę dirbti valstybės tarnyboje trejus (3) metus, pripažinti kalta pagal BK 225 str. 4 d. ir nubausti ją atimant teisę dirbti valstybės tarnyboje vienerius (1) metus. Paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinti iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę bausmę – atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje trejus (3) metus šešis (6) mėnesius. Stalo įrankių rinkinį „SCHEFFLER Germany“ konfiskuoti (BK 72 str. 2 d. 3 p.).

J. M. pripažinti kaltu pagal BK 227 str. 2 d. ir jį nuteisti laisvės atėmimu dvejiems (2) metams, pripažinti kaltu pagal BK 227 str. 3 d. ir nubausti 25 MGL (3250 litų) dydžio bauda. Paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – dvejus (2) metus laisvės atėmimo ir 25 MGL (3250 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 dalies 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant J. M. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde nuteistoji T. V. nurodo, kad 2009 m. birželio 2 d. apklausoje ji teigė, kad filmuota medžiaga apie jos veiksmus darbo vietoje 2009 m. kovo 9 d. yra neišsami ir netiksli. Kiekvieną rytą ji darbą pradėdavo išimdama iš lagamino dokumentų segtuvus. Kovo 9 d. buvo pirmadienis, segtuvų buvo daug, nes penktadieniais važiuodavo su jais į skyrių Klaipėdoje, po to į namus. Ruošėsi velykinių atostogų į Švediją, todėl namuose paskubomis į lagaminą įsimetė asmeninius pinigus voke. Kabinete vokas tarp dokumentų bylų atsidūrė šalia jos darbo vietos, kuri filmuotoje medžiagoje nesimato. Darbo metu kabinete buvo daug žmonių, nes buvo priėmimo valandos, prieš J. T. atėjimą ir po to ne kartą dokumentų bylas kilnojo neprisimindama savo pinigų. Prasidėjus pietų pertraukai, juos paėmė, suskaičiavo ir įdėjo į savo piniginę. Apeliantės teigimu, pinigai buvo jos, skirti lauktuvėms ir kelto į Švediją bilietams.

Nuteistoji tvirtina, kad filmuotoje medžiagoje matyti tik dalis jos darbo stalo ir nėra užfiksuota, kad į kabinetą įėjo būtent J. T.. Įėjo žmogus, jo atpažinti neįmanoma, padavė dokumentus permatomoje įmautėje, kurioje jokiu būdu nėra užfiksuotas koks nors vokas su pinigais ar be pinigų. Šiuo metu nuteistoji žino, kad STT pareigūnai, vykdydami jos sekimą, tik po to, kai nufilmavo jos pinigus, susiejo juos su konkrečiu žmogumi J. T.. Apeliantės nuomone, tai patvirtina ir faktas, kad 2009 m. balandžio 29 dieną jai buvo pateikti įtarimai, kad J. T. davė jai 2600 Lt, o po to kažkodėl jau atsirado 3000 Lt.

Apeliaciniame skunde aiškinama, kad pagal BPK 20 str. 4 d. „įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais proceso veiksmais“. Nuteistoji kelia klausimą, kokiu būdu teisme galima patikrinti, kad vokas su pinigais buvo J. T.? Apeliantės teigimu, nusikalstamos veikos įrodinėti spėliojimais ar prielaidomis negalima, kiekvienas nusikalstamas faktas turi būti teisiškai ir objektyviai įrodytas.

Nuteistoji nurodo, kad 2009-04-30, 2009-05-07 J. T. davė parodymus, o 2009-05-21 akistatos metu patvirtino, kad jokių susitarimų su ja dėl pinigų niekada nebuvo ir, kad dokumentų įmautėje galėjo būti paliktas vokas su pinigais, ji žinoti negalėjo. Visos žinios apie voką su pinigais dokumentų įmautėje yra tik J. T. parodymuose, bet pats J. T. už savo nusikalstamą veiką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal susitarimą su prokuratūra atleistas. Nuteistoji įsitikinusi, kad J. T. tokius parodymus prieš ją davė STT darbuotojų paveiktas. Apeliantė tvirtina, kad J. T. ne kartą pareiškė, kad ji kaip statybos valstybinės priežiūros pareigūnė niekada savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai kyšio nepriėmė, nepažadėjo, nesusitarė priimti kyšį, duoti kyšį nereikalavo, jo tam neprovokavo. Nuteistosios T. V. nuomone, jos veikoje nusikaltimo sudėties, numatytos BK 225 str. l d., nėra

Nuteistoji T. V. nurodo, kad savo darbą statybos valstybinėje priežiūroje dirba vadovaudamasi valstybės institucijų teisės aktais, dirbo sąžiningai ir profesionaliai. Padaryta žmogiška klaida su asmeniniais pinigais darbo vietoje jai yra gera pamoka, kurios prašo nevertinti pagal Baudžiamąjį kodeksą. Nuteistajai tikėti teisingumu padeda jos išteisinimas dėl veikos, numatytos pagal LR BK 225 str. 4 d.

Nuteistoji T. V. prašo pagal BK 225 str. 1 d. ją išteisinti, o dėl kaltinimo pagal BK 225 str. 4 d. nuosprendį palikti galioti.

Atsiliepime į Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro V. Gulenkovo skundą išteisintasis J. M. pažymi, kad vertinti proceso dalyvių parodymus ir kitus įrodymus yra išskirtinė teismo kompetencija (BPK 20 str.), todėl tik teismo prerogatyva yra spręsti, kuriais parodymais remtis, kurie parodymai yra reikšmingi teisingam ir objektyviam bylos išsprendimui.

Išteisintojo J. M. aiškinimu, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atliko šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, pasiūlydamas, pažadėdamas arba duodamas didesnės negu 250 MGL vertės kyšį arba tokius veiksmus padarė siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos vykdant įgaliojimus. Išteisintojo teigimu, jokio tikslo siekti neteisėtos veikos jis neturėjo ir nesiekė. Išteisintasis tvirtina, kad jau pranešimuose apie įtarimą buvo nurodoma, jog J. M., žinodamas, kad yra atlikęs pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, neturėdamas nustatyta tvarka šiam pastatui parengto ir suderinto techninio projekto ir statybos leidimo, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, tiesiogiai valstybės tarnautojai T. V. pasiūlė (davė) kyšį. Iš esmės tos pačios aplinkybės nurodomos ir kaltinamajame akte.

Atsiliepime nurodoma, kad 2009 m. rugsėjo 2 d. specialisto išvadoje dėl pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbų teisėtumo nustatyta, kad 2006-05-22, išduodant projektavimo sąlygų sąvadą, norminių aktų reikalavimai dėl pastato aukštingumo, užstatymo ploto ir intensyvumo pažeisti nebuvo. Išteisintojo tvirtinimu, jau prieš trejus metus iki įtarimo pareiškimo buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas, t. y. atliktas pirmas etapas statybos leidimo gavimui. Specialisto išvadoje nurodoma, kad namo rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas ir suderintas, pastato rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi turint statybos leidimą, todėl šių statybos darbų įvardyti kaip savavališką statybą negalima. Gyvenamajame name nuo jo įsigijimo momento (1997-06-17) jokie statybos darbai atliekami nebuvo.

Išteisintasis teigia, jog būdamas profesionaliu statybininku, puikiai supranta, kad jokios būtinybės papirkinėti T. V. nebuvo, visi nurodyti veiksmai buvo atlikti iki inkriminuojamos veikos. Atitinkamai nėra ir subjektyviosios papirkimo pusės. Apie tai, kad jo veika, siekiant įregistruoti palėpės patalpas, buvo teisėta, atsako daiktinės teisės normos. Jeigu pastogės patalpos jau buvo įrengtos ar pradėtos rengti iki CK įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), t. y. kai nereikėjo įregistruoti bendrosios dalinės nuosavybės teisės į palėpę (pastogę), tuomet pradėta įrengti pastogės patalpa, kaip ir nepradėta įrengti pastogė (palėpė), gali būti registruojama kaip atskira patalpa (nekilnojamasis daiktas) Nekilnojamojo turto registre. Jeigu pastogės patalpos jau įrengtos, dėl jos kadastro duomenų įrašymo (pastogės patalpos įregistravimo) į kadastrą būtina pateikti nustatyta tvarka išduotą statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, o tais atvejais, kai pastogės patalpa nebaigta įrengti – pažymą apie nebaigtą statyti statinį. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą arba pažymą, kad nebaigtas statyti statinys yra statomas (rekonstruojamas, kapitališkai remontuojamas) be esminių nukrypimų nuo projekto, išduoda apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (skyrius). Šiuo atveju nuosavybės teisės į pastogės patalpą gali būti registruojamos arba visų tame name esančių butų ir kitų patalpų savininkų vardu kaip jų bendroji dalinė nuosavybė (CK 4.82 straipsnis), arba kaip jas įrengusio asmens ar kelių asmenų nuosavybė.

Išteisintasis nurodo, kad 2009 m. gegužės 16 d. techninių priemonių panaudojimo protokole 2009 m. kovo 9 d. garso įraše užfiksuota, kad jis T. V. nurodo, jog; „... viskas buvo padaryta prieš mano pirkimą. ... Ir aš nieko, nei stogą keičiau, nei nieko, viskas yra kaip padaryta. Juk visa apdaila viskas yra sena.“. Išteisintojo teigimu, iš tos pačios dienos garso įrašo aišku, kad jis turėjo statybos projektą, T. V. paaiškino, jog tą projektą turi nešti į komisiją, o kai statybos leidimas bus išduotas, turės atlikti kadastrinius matavimus. Taip pat ji nurodė, kad J. M. turi laukti statybos leidimo ir ji komisijai jokios įtakos neturi.

Išteisintasis nurodo, kad 2009 m. gegužės 16 d. techninių priemonių panaudojimo protokole 2009 m. kovo 27 d. garso įraše užfiksuota, jog T. V. paaiškina, jog: „... reikia dabar, jeigu nėra kitos išeities, reikia tik susitvarkyt projektą ir gaukit tą statybos leidimą. Kai gausit statybos leidimą, tada reikia paimt ir pripažint tą pastatą tinkamu naudot po mėnesio ko gero, o blogiausiu atveju pažymą išsiimti.“ Išteisintojo nuomone, šie įrodymai patvirtina, jog visos sąlygos dėl palėpių įregistravimo jam buvo žinomos iki 2009-04-01 garso įrašo padarymo. Iki 2009-04-01 buvo užsakytas projektas, už kurį jis sumokėjo apie 12 000 Lt, siekė statybos leidimo išdavimo. Visuose garso įrašuose nėra net užuominų apie kokį nors kyšį, o T. V. klaidinga reakcija pamačius pinigus buvo tik jos suklydimas, nes jokios prasmės ją papirkinėti nebuvo. Nėra ir objektyviosios nusikalstamos veikos pusės. Bandymas T. V. perduoti 500 Lt atliktas įsitikinus, kad privalo užsimokėti už statybos leidimą, nes kainininke buvo nurodyta 500 Lt suma. Suklydimas, kur reikia mokėti pinigus už teisėtus veiksmus, negali būti vertinamas kaip nusikalstama veika. Išteisintojo nuomone, bylą nagrinėjęs teismas kaip tik vertino įrodymų visetą, o ne, kaip nurodo apeliantas, išteisinimą grindė jo paties duotais prieštaringais parodymais. Išteisintasis tvirtina, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, todėl jokio prieštaringumo negalėjo būti. Prieštaringa tik apelianto pozicija į įrodymų vertinimą: jis, prokuroro nuomone, galėjo meluoti, nes buvo kaltinamasis, tačiau T. V. parodymai, nors ji irgi buvo kaltinamoji, tokių abejonių prokurorui nesukėlė. Nuoširdus tikėjimas T. V. parodymais sąlygojo tai, kad net kaltinamajame akte remiamasi jos parodymais, kad po inkriminuojamo kyšio davimo „... gal po kokio pusvalandžio, J. M. vėl įėjo į kabinetą ir ant lankytojų kėdės padėjęs lagaminą, išėjo“. Išteisintojo nuomone, bylos medžiaga šiuos parodymus paneigia, nes tariamasis kyšio davimas buvo 2009-04-01, o galbūt pamirštas lagaminas – 2009-04-24.

Išteisintojo tvirtinimu, apeliacinio skundo argumentus dėl T. V. papirkimo, perduodant jai lagaminą su stalo įrankiais „SCHEFFLER Germany“, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Statybos leidimas buvo išduotas 2009-04-08, o lagaminas galbūt buvo pamirštas 2009-04-21, statybos leidimas negali būti išduotas be projekto (Statybos įstatymo 23 str. 6 d. 4 p.), todėl jokių siekių papirkti valstybės tarnautoją negalėjo būti. Išteisintasis nurodo, kad jis apklausiamas kaip įtariamasis parodė, jog lagamine buvo įrankiai, skirti šašlykams. Išteisintojo teigimu, lagamino vertė ne 70 Lt, o 42 Lt, be to, vertė buvo nustatyta tos pačios prokuratūros prašymu.

Išteisintasis atkreipia dėmesį, kad T. V. nei išduodant statybos leidimą, nei pripažįstant pastatą tinkamu naudoti nedalyvavo ir tai, kad ji nedalyvaus, jis irgi gerai žinojo, todėl niekada neturėjo planų ją papirkinėti.

Išteisintojo tvirtinimu, žiūrint vaizdo įrašą, susijusį su lagamino atsinešimu, akivaizdžiai matyti, kad lagaminas yra juodos spalvos, o ne toks, kuris užfiksuotas fotolentelėse. Apšvietimo ar įrašinėjimo aparatūros problemos yra ne išteisintojo problemos. Kokį lagaminą apžiūrinėjo T. V. darbo dienos pabaigoje, J. M. nežino. Išteisintasis nurodo, kad jau ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad tikrai negali prisiminti, kur pamiršo lagaminą. Pažiūrėjus vaizdo įrašus ir fotolentelę, išteisintojo manymu, tą nelemtą lagaminą galėjo pamiršti kitoje vietoje, o ne T. V. kabinete.

Išteisintojo tvirtinimu, kaltinimas ir apeliacinis skundas grindžiami objektyviu pakaltinimu, kurį eliminuoja kaltės principas, nors baudžiamojoje teisėje vyrauja subjektyviosios kaltės principas. Išteisintasis J. M. prašo apeliacinio skundo dalį dėl jo išteisinimo atmesti.

Atsikirtime į Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinį skundą nuteistoji T. V. teigia, kad jokio nusikaltimo nepadarė, prokuratūra grindžia jos kaltę tik STT padarytais vaizdo ir garso įrašais. Su tokiais įrodymais nuteistoji nesutinka, nurodo, kad motyvus išdėstė savo apeliaciniame skunde bei prašo nuosprendžio dalį, kuria nuteista pagal BK 225 str. 1 d., panaikinti ir ją išteisinti, o nuosprendžio dalį, kuria pagal BK 225 str. 4 d. išteisinta, palikti galioti.

Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, nuteistosios T. V. apeliacinį skundą atmesti, nuteistoji T. V., jos gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro skundą atmesti, išteisintasis J. M., jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistosios T. V. apeliacinis skundas atmestinas, prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės T. V. paskyrimo pagal BK 225 str. 1 d. keistina (BPK 328 str. 1 p., 2 p.), nuosprendžio dalis dėl T. V. išteisinimo pagal BK 225 str. 4 d., J. M. išteisinimo pagal BK 227 str. 2 d., 227 str. 3 d. naikintina ir dėl tos dalies priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Dėl 3000 Lt kyšio ėmimo iš J. T.

Nuteistosios T. V. kaltė dėl 3000 litų kyšio priėmimo iš J. T. yra įrodyta byloje surinktais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais. Apklaustas kaip liudytojas J. T. parodė, kad 2009-03-09, perduodamas T. V. jos tarnybiniame kabinete pasirašyti dokumentus, kartu su dokumentais užklijuotame voke perdavė ir 3000 litų. Ir dokumentai, ir vokas su pinigais buvo įdėti į dokumentų įmautę. Savo parodymus J. T. patvirtino ir akistatos su T. V. metu (t. 1, b. l. 74–75). J. T. parodymus patvirtina vaizdo ir garso įrašai, kurie padaryti slapta T. V. tarnybiniame kabinete. Vaizdo ir garso įrašai buvo ištirti ir apeliaciniame teismo posėdyje. Nuo to momento, kai J. T. T. V. kabinete paliko įmautę su dokumentais ir pinigais voke, iki to momento, kai T. V. įmautę nuo stalo paėmė ir paslėpė po stalu, niekas kitas į T. V. kabinetą įėjęs nebuvo. Tuo metu, kai T. V. paėmė įmautę su dokumentais ir voku, ant jos darbo stalo daug segtuvų, kaip rašoma jos apeliaciniame skunde, nebuvo. Kai J. T. gavo T. V. paliktus dokumentus, vokas su pinigais jam grąžintas nebuvo. Iškračiusi iš įmautės užklijuotą voką, T. V. voko kraštą nukirpo, pinigus iš voko išėmė ir juos suskaičiavo, slėpdama rankas po stalu. Kad ne kas kitas, bet J. T. įėjo į T. V. kabinetą ir padėjo ant stalo dokumentus su įmaute, kurioje buvo ir vokas su pinigais, patvirtina ne tik J. T. parodymai, bet ir J. T. pokalbio su T. V. įrašas (t. 1, b. l. 26–28). T. V. ant J. T. atneštų dokumentų dėjo antspaudus. Neįtikėtina, kad 2009-03-09 pinigus į darbovietę T. V. iš namų atsinešė užklijuotame voke, bet nėra pagrindo neigti, kad už kelionės į Švediją išlaidas (t. 3, b. l. 104) 2009-03-16 buvo sumokėta pinigais, paimtais 2009-03-09 iš prakirpto voko. Nuteistosios apeliaciniame skunde paminėta 2600 litų suma, kuri buvo nurodyta 2009-04-29 įtarime T. V., atsirado dėl techninės klaidos. Abejoti J. T. parodymais, kad jis T. V. davė 3000 litų, nėra jokio pagrindo. Tą faktą patvirtinantys įrodymai spėlionėmis ar prielaidomis nelaikytini, jie gauti teisėtais būdais (t. 1, b. l. 23–24). Nėra pagrindo teigti, kad T. V. pinigų iš J. T. reikalavo arba abu tarėsi dėl atsilyginimo T. V. pinigais. Tuo T. V. nekaltinama. Tai, kad J. T. parodymus apie nusikalstamą veiką davė todėl, kaip rašoma T. V. apeliaciniame skunde, kad prieš jį ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, jo parodymuose atskleistos tiesos nepaneigia.

Apylinkės teismas T. V. nusikalstamą veiką dėl 3000 litų kyšio paėmimo iš J. T. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalį kvalifikavo teisingai.

Dėl 500 Lt kyšio siūlymo valstybės tarnautojai T. V.

Bylos aplinkybes dėl J. M. 500 litų kyšio siūlymo T. V. kaip valstybės tarnautojai už neteisėtą jos veiką, vykdant pareiginius įgaliojimus, apylinkės teismas ištyrė ir įvertino neteisingai, todėl nuosprendžio dalis dėl J. M. išteisinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį naikintina ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

500 litų kyšio siūlymo aplinkybes apylinkės teismas tyrė paviršutiniškai, neišsamiai, visiškai netirti ir neįvertinti slapta įrašyti T. V., J. M. tarpusavio pokalbiai, jų parodymai akistatos metu, T. V. pokalbis su E. G..

Teisiamajame posėdyje T. V. patvirtino, kad J. M. jai 500 litų kyšį už tai, kad jam išrašytų nebaigtos statybos pažymą, siūlė, bet ji J. M. iš kabineto išvarė, kyšio neėmė, išeidamas iš kabineto, J. M. pinigus išsinešė. J. M. tokius T. V. parodymus paneigė, parodė, kad pinigų T. V. nesiūlė (t. 3, b. l. 79–80).

Akistatos su J. M. metu T. V. patvirtino, kad J. M. jai 500 litų padėjo ant stalo, o kai ji griežtai jam pasakė, kad jis pinigus pasiimtų, J. M. neklausė. Net kai pareikalavo išeiti iš kabineto, J. M. vis tiek neklausė. Tačiau, kai paėmusi pinigus pagrasino juos išmesti į koridorių, J. M. pinigus pasiėmė ir iš jos kabineto išėjo. Tą kartą kartu su pinigais J. M. T. V. jokio dokumento nepateikė, o ji jo į jokį banką eiti susimokėti nesiuntė, jokios kalbos apie sumokėjimą už dokumentus tarp jų nebuvo, Statybos inspekcija jokių nurodymų sumokėti už statybos leidimą, kurį išduoda savivaldybė, neduoda. J. M. prašė, kad T. V. jam išduotų nebaigtos statybos pažymą. Tokios pažymos išduoti T. V. negalėjo, nes J. M. neturėjo pažymai išrašyti reikalingų dokumentų (t. 2, b. l. 53–56).

T. V. parodymus patvirtina 2009-05-18 protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant slaptą sekimą turinys (t. 1, b. l. 114–123). Protokole užfiksuota, kad 2009-04-01 J. M. T. V. tarnybiniame kabinete prašė, kad ji jam išrašytų nebaigtos statybos pažymą, bet ši tai padaryti atsisakė, pasiteisino, kad nėra projekto, patarė J. M. gauti statybos leidimą. Kai po tokio patarimo, sprendžiant iš įrašo turinio, J. M. T. V. ant stalo padėjo pinigus, T. V. pasiūlė J. M. iš kabineto išeiti: „Nu. Pons, eikit...Aš tuoj pakelsiu skandalą. Davai...Nu. Sakiau ne.“ Kai J. M. primygtinai prašė pažymą išrašyti tuojau pat : „Nu, šiandien tiek...Tik, nu, šiandien. Vsio“, T. V. kategoriškai atsakė: „Sakiau ne. Sakiau ne.“ Kai J. M. užsispirdamas pasakė: „Nu, aš savo žodį turiu nugalėt?“, T. V. pakartojo: „sakiau ne. Viskas. Nu. Nu, nežaiskim“. Net kai J. M., siekdamas savo tikslo, T. V. ir save pavadino draugais: „Mes gi draugai esam. Nu tikrai. Baik...Mes draugai, a ne draugai?“, T. V. atsakymas tebebuvo kategoriškas: „Ne. Ne. Ne ir...Aš tave išmesiu į koridorių dabar. E. Su manim nejuokauk...Davai, pasiimam...Išmesiu į koridorių...Ką, ką išmetu, ar popierių, ar žmogų išmetu? Aš žmogų...Ne. Nu davai...Metu...Tai kokios dabar problemos? Pažymos negaliu duoti, kol nematau statybos leidimo“ (t. 1, b. l. 114–116). Tai, kad J. M. turėjo problemų dėl statinių rekonstrukcijos, patvirtina jo ir T. V. pokalbio turinys 2009-03-09 (t. 1, b. l. 124–136), o kad iškilo problemų dėl nebaigtos statybos pažymos gavimo, matyti iš J. M. ir T. V. kalbos turinio 2009-03-27 (t. 1, b. l. 137–145). Iš T. V. ir E. G. 2009-04-24 slapta įrašyto pokalbio turinio įmanoma suprasti, kad T. V. apie J. M. bandymą įsiūlyti jai 500 litų kyšį papasakojo E. G. (t. 1, b. l. 148–167). To pokalbio metu T. V. įvardijo konkrečią jai siūlytą pinigų sumą – 500 litų: „Žinok, kaip, kaip, e, o tas skandalistas..., čia penkis šimtus litų man davė, o turto, žinai, va, šeši šimtai arų. Sakau, eik lauk su savo tais pinigais, man, sakau, nieko nereikia. Ir, žinai, ką atnešė? Peilių čiumodaną“ (t. 1, b. l. 162).

Tai, kad J. M. valstybės tarnautojai T. V. siūlė 500 litų kyšį, siekdamas neteisėtos jos veikos, patvirtino ne tik pačios T. V. parodymai. Kad jos parodymai nėra prielaidos ar spėlionės, patvirtina protokolų apie techninių priemonių panaudojimą atliekant slaptą sekimą turinys.

Nekyla jokių abejonių, kad nustatyta ir įrodyta, jog J. M. 2009-04-01, laikotarpiu nuo 10 val. 24 min. iki 10 val. 37 min., būdamas (duomenys neskelbtini) vyriausiosios specialistės T. V. darbo kabinete (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad yra atlikęs pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, nepateikdamas T. V. nustatyta tvarka šiam pastatui parengto ir suderinto techninio projekto ir statybos leidimo, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, tiesiogiai valstybės tarnautojai T. V. pasiūlė 500 litų kyšį už tai, kad ši neteisėtai jam išduotų šio pastato nebaigtos statybos pažymą.

(duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. P-483-(3.1), T. V. teisė ir pareiga rengti ir išduoti teisės aktų nustatyta tvarka statytojui pažymą, kad statinys statomas, rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas be teisės aktų nustatytų esminių nukrypimų nuo statinio projekto (statinių, kuriems privalomas projekto tvirtinimas, – patvirtinto projekto) numatyta (t. 2, b. l. 114–116). Tvarka ir kokios pažymos statytojui apie statinių statybą, rekonstravimą, remontą bei nugriovimą išduodamos, numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2003-10-28 išaiškinime Nr. 1-19-7539 „Dėl teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentų (skyrių) išduodamų dokumentų. Vykdyti valstybinę statybų priežiūrą visų statinių (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje Klaipėdos apskrities viršininko 2007-12-29 įsakymu Nr. P-499-(3.1) pavesta T. V. (t. 2, b. l. 117–118).

T. V. J. M. išaiškino, kodėl jam negali išrašyti nebaigtos statybos pažymos, tačiau J. M., siekdamas neteisėtos T. V. veikos, siekdamas palenkti T. V. pažeisti teisės aktų nustatytą tvarką, tiesiogiai pasiūlė jai 500 litų kyšį, taip siekė ją papirkti. Tokia J. M. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį.

Dėl kyšio – stalo įrankių „Scheffler“– davimo ir ėmimo

Apylinkės teismas bylos aplinkybes dėl kyšio – stalo įrankių „Scheffler“ – davimo ir priėmimo įvertino nevisapusiškai, T. V. pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, o J. M. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį išteisino nepagrįstai, todėl ta apylinkės teismo nuosprendžio dalis naikintina ir dėl to priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Teisiamajame posėdyje nuteistoji T. V. parodė, kad lagaminą, kuriame buvo peiliai, jos kabinete paliko J. M.. Lagaminas kabinete buvo visą dieną. Baigiantis darbui, pažiūrėjusi į lagaminą, matė jame įrankius. Iš darbo automobiliu važiavo į namus. J. M. lagaminą atidavė sūnui, kad šis lagaminą išmestų ar atiduotų vargšams (t. 3, b. l. 79–80).

Kad J. M. jai atnešė lagaminą, T. V. patvirtino ir akistatos su J. M. metu (t. 2, b. l. 53–56). Kad J. M. T. V. atnešė lagaminą („čiumodaną“) su stalo įrankiais ir paliko jai jos tarnybiniame kabinete, 2009-04-24 T. V. papasakojo E. G.: „Ir žinai, ką atnešė? Peilių čiumodaną...virtuvinių rinkinys... daug peilių...Atidaviau R., R. sakiau, nešk dar į trečius namus ir sakyk, kad atiduodi, ne dovanoji, o atiduodi...Arba parduodi už centą...Nežinau, ar ten originalas, ten vokiška firma užrašyta, ar ten paddelka, nežinau. Pagal čiumodaną sprendžiant, tai panašu, ka paddielka“ (t. 1, b. l. 162). Iš šio slapta įrašyto pokalbio turinio įmanoma suprasti, kad T. V. lagaminą buvo atidariusi ir su lagamino turiniu, prieš jį atiduodama sūnui, susipažino.

Išteisintasis J. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad lagaminą su įrankiais T. V. kabinete paliko netyčia, lagaminą buvo nusipirkęs savo reikmėms, vėliau lagamino ieškojo, galvojo, kad jį paliko kavinėje (t. 3, b. l. 80).

Stalo įrankius su lagaminu, kurį T. V., baigusi darbą, 2009-04-21 išsinešė iš savo tarnybinio kabineto vykdama į namus, 2009-04-28 ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė T. V. sūnus R. V. (t. 1, b. l. 169–170). Pateikti daiktai buvo apžiūrėti (t. 1, b. l. 171–172). Daiktų apžiūros protokole klaidingai buvo nurodyta, kad lagamine yra 14 šakučių, nes tokiam skaičiui šakučių lagamine vietos nėra. Apeliaciniame teismo posėdyje lagaminas ir jame esantys įrankiai buvo apžiūrėti. Įsitikinta, kad lagamine yra šešios nedidelės ir viena didelė šakutė (tai matyti ir fotonuotraukoje, t. 1, b. l. 172). Lagamine yra ir kapoklė mėsai ar smulkiems kaulams kapoti, kurią J. M. vadina kirvuku, yra didelis kiekis peilių, kurie visų pirma ir patraukė T. V. dėmesį.

Atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą ir apeliaciniame teismo posėdyje J. M. tvirtino, kad byloje apžiūrėtas lagaminas su stalo įrankiais yra ne tas pats, kurį jis buvo nusipirkęs. Vaizdo įraše lagaminas yra juodos spalvos, ne toks, koks užfiksuotas fotolentelėse (t. 1, b. l. 171–172). Apylinkės teismo nuosprendyje taip pat konstatuojama, kad fotonuotraukose, esančiose byloje, ir vaizdo įraše matomas lagaminas yra skirtingi, nors skirtumai nepaminėti. Apeliaciniame teismo posėdyje, peržiūrėjusi vaizdo įrašą, kolegija įsitikino, kad realiai kaip daiktinis įrodymas apžiūrėtas lagaminas ir vaizdo įraše nufilmuotas ar fotonuotraukose užfiksuotas lagaminas nei savo spalva, nei piešiniu ant lagamino paviršiaus, nei užraktų išvaizda, nei savo dydžiu, nei kitokia paviršine ar vidaus išvaizda, savo turiniu, išskyrus klaidą dėl šakučių skaičiaus, niekuo nesiskiria. Teisiamajame posėdyje lagaminas neapžiūrėtas. Protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant slaptą sekimą turinys (t. 1, b. l. 146–147), teisiamajame ir apeliaciniame teismo posėdžiuose peržiūrėto vaizdo ir garso įrašo turinys patvirtina, kad J. M. 2009-04-21 T. V. tarnybiniame kabinete lagaminą, kurį jis vadina „čiumodanu“, paliko sąmoningai, jo nepamiršo, nors T. V. J. M. perspėjo, kad lagaminas jai nereikalingas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad stalo įrankių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, buvo 42 litai (t. 1, b. l. 179). J. M. buvo nurodęs, kad stalo įrankius pirko iš nepažįstamo prekybininko už 70 litų. Yra pagrindo manyti, kad 42 litų vertė nėra stalo įrankių mažmeninė kaina, kad tikroji kaina, kurią sumokėjo J. M. už stalo įrankius, buvo 70 litų. Apie 42 litų kainą J. M. prakalbo tik sužinojęs Klaipėdos teritorinės muitinės 2009-11-09 pažymos (t. 1, b. l. 179) turinį. Tačiau ir 42 litų, ir 70 litų sumos esmingai viena nuo kitos nesiskiria, nusikalstamos veikos kvalifikacijai įtakos neturi.

BPK numatytais būdais gautų ir apeliaciniame teismo posėdyje ištirtų duomenų visuma patvirtina, kad apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos abejonės dėl kaltinimuose paminėto lagamino tapatybės yra nepagrįstos.

Akistatos su J. M. metu T. V. parodė, kad 2009-04-21 J. M. prašė, kad ji jam išduotų nebaigtos statybos pažymą, tačiau ji šios pažymos neišdavė, nors tam įgaliojimus turėjo, ilgo ginčo metu paaiškino, kad pažymos duoti negali, nes J. M. neturi visų tam reikalingų dokumentų (t. 2, b. l. 55–56). Teisiamajame posėdyje T. V. savo parodymus patvirtino, parodė, kad J. M. į ją kreipėsi norėdamas gauti nebaigtos statybos pažymą, bet ji jam jos neišdavė (t. 3, b. l. 79).

Nors J. M. T. V. parodymus dėl nebaigtos statybos pažymos prašymo aplinkybių neigia, 2009-04-01 slapta įrašyto jų pokalbio turinys patvirtina, kad prašomą pažymą T. V. išduoti atsisakė todėl, kad J. M. T. V. nepateikė projekto. Tai patvirtina T. V. pasakyti žodžiai: „Ne neišeina, nes projekto nėra (t. 1, b. l. 115)...Gaukit statybos leidimą, tada aš galėsiu...Pažymos negaliu duoti, kol nematau statybos leidimo (t. 1, b. l. 116)... Kai bus užregistruotas mano knygose, kai bus statybos leidimas, tada galima pradėti kalbėti apie pažymą (t. 1, b. l. 117)... Nu, tai dabar man statybos leidimą tada...Statybos, e, nebaigtos statybos pažyma, tai yra...Nebaigtos statybos pažyma yra išduodama pagal tokį, va...Toj pažymoj yra nurodomas statybos leidimo numeris...Kadastriniai matavimai. Jie turi būti nesenesni kaip vienas mėnuo, jeigu statybos darbai nevykdomi, tai trijų mėnesių senumo...Negaliu dabar rašyt, nes aš duomenų neturiu“ (t. 1, b. l. 118). Kad J. M. buvo reikalinga pažyma, patvirtina ir jo T. V. pasakyti žodžiai: „Klausyk. Man reikia iki penktadienio su jo...Supranti. Man reikia dabar tos pažymos (t. 1, b. l. 117)...O klausykit, T., jeigu gaunu, e, leidimą ir man penktadienį pažymėlę duosi?“ (t. 1, b. l. 122).

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad J. M. 2009-04-21, laikotarpiu nuo 9 val. 43 min. iki 9 val. 43 min. 36 sek., būdamas (duomenys neskelbtini) vyriausiosios specialistės T. V. darbo kabinete (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad yra atlikęs pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, nepateikdamas T. V. nustatyta tvarka šiam pastatui parengto ir suderinto techninio projekto ir statybos leidimo, siekdamas papirkti valstybės tarnautoją, valstybės tarnautojai T. V. davė mažesnės negu 1 MGL – 70 litų – vertės stalo įrankių rinkinį „Scheffler“ už tai, kad ši, būdama atsakinga už statybų priežiūrą, neteisėtai jam išduotų šio pastato nebaigtos statybos pažymą, o T. V., būdama valstybės tarnautoja, dirbdama (duomenys neskelbtini) vyriausiąja specialiste, būdama atsakinga už statybų priežiūrą, 2009-04-21, laikotarpiu nuo 9 val. 43 min. iki 9 val. 43 min. 36 sek., savo tarnybiniame kabinete, (duomenys neskelbtini) žinodama, kad J. M. yra atlikęs pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, nepateikdamas jai nustatyta tvarka pastato rekonstrukcijai parengto ir suderinto techninio projekto ir statybos leidimo, bet siekdamas, kad ji jam išduotų pastato nebaigtos statybos pažymą, už šį neteisėtą veikimą J. M. duotą mažesnės negu 1 MGL – 70 litų – vertės stalo įrankių rinkinį „Scheffler“ savo naudai tiesiogiai priėmė.

Tai, kad T. V. gautą iš J. M. lagaminą su stalo įrankiais perdavė savo sūnui, atsisakymu priimti kyšį netraktuotina.

Kadangi kyšis neviršija 1 MGL dydžio sumos, tokia J. M. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 3 dalį, o T. V. nusikalstama veika – pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalį.

Dėl bausmių skyrimo

Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį nepagrįstai T. V. paskyrė netinkamą ir per švelnią bausmę.

Prokuroro aiškinimu, BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę T. V., apylinkės teismas BK 44, 45 straipsniais, 61 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis nesivadovavo, paskyrė per švelnią bausmę, turėjo T. V. teisę dirbti valstybės tarnyboje atimti ne mažesniam kaip 3 metų arba didesniam terminui. Aplinkybių, numatytų BK 61 str. 4 d., dėl kurių šios bausmės dydį T. V. teismas galėjo sumažinti iki vienerių metų, byloje nebuvo, nes T. V. kalta neprisipažino, dėl padarytos veikos nesigailėjo, išaiškinti nusikaltimą nepadėjo, jos atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Paskirta bausmė – atėmimas teisės dirbti valstybinės priežiūros vyriausiąja specialiste – nuteistajai nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes ji iš vyriausiosios priežiūros specialistės pareigų jau buvo atleista iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, tokia bausme nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d. Paskirtoji bausmė iš nuteistosios galimybės ateityje būti išrinktai ar paskirtai į kitas valstybės tarnybos pareigas ir toliau piktnaudžiauti jai suteiktomis viešosiomis teisėmis, tai yra daryti analogiškus nusikaltimus, neatima.

Kolegija su tokiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais sutinka. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajai, atsižvelgė tik į tai, kad anksčiau T. V. jokių teisės pažeidimų nepadarė, charakterizuojama labai gerai, jos atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdama į tai, kad, skirdamas T. V. bausmę pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, apylinkės teismas vadovavosi ne visais BK 54 straipsnio 2 dalyje paminėtais bausmės skyrimo pagrindais, paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, kolegija mano esant reikalinga T. V. bausmę pagal BK 225 straipsnio 1 dalį sugriežtinti, apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl to pakeisti (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

T. V. padarė dvi tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas, viena iš kurių kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas, už kurią apylinkės teismas ją nuteisė atimdamas teisę dirbti valstybinės priežiūros vyriausiąja specialiste vieneriems (1) metams, kita – kaip baudžiamasis nusižengimas. Abi nusikalstamos veikos baigtos. Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, bausmės paskirtį – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, nuteistajai turi būti atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje ir neapsiriboti atėmimu teisės eiti konkrečias pareigas. Nesant BK 61 straipsnio 4 dalies aplinkybių, atsižvelgiant į BK 61 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmės vidurkio apskaičiavimo metodiką, atsižvelgiant į BK 45 straipsnio 2 dalyje numatytus teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmės minimumą ir maksimumą, atsižvelgiant į T. V. asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kad teisiama pirmą kartą (BK 55 straipsnis), jai už nusikalstamas veikas skirtina mažesnė bausmė negu BK 45 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės vidurkis.

J. M. taip pat, siekdamas savanaudiškų tikslų, padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, viena iš kurių kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas, kita – kaip baudžiamasis nusižengimas. Nusikalstamos veikos baigtos, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. M. teisiamas pirmą kartą, tyčinių administracinės teisės pažeidimų, o tai paminėta prokuroro apeliaciniame skunde, nepadarė, pensininkas, senyvo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.), kyšių vertė pinigine išraiška – nedidelė, 500 litų kyšį tik pasiūlė, T. V. tų pinigų nepaėmė, todėl J. M. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė negu sankcijoje už tą veiką numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikyti J. M. BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą įpareigojimą.

Kadangi ir T. V., ir J. M. padarė po dvi nusikalstamas veikas, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (BK 11 str. 1 d., 12 str.), skiriant bausmes už kelias nusikalstamas veikas, taikytinas bausmių apėmimas (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Darant nusikalstamą veiką panaudotas lagaminas su stalo įrankiais – konfiskuotinas (BK 72 str. 2 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 2 p., 329 str. 2 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria T. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d. paskirta bausmė – teisės dirbti valstybinės priežiūros vyriausiąja specialiste atėmimas vieneriems (1) metams – pakeisti.

T. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d. paskirti bausmę – atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje dvejus (2) metus šešis (6) mėnesius.

Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria T. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 4 d. išteisinta, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

T. V. pripažinti kalta, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti bausmę – atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje vienerius (1) metus.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, T. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje dvejus (2) metus šešis (6) mėnesius.

Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria J. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d., 227 str. 3 d. išteisintas, panaikinti ir dėl tos dalies priimti naują nuosprendį.

J. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d., ir paskirti jam vienerius (1) metus šešis (6) mėnesius laisvės atėmimo.

J. M. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 3 d., ir paskirti jam 25 MGL (3250 litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, J. M. paskirti vienerių (1) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą J. M. atidėti dvejiems metams, įpareigoti J. M. per tuos dvejus metus be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nusikalstamos veikos priemonę – lagaminą su stalo įrankiais – konfiskuoti (BK 72 str. 2 d. 2 p., BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistosios T. V. apeliacinį skundą atmesti.