Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. K., pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui A. B., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), duomenų apie baustumą administracine tvarka nėra, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2015-04-20 duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta mokestinė nepriemoka 44 976,75 Eur, iš jų: 134,10 Eur mokestis už aplinkos teršimą ir 21,74 Eur šio mokesčio delspinigių, 3 804,52 Eur Gyventojų pajamų mokesčio, 359,62 Eur šio mokesčio delspinigių, 10121,40 Eur Nekilnojamojo turto mokesčio, 61,15 Eur šio mokesčio delspinigių, 73,27 Eur Pelno mokesčio, 5,86 Eur šio mokesčio delspinigiai, 18,25 Eur šio mokesčio avansas, 34 834,29 Eur Pridėtinės vertės mokesčio, 4 675,84 Eur šio mokesčio delspinigių. Mokestinė nepriemoka pradėjo formuotis nuo 2013 m. spalio 1 d. Mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai pradėti nuo 2012-11-23, priimant sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą, ir pervedimą iš Bendrovės sąskaitų, tačiau visos mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui išieškoti VMI prie FM nepavyksta, neturint Bendrovei banko sąskaitose pakankamai lėšų. Iki 2014-12-10 priverstinai išieškota 13.747,95 Eur (47468,92 Lt).

2014 m. gruodžio 10 d. pradėjus Bendrovės operatyvų patikrinimą nustatyta, kad Bendrovė turi atsiskaitomąsias sąskaitas: „Swedbank" AB, AB Šiaulių banke ir „EVP International" (duomenys neskelbtini). Atsiskaitymai vykdomi per sąskaitą, esančią „Swedbank", AB banke. Patikrinimui buvo pateikti minėto banko sąskaitos išrašai. Išanalizavus sąskaitos išrašus, nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2014-11-30 įplaukos sąskaitoje sudarė 3.985,15 Eur (13759,82 Lt), kurios buvo pervestos antstolei G. K. (sąskaitą areštavo antstolė G. K., ji vykdo VMI prie FM ir SODROS sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto).

Pagal operatyvaus patikrinimo metu pateiktus kasos dokumentus už laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2014-11-30 nustatyta, kad lėšų likutis kasoje 2014-07-01 buvo 1290,91 Eur (4.457,24 Lt), per laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2014-11-30 gauta 41.508,68 Eur (143.321,16 Lt) pajamų (iš jų 16000,00 Lt gauta kaip paskola). Pajamos buvo gaunamos iš fizinių asmenų už paslaugas (paminklai, apvadai, tekstas, skaldelė, statybos montavimo darbai). Kasos išlaidos per tą patį laikotarpį sudarė 178.852,50 Lt. Visa išlaidų suma išduota atskaitingiems asmenims. Likutis kasoje 2014-11-28 - 2.617,96 Eur (9.039,30 Lt). Tikrinimo metu nustatyta, kad Įmonėje yra 2 atskaitingi asmenys: M. K., G. K., L. D. ir L. K.. Iš pateiktų Bendrovės kasos dokumentų nustatyta, kad per 2014-10-01 - 2014-11-30 laikotarpį išlaidos sudarė 15.336,61 Eur (52.954,26 Lt), kurios buvo panaudotos tiekėjams, atlyginimams ir kt. Įvertinus piniginių lėšų judėjimą laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2014-11-30 pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus kasos dokumentus, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galimybę dalinai padengti mokestinę nepriemoką valstybei, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kreditoriais bei darbuotojais.

Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdama skolinga valstybės biudžetui ir tai žinodama, pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais, darbuotojais tuo nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teises. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. K., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė turi pakankamai lėšų sumokėti privalomai į valstybės biudžetą mokesčius, to nedarė ir tuo pažeidė CK 6.930¹ str. 3 d. numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. K. kaltę pripažino visiškai, labai gailisi dėl pažeidimo ir paaiškino, kad bendrovė laiku neatsiskaitė su valstybe, nes norėjo išsaugoti verslą, todėl visų prima atsiskaitinėjo už paslaugas bei tiekėjais ir mokėjo darbo užmokesčius.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovas A. B. paaiškino, kad institucija palaiko pareiškimą ir prašo M. K. taikyti administracinę nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d. sankcijoje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-2), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 6-), operatyvaus patikrinimo Nr. (23.30-08) FR1042-4706 pažymos kopija (b. l. 7-9), UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos balansas, iš kurio matyti, kad įmonės skola 2015 m. balandžio 20 d. valstybei sudarė 44 976,75 Eur (b. l. 6-9), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014.10.01-2014-10-31 kasos knygos kopija (b. l. 13-15), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014.10.01-2014-10-31 didžiosios knygos kopija (b. l. 16-17), UAB „(duomenys neskelbtini)avanso apyskaitos patvirtinančios išmokėjimus iš Bendrovės kasos per 2014 m. spalio mėnesį kopijos (b. l. 18-21), UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymų per 2014 m. spalio mėnesį kopijos (b. l. 22-26), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014.11.01-2014-11-30 kasos knygos kopija (b. l. 27-28), UAB „Moderneta“ 2014.11.01-2014-11-30 didžiosios knygos kopija (b. l. 29), UAB „(duomenys neskelbtini) avanso apyskaitos patvirtinančios išmokėjimus iš Bendrovės kasos per 2014 m. lapkričio mėnesį kopijos (b. l. 30), UAB „(duomenys neskelbtini)“ įplaukos nuo 2014-10-01 iki 2014-11-31 ir nuo 2014-11-01 iki 2014-11-30 (b. l. 31-33), Kauno apylinkės teismo nutartis (b. l. 35-36).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d. numatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. numatytas pažeidimas padaromas tyčia, t.y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.

Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nuo 2012-11-23 vykdomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2015-04-20 duomenimis Bendrovės nustatyta mokestinė nepriemoka 44 976,75 Eur. Tokiu būdu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ str. numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Minėto straipsnio 1 d. 3 p. numatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 1d. 5p. numatyta, jog penktąja eile privalo atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi, suprato, kad nuo 2012 m. pabaigos neturėjo pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus. Kaip matyti iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, nuo 2013-03-12 buvo vykdomas mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės turto. Iki 2014-12-10 priverstinai išieškota 13.747,95 Eur (47468,92 Lt). Taip pat, iš pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad atsiskaitymas grynaisiais pinigais Bendrovėje vykdomas per atskaitingus asmenis, t. y. direktorių M. K., G. K., L. D. ir L. K.. Iš gautų pajamų buvo mokamas darbo užmokestis, atsiskaitoma su paslaugų tiekėjais už prekes, grąžinamos paskolos, išmokama atskaitingiems asmenims. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad nors bendrovė turėjo įsiskolinimų valstybei, tačiau 2014-10-01 iki 2014-11-30 laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasoje buvo pakankamai didelės piniginės įplaukos, tačiau bendrovė gautas įplaukas panaudojo ne pilnam atsikaitymui su valstybei, o kitiems atsiskaitymams: tretiesiems asmenims ir gryniesiems pinigams išimti. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini), būdama skolinga valstybės biudžetui ir tai žinodama, pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais, darbuotojais tuo nesilaikė CK 6.9301 str. 1 d. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teises.

Įvertinus surinktus įrodymus, konstatuojama, kad M. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie M. K. administracinius baustumus byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidimą padaręs asmuo nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p. ). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. sankcijos ribose. Nustatant skirtinos baudos dydį, atsižvelgiama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo valstybės biudžetui dydį bei M. K. paaiškinimus dėl skolos susidarymo priežasčių. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai. M. K. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas nėra pagrindo, nes vien administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1d., ir jį nubausti 1448 Eur (tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) bauda.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.