Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2017-10-16 · Civilinė byla Nr. 2-3257-983/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-16
Bylos Nr.
2-3257-983/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Ieškovas
N. R.
Atsakovas
A. R., S. K.
Išvadą teikia
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. 2-3257-983/2017Proceso Nr. 2-48-3-02329-2017-3
Procesinio dokumento kategorijos:(S)2.6.3.4.; 2.6.5.2.1.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7.TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 16 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė – Šipkauskienė,sekretoriaujant Jolitai Janušauskaitei,vertėjaujant Kristinai Matulevič,dalyvaujant ieškovei N. R.,ieškovės atstovei advokatei L. B.,atsakovams A. R. ir S. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovams A. R., S. K. dėl tėvystės nuginčijimo ir giminystės (tėvystės) santykių nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje - Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pateiktu ieškiniu ieškovė N. R. prašo pripažinti, kad A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra J. R., gimusio (duomenys neskelbtini) , a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas; panaikinti J. R., gimusio (duomenys neskelbtini) , a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše duomenis apie tėvą, tai yra įrašą, kad A. R.. a. k. (duomenys neskelbtini) yra jo tėvas; pripažinti, kad S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra J. R., gimusio (duomenys neskelbtini) , a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus bei ieškinyje nurodytas aplinkybes. Teigė, kad jos sūnaus J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše kaip jo tėvas yra nurodytas atsakovas A. R., nors biologinis jo tėvas yra atsakovas S. K.. Nurodė, kad ji ir atsakovas S. K. buvo artimi apie metus laiko iki jų sūnaus J. R. gimimo. Atsakovas žinojo, kad ji laukiasi jo vaiko. Tuo tarpu ji ir atsakovas A. R., jos buvęs sutuoktinis, visą tą laiką gyveno atskirai, nei intymių santykių, nei bendro ūkio nevedė. Priešingai, jie 2016 m. kovo mėn. iškėlė santuokos nutraukimo bylą, (duomenys neskelbtini) jos ir atsakovo A. R. santuoka buvo nutraukta. Tačiau kadangi sūnus J. R. gimė nespėjus nutraukti jos ir atsakovo A. R. santuokos, todėl dėl vaiko kilmės nustatymą reguliuojančių teisės normų, jo tėvu gimimo liudijime yra įrašytas jos buvęs sutuoktinis atsakovas A. R.. Nors jis žinojo, kad vaikas yra ne jo, o atsakovas S. K. norėjo pareiškimu pripažinti tėvystę, civilinės metrikacijos skyriuje jiems buvo paaiškinta, kad vaiko gimimo liudijime atsakovas S. K. bus įrašytas kaip vaiko J. R. tėvas tik po to, kai jo tėvystę patvirtins teismas. Nurodė, kad šiuo metu ji ir atsakovas S. K. gyvena kartu. Jis laiko save J. R. tėvu, jį išlaiko ir auklėja, juo rūpinasi. O atsakovas A. R. vaiko niekada nelankė ir nelanko, juo nesirūpina nuo jo gimimo dienos, savęs jo tėvu nelaiko. Kadangi ji yra visiškai įsitikinusi, kad atsakovas A. R. nėra jos sūnaus J. R. biologinis tėvas, jam pretenzijų dėl to neturi.

Atsiliepimas

Atsakovas A. R. tiek teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad sutinka, jog būtų nuginčyta jo tėvystė, kadangi jis nuo vaiko gimimo žinojo, kad jis nėra J. R. biologinis tėvas. Jie su ieškove kartu negyvena nuo 20156 m. gruodžio mėn.

Atsaskovas S. K. tiek teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad jis su ieškove bendrą ūkį veda ir santuokinį gyvenimą gyvena nuo 2015 m. gruodžio mėn., todėl pripažįsta, kad jis yra J. R. biologinis tėvas. Teigė, kad jis iki šiol gyvena su ieškove ir jų sūnumi, rūpinasi vaiko auklėjimu ir jo išlaikymu, laiko savo vaiko tėvu.

Išvadą teikianti institucija prašė bylą nagrinėti šios institucijos atstovui nedalyvaujant. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje su ieškinio reikalavimais sutinkama. Nurodyta, kad ieškovė gyvena su atsakovu S. K., jis pripažįsta save J. R. tėvu, vaiką išlaiko, auklėja, juo rūpinasi, tarp jų susiformavęs emocinis ryšys, susiklostę socialiniai santykiai, todėl nuginčijus A. R. tėvystę ir pripažinus S. K. tėvystę vaikui neliks grėsmė likti be tėvo ir tai nepažeis vaiko teisių ir teisėtų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad J. R. gimė (duomenys neskelbtini) , gimimo liudijime jo tėvu nurodytas A. R., motina nurodyta N. R.; Santuokos sudarymo įrašas Nr. 50, patvirtina, kad N. R. su A. R. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos poskyryje, o Santuokos nutraukimo įrašas Nr. 140 patvirtina, kad santuoka tarp jų buvo nutraukta (duomenys neskelbtini).

Dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo

Jungtinių Tautų 1989-11-20 Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Lietuvos Respublikos CK 3.138 str. numato, kad vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Pagal CK 3.140 str. 1 d. kai vaikas gimsta motinai, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis remiantis santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tėvystę nuginčyti galima tik teismine tvarka (CK 3.150 str. 1 d., 3.149 str. 1 d.).

Šiuo atveju ieškovė, norėdama įrašyti į J. R. gimimo liudijimą įrašą kas yra vaiko tėvas, pirmiausia turi nuginčyti tėvystę, įrodydama, kad atsakovas A. R. negali būti vaiko tėvu. Kai viename ieškinyje reiškiami reikalavimai ir dėl tėvystės nuginčijimo, ir dėl tėvystės nustatymo, laikytina, kad jie pareikšti, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo bei teismo proceso ekonomiškumo principais, ir tokia pozicija atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką nagrinėtino pobūdžio bylose (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė N. R. su atsakovu A. R. santuoką sudarė 2010-06-19 Trakų rajono civilinės metrikacijos poskyryje, o Santuokos nutraukimo įrašas Nr. 140 patvirtina, kad santuoka tarp jų buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), todėl vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini) , t.y. ieškovei ir atsakovui A. R. dar esant santuokoje, gimimo liudijime AB Nr. 103254 motina įrašyta N. R., o tėvu – atsakovas A. R., kaip numato LR CK 3.140 str. 1 d. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės ir atsakovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė su atsakovu A. R. po santuokos sudarymo santuokinio gyvenimo negyveno ir bendro ūkio nevedė nuo 2015 m. gruodžio mėn., o nuo to laiko ji santuokinį gyvenimą gyveno su atsakovu S. K.. Taigi, šalių parodymai visiškai įrodo, kad S. K. yra vaiko J. R. tikrasis biologinis tėvas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad vaiko J. R. gimimo įraše ir liudijime įrašytas tėvas A. R. nėra J. R. biologinis tėvas, todėl ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas (CK 3.149-3.151 str., CPK 178 str., 185 str.). Nuginčijus tėvystę, yra pagrindas panaikinti J. R. gimimo įraše ir išduotame gimimo liudijime AB Nr. 103254 duomenis apie vaiko tėvą A. R. (CK 3.286 str.).

Iš pateiktų įrodymų, šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas S. K. laiko save vaiko J. R. biologiniu tėvu, juo rūpinasi, prižiūri ir išlaiko, todėl pripažintina, kad S. K. yra biologinis vaiko J. R. tėvas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog yra pagrindas nustatyti S. K. tėvystę, pripažįstant, kad jis yra vaiko J. R. biologinis tėvas, o vaikas J. R. yra S. K. sūnus (CK 3.146 – 3.148 str.).

Vadovaudamasis CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vaiko teise žinoti savo tėvus, teismas sprendžia, kad šioje byloje tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus žinoti savo kilmę, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei šioje byloje buvo suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama teisinė pagalba (b. l. 8), ji buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 14 p.). Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovų valstybės naudai turėtų būti priteista 200,00 Eur žyminio mokesčio už du neturtinio pobūdžio reikalavimus, bei 252,99 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 str.), tačiau atsižvelgiant į šios bylos pobūdį ir vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais bylinėjimosi išlaidos šioje byloje iš atsakovų nepriteistinos (CPK 96 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra J. R., gimusio (duomenys neskelbtini) , a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Panaikinti J. R., gimusio (duomenys neskelbtini) , a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime AB Nr. 103254 ir Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje 2016 m. rugsėjo 20 d. padarytą įrašą Nr. 508 apie tėvą, tai yra įrašą, kad A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) yra J. R. tėvas.

Pripažinti, kad S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra J. R., gimusio (duomenys neskelbtini) , a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui).

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Adamonytė - Šipkauskienė