Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-12-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1598-1036/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-12-10
Bylos Nr.
1-1598-1036/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58743-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Nukentėjusysis
I. M.
Kaltinamasis
M. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1598-1036/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58743-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.1; 2.3.6.4.5.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui, nukentėjusiajai I. M., nukentėjusiajam ir mažametės nukentėjusios I. M. atstovui A. M., ekspertei N. M., kaltinamajam M. M., jo gynėjams advokatams E. B., A. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2017 m. lapkričio 10 d., apie 13.50 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje vieną kartą peiliu dūrė savo brolio A. M. žmonai I. M. į pilvo sritį, padarydamas nukentėjusiajai juosmens kairės pusės kiauryminę žaizdą su pilvaplėvės, kasos, blužnies, kairio inksto pažeidimais ir susisiekianti su kaire krūtinplėvės ertme, kuri komplikavosi kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ir kairės krūtinplėvės ertmes bei užpilvaplėvinį tarpą, ko pasekoje nukentėjusiajai buvo pašalinta blužnis ir dalis kasos, t. y. sunkiai sutrikdė I. M. sveikatą.

Be to, jis 2017-11-12 apie 19.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti savo brolio A. M. ir pastarojo mažametės dukros I. M., gimusios (duomenys neskelbtini)., sveikatą, dėl ko A. M., siekdamas išvengti šių grasinimų įgyvendinimo, kartu su mažamete dukra I. M. užsirakino kambaryje, esančiame minėtame name, nes buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis M. M. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neprisipažino ir parodė, kad viskas vyko ne virtuvėje. Mamą jis matė lauke, kuri paprašė paduoti peilį, jis peilį mamai ir padavė. I. tuo metu buvo namo viduje, matė kaip atvažiavo greitoji medicinos pagalba. I. sužalojimų nematė. Jį policiją išvežė į areštinę. Broliui negrasino, tačiau jį policija vėl išvežė į areštinę.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltė, padarius abi jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodytą ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

1. Dėl I. M. sužalojimų

Nukentėjusysis A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad būnant darbe sulaukė žmonos skambučio, kuri verkdamas, silpnu balsu pasakė, kad brolis jai įdūrė su peiliu. Parvažiavo namo, (duomenys neskelbtini), pamatė atvažiavusią greitąją medicinos pagalbos. Tai buvo 2017 m. lapkričio 10 d., kaip ir nurodyta kaltinime. Tuo metu brolis vaikščiojo po kiemą, o žmona jau buvo ant neštuvų. Padėjo žmoną nunešti į medikų automobilį. Žmona jam vėliau pasakojo, kad ji nuėjo į virtuvę pasidaryti kavos, mama tuo metu prižiūrėjo vaiką, kai ji pajuto dūrį, atsiskusi pamatė brolį. Buvo atvejų kai brolis ir anksčiau smurtavo prieš artimuosius. Buvo susižalojęs ir save, supjaustė namuose baldus. Prieš pat įvykį grasinimų iš brolio nebuvo, tačiau jis buvo sakęs, kad jie išsikraustytų.

Nukentėjusioji I. M. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tuo metu statėsi namą, buvo pardavę butą, todėl laikinai, iki statybų pabaigos persikėlė pagyventi pas vyro A. M. tėvus. Pas tėvus pagyvenus gal kokią savaitę, ji pamaitino vaiką, nuėjo į virtuvę pasidaryti kavos. Pajuto dūrį, atsiskusi pamatė vyro brolį M. M.. Pradėjo rėkti, tada pribėgo mama, iš išstūmė kaltinamąjį iš virtuvės. Situacija buvo baisi, ji pamanė, kad praras sąmonę. Peilį iš šono ji ištraukė kartu su kaltinamuoju. Daugiau virtuvėje nieko nebuvo tik kaltinamasis. Prieš tai kaltinamasis jai grasinimų išsakęs nebuvo, tačiau nuolat vaikščiojo šalia, tyčiojosi. Ji patyrė didelius sužalojimus, ligoninėje gydėsi du mėnesius, iki šiol jaučia sužalojimų pasekmes. Dėl patirtos traumos apribota galimybė ateityje turėti vaikų. Nukentėjusysis iki šiol jos neatsiprašė, jis yra baisus žmogus, tyčiojasi iš motinos.

Liudytoja L. M. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sūnus A. pardavė butą ir laikinai su savo šeima apsistojo lakinai pagyventi pas juos. Sūnus M. tam prieštaravo. M. elgėsi kaip ligonis, sirgo depresija. Jis iš namų niekur neidavo, nieko nevalgė, gėrė tik vandenį. M. supjaustė baldus, miegojo ant žemės. Vežė sūnų pas gydytojus, tačiau jis pagalbos atsisakė, po savaitės gydymo buvo pabėgęs iš ligoninės. 2017 m. liepos mėnesį M. buvo pats save sužalojęs, sau įsidūrė. M. siūlomos pagalbos atsisakė, nesigydė. Tą dieną planavo važiuoti į miestą, kai išgirdo marčią rėkiančią. Tada ji nubėgo į virtuvę, pamatę gulinčią marčią, o M. dar stovėjo su peiliu rankoje. Buvo iškviesta greitoji, policija. Marčią išvežė į ligoninę, M. į policiją. M. M. yra pavojingas, jis ir anksčiau nešiodavosi peilį užsikišęs už rankovės. Jei M. būtų laisvėje, ji jo bijotų.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G643/2018 (01) nurodyta, kad I. M. nustatyta juosmens kairės pusės kiauryminė žaizda su pilvaplėvės, kasos, blužnies, kairio inksto pažeidimais ir susisiekianti su kaire krūtinplėvės ertme, kuri komplikavosi kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ir kairės krūtinplėvės artmes bei užpilvaplėvinį tarpą, ko pasekoje buvo pašalinta blužnis ir dalis kasos, padaryta duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu arba įrankiu, kuo galėjo būti ir užduotyje nurodytas įrankis - peilis. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu neužilgo iki kreipiantis medicinos pagalbos (2017-11-10). Nustatytas sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktą pagal savo pobūdį. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. I. M. nustatytas tik vienas sužalojimas, padarytas duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu arba įrankiu, kuo galėjo būti ir užduotyje nurodytas įrankis - peilis, apie kurio individualias savybes nėra galimybės pasisakyti. Nustatyto sužalojimo vieta yra pasiekiama tiriamosios ranka. Nustatytas sužalojimas negalėjo būti padarytas nugriuvus ant kieto paviršiaus. Neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 89-90)

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2018-06-20 specialisto išvadoje Nr.140-(7472)-IS1-3485 nurodyta, kad: 1. Ant tirti pateikto peilio, paimto 2017-11-10 apžiūrint įvykio vietą Dvaro g. 12, Maišiagalos sen., Vilniaus r.: mėg. Nr. 4 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su I. M. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų I. M. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000008 proc; mėg. Nr. 5 žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. 2. Ant tirti pateiktų trijų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2017-11-10 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su I. M. genotipu. 3. Ant tirti pateikto I. M. megztinio (mėg. Nr. 11, Nr. 17), paimto 2017-11-10 pagal reikalaujamų daiktų pateikimo protokolą iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytojos padėjėjos: mėg. Nr. 11 rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; mėg. Nr. 17 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su I. M. genotipu. Ant tirti pateiktos I. M. liemenėlės (mėg. Nr. 12), paimtos 2017-11-10 pagal reikalaujamų daiktų pateikimo protokolą iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytojos padėjėjos, rasta žmogaus kraujo ir susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno asmens, moters, biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su I. M. genotipu. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant I. M. liemenėlės mėginyje Nr. 12 rastas žmogaus kraujas. Ant tirti pateiktų I. M. kelnių (mėg. Nr. 13), paimtų 2017-11-10 pagal reikalaujamų daiktų pateikimo protokolą iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytojos padėjėjos, rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su I. M. genotipu. Ant tirti pateiktų I. M. kelnaičių, paimtų 2017-11-10 pagal reikalaujamų daiktų pateikimo protokolą iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytojos padėjėjos, kraujo nerasta. Ant tirti pateiktos I. M. kojinių poros, paimtos 2017-11-10 pagal reikalaujamų daiktų pateikimo protokolą iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytojos padėjėjos, kojinės, tiriant pažymėtos Nr. 1 (mėg. Nr. 14), rasta žmogaus kraujo ir susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Negalima atsakyti, kam priklauso ant kojinės Nr. 1 mėginyje Nr. 14 rastas žmogaus kraujas. Ant kojinės Nr. 2 kraujo nerasta. 4. Ant tirti pateikto M. M. megztinio (mėg. Nr. 6), paimto 2017-11-10 pagal savanoriškų daiktų pateikimo protokolą iš M. M., rasta žmogaus kraujo ir susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybėms nustatyti tiriant DNR. Vieno asmens biologinių pėdsakų genotipas sutampa su I. M. genotipu, kito asmens biologinių pėdsakų genotipas sutampa su M. M. genotipu. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant M. M. megztinio mėginyje Nr, 6 rastas žmogaus kraujas. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas su M. M. genotipu sudarytų alelių rinkinį, sutampantį su mėg. Nr. 6 nustatytu alelių rinkiniu, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,00000000000002 proc. Ant tirti pateiktų M. M. marškinėlių (mėg. Nr. 7, Nr. 8), paimtų 2017-11-10 pagal savanoriškų daiktų pateikimo protokolą iš M. M., žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su M. M. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų M. M. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra didesnė nei 0,0000000000000000001 proc. Ant tirti pateikto M. M. džemperio (mėg. Nr. 9), paimto 2017-11-10 pagal savanoriškų daiktų pateikimo protokolų iš M. M., rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su I. M. genotipu. Ant tirti pateiktų M. M. kelnių (mėg. Nr. 10), paimtų 2017-11-10 pagal savanoriškų daiktų pateikimo protokolą iš M. M., rasta žmogaus kraujo ir susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybėms nustatyti tiriant DNR. Vieno asmens dominuojantis genotipas sutampa su I. M. genotipu, kito asmens šalutinis genotipas sutampa su M. M. genotipu. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant M. M. kelnių mėginyje Nr. 10 rastas žmogaus kraujas (t. 1, b. l. 122-127).

1.2 Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis M. M. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje nepripažino, nurodė, kad jis buvo kieme, nukentėjusios I. M. sužalojimų nematė. Nors kaltinamasis M. M. neigia sužalojęs nukentėjusiąją I. M., šias aplinkybes patvirtina tiesiogiai įvykyje dalyvavusios I. M. parodymai bei iš karto po dūrio peiliu į įvykio vietą atbėgusios liudytojos L. M. parodymai. Nukentėjusioji tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai, išsamiai ir logiškai parodė, kaip, į kurią kūno vietą, kokioje patalpoje jai M. M. dūrė peiliu. Nukentėjusios parodymus patvirtina liudytojos L. M. parodymai, kuri bylą nagrinėjant teisme nurodė, jog išgirdusi marčios (I. M.) riksmą nubėgo į virtuvę, kur pamatė ant žemės gulinčią nukentėjusiąją ir šalia stovinį sūnų M., kuris rankoje laikė peilį. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad faktą, jog būtent M. M. sudavė smūgį peiliu nukentėjusiajai I. M. į pilvo sritį patvirtina ir nuo subjektyvaus vertinimo nepriklausantys duomenys, kurie pripažinti įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2018-06-20 specialisto išvadoje Nr.140-(7472)-IS1-3485, be kita ko, konstatuota, kad ant tirti pateikto M. M. megztinio (mėg. Nr. 6), paimto 2017-11-10 pagal savanoriškų daiktų pateikimo protokolą iš M. M., rasta žmogaus kraujo ir susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybėms nustatyti tiriant DNR. Vieno asmens biologinių pėdsakų genotipas sutampa su I. M. genotipu, kito asmens biologinių pėdsakų genotipas sutampa su M. M. genotipu. Ant tirti pateikto M. M. džemperio (mėg. Nr. 9), paimto 2017-11-10 pagal savanoriškų daiktų pateikimo protokolų iš M. M., rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su I. M. genotipu. Ant tirti pateiktų M. M. kelnių (mėg. Nr. 10), paimtų 2017-11-10 pagal savanoriškų daiktų pateikimo protokolą iš M. M., rasta žmogaus kraujo ir susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybėms nustatyti tiriant DNR. Vieno asmens dominuojantis genotipas sutampa su I. M. genotipu, kito asmens šalutinis genotipas sutampa su M. M. genotipu. Aptarti įrodymai vieni kitus papildo, sudaro loginę įvykio grandinę, ir yra pakankami M. M. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti.

Taigi, aptarti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. M., kaltinime nurodytoje vietoje, laiku ir veiksmais, sunkiai sužalojo nukentėjusiąją I. M., padarydamas jai juosmens kairės pusės kiauryminę žaizdą su pilvaplėvės, kasos, blužnies, kairio inksto pažeidimais ir susisiekianti su kaire krūtinplėvės ertme, kuri komplikavosi kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ir kairės krūtinplėvės ertmes bei užpilvaplėvinį tarpą, ko pasekoje nukentėjusiajai buvo pašalinta blužnis ir dalis kasos. Nusikalstamos veikos pasekmės nustatytos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G643/2018 (01), kurios objektyvumu ir patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti. Tarp M. M. veiksmų – smūgio peiliu nukentėjusiajai į pilvo sritį – ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pagal nustatytas aplinkybes M. M. veiksmus teismas kvalifikuoja pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

2. Dėl grasinimo I. M. ir A. M.

Nukentėjusysis A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad praėjus dviem dienom po žmonos sužalojimo jo brolis grįžo namo. Jis tuo metu su dukra buvo namuose. Namuose taip pat buvo tėvas ir motina. Jis išgirdo skambutį į duris, jas pravėrė ir pamatė ten stovintį brolį. Prilaikydamas duris broliui pasakė, ar supranti ką padarei? Brolis jį pastūmė ir pasakė, kad bus tau ir tavo vaikui kaip tavo žmonai. Po įvykių su žmona, išsigando brolio, užsirakino savo kambaryje ir pradėjo skambinti policijai. Labai išsigando dėl savo vaiko. Kai brolis jam pasakė, kad jam ir vaikui bus kaip žmonai, jis pagalvojo, kad realiai gali taip padaryti. Brolio veiksmai duriant peiliu žmonai, patvirtina, kad jis gali tai padaryti ir kitiems. Jo dukra buvo šalia, ji labai išsigando, verkė. Brolis grasinimus išsakė prieškambaryje, tuo metu tėvas ir mama buvo kambaryje.

Nukentėjusioji I. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vyras jai pasakojo, kad po to kai po 2-3 parų sulaikymo dėl jos sužalojimų M. M. buvo paleistas, jis (M. M.) parėjęs namo vyrui pasakė, kad jo (vyro) ir vaiko laukia tas pats kaip ir jos.

Liudytoja L. M. parodė, kad negirdėjo, kad sūnus M. M., grįžęs iš sulaikymo, būtų grasinęs sūnui A. M..

A. M. 2017 m. lapkričio 12 d. pareiškimo pagrindu, 2017-11-12 Vilniaus AVPK KP Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas) dėl to, kad 2017-11-12 apie 19.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), M. M. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti savo brolio A. M. ir pastarojo mažametės dukros I. M., sveikatą. (t. 1, b. l. 4-6).

2.2 Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis M. M. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, nepripažino, nurodė, kad broliui negrasino ir nesiruošė nieko jam daryti. Teismas pažymi, kad kaltinamojo parodymai iš esmės prieštarauja, kitiems, teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems, įrodymams.

Šios baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymais gali būti pripažįstami ne tik tiesiogiai stebėjusių bylai reikšmingas aplinkybes asmenų parodymai, bet ir asmenų, sužinojusių tokias aplinkybes iš kitų asmenų pasakojimų ar dokumentų arba kitų šaltinių, parodymai (BPK 78 straipsnis). Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos aplinkybės ir nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltė ne visada nustatoma tiesioginiais įrodymais. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio ir netiesioginiais įrodymais. Asmens kaltė gali būti grindžiama netiesioginiais įrodymais, jei jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia, logiška grandine. Taigi tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-173/2010, 2K-235/2011, 2K-280-746/2016).

Nukentėjusysis A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme išsamiai ir nuosekliai parodė kaip, prie kokių aplinkybių, kokius žodžius jam pasakė M. M.. Šias aplinkybes patvirtina teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos I. M. parodymai. Liudytoja I. M. parodė, kad jai vyras (A. M.) yra pasakojęs, kad po 2-3 dienų nuo jos sužalojimo iš policijos buvo paleistas M. M., kuris grįžęs namo jam ir jų vaikui grasino padaryti tą patį, ką padarė jai (I. M.). Be to, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina 2017 m. gruodžio 9 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas 2017 m. lapkričio 12 d. telefoninio pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas (t. I 152-153). Apžiūrėtame garso įrašė užfiksuota, kad kviečiama policija adresu (duomenys neskelbtini). Pranešėjas informuoja, kad brolis neseniai subadė žmoną, dabar jį paleido iš sulaikymo ir grįžęs namo grasina, elgiasi neadekvačiai (t. I, b. l. 153). Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad liudytojos I. M., nukentėjusiojo A. M. parodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, taip pat su garso įraše užfiksuotomis aplinkybėmis, vieni kitus papildo bei sudaro vientisą loginę grandinę, todėl teismas jų patikimumu neabejoja. Svarbu pažymėti tai, kad nors liudytoja L. M., apklausta teisiamajame posėdyje nurodė, kad tuo metu kai iš sulaikymo grįžo M. M. ji buvo namuose, tačiau negirdėjo, kad jis būtų grasinęs broliui A., tai nepaneigia nukentėjusiojo A. M. nurodytų aplinkybių. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad tuo metu kai kaltinamasis M. M. grįžo po sulaikymo namo, prieškambaryje jam duris atidarė nukentėjęs A. M.. Liudytoja L. M. ir jos sutuoktinis tuo metu buvo kaparyje, todėl akivaizdu, kad ji negirdėjo M. M. išsakytų grasinimų nukentėjusiajam A. M..

Kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus pagal BK 145 straipsnio 1 dalį teismas pažymi, kad šioje normoje įtvirtina baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus įgyvendintas. Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt. Baudžiamosios atsakomybės taikymas už BK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką suponuoja būtinumą konstatuoti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos siekia (2016-02-09 LAT nutartis Nr. 2K-14-222/2016).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. M. parodė, kad brolio išsakytų grasinimų išsigando, nes jis prieš kelias dienas su peiliu užpuolęs jo žmoną (I. M.) įrodė, kad gali tuos grasinimus įgyvendinti. Vertinant kaltinamojo išsakytus žodžius kartu su faktu, kad vos prieš dvi dienas, be jokios priežasties, jis sudavė smūgį peiliu nukentėjusiajai I. M. į pilvo sritį, teismo, vertinimu sudarė pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismas pažymi ir tai, kad M. M. šiuos grasinimus išsakė tuose pačiuose namuose, praėjus vos dviem dienom nuo I. M. užpuolimo peiliu. Svarbu akcentuoti ir tai, kad kaltinamasis, įvertinus jau minėtas aplinkybes, turėjo suvokti, kad grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę išsakė taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos siekia. Aptartų įrodymų pagrindu teismas laiko nustatytu, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, M. M. grasino A. M. ir jo mažametei dukrai juos nužudyti ir sunkiai sutrikdyti jų sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tokius M. M. veiksmus teismas kvalifikuoja pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Bylą nagrinėjant teisme nenustatyta kaltinamojo M. M. atsakomybę sunkinančių, ar atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Teismas, skirdamas M. M. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį. M. M. padarė vieną nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, vieną nesunkų nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei. Teismas pažymi, kad M. M. padarytas sunkus nusikaltimas sukėlė sunkias pasekmes nukentėjusios I. M. sveikatai, kurias nukentėjusioji jaučia iki šiol. Dėl M. M. padarytos nusikalstamos veikos buvo iškilęs realus pavojus nukentėjusios I. M. gyvybei. Teismas akcentuoja, kad nusikalstamos veikos padarytos be jokios paaiškinamos priežasties, veikiant tiesiogine tyčia. Individualizuojant bausmę svarbu akcentuoti, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių. M.M. praeityje baustas administracine tvarka (t. I, b. l. 178-180), iki suėmimo niekur nedirbo (t. I, b. l. 182), t. y. neturėjo legaliai gaunamų pajamų. M. M. nustatyti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas, kurie netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. II, b. l. 48-54). Individualizuojant bausmę M. M. svarbu akcentuoti, kad iš liudytojos L. M. parodymų matyti, kad kartu su kaltinamuoju gyvenantys asmenys jo bijo, namuose jaučiasi nesaugūs. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimą šių straipsnių sankcijoje numatytam vidurkiui.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 4050,50 eurų turtinės žalos, sietinos su nukentėjusiosios I. M. gydymo išlaidomis, atlyginimo (t. I, b. l. 58-62). Civilinio ieškinio dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais, tarp kilusios žalos ir M. M. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl ėl civilinio ieškovo ieškinys tenkintinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl kardomosios priemonės

BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas įpareigoja teismą, priimantį nuosprendį, pasisakyti dėl kardomųjų priemonių kaltinamajam. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, tai pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Jau buvo minėta, kad kaltinamasis M. M. padarė ir sunkų nusikaltimą, už kurį skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, dėl jo elgesio nukentėjusieji ir kartu gyvenantys šeimos nariai (L. M.) jaučia realią grėsmę, todėl siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms bei užtikrinti, kad M. M. nepasislėptų nuo realios laisvės atėmimo bausmės, jam ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti: peilis, trys nuoplovos su biologiniais pėdsakais, saugomi Vilniaus apskrities VPK daiktų saugykloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini.

- Savanoriško daiktų, dokumentų paėmimo protokolu iš M. M. paimti drabužiai, saugomi Vilniaus apskrities VPK daiktų saugykloje, įsiteisėjus nuosprendžiui grąžintini M. M..

- Reikalaujamų daiktų, dokumentų paėmimo protokolu iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės paimti I. M. drabužiai, saugomi Vilniaus apskrities VPK daiktų saugojimo saugykloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžintini I. M..

- kompaktinė plokštelė iš Bendrojo pagalbos centro, įsiteisėjus nuosprendžiui paliktina saugoti byloje.

- 2018 m. spalio 11 d. raštu Nr. 2R-1630 (5.7) pateikti M. M. medicininiai dokumentai, įsiteisėjus nuosprendžiui grąžintini VšĮ Respublikinei Vilniaus universiteto ligoninei.

2018 m. bandžio 23 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas M. M. piniginėms lėšoms -34,39 eurams, paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendė:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams;

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir galutinę subendrintą bausmę M. M. skirti laisvės atėmimą 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinam sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. lapkričio 10 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti. Priteisti iš M. M. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 4050,05 (keturis tūkstančius penkiasdešimt eurų ir 5 ct) eurus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiosios I. M. gydymo.

2018 m. bandžio 23 d. prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą, kuris buvo pratęstas 2019 m. spalio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi, M. M. piniginėms lėšoms - 34,39 eurams, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Įvykio vietos apžiūros metu rastus ir paimtus: peilį, tris nuoplovas su biologiniais pėdsakais, saugomus Vilniaus apskrities VPK daiktų saugykloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti.

- Savanoriško daiktų, dokumentų paėmimo protokolu iš M. M. paimtus drabužius, saugomus Vilniaus apskrities VPK daiktų saugykloje, įsiteisėjus nuosprendžiui grąžinti M. M..

- Reikalaujamų daiktų, dokumentų paėmimo protokolu iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės paimtus I. M. drabužius, saugomus Vilniaus apskrities VPK daiktų saugojimo saugykloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžinti I. M..

- kompaktinę plokštelę iš Bendrojo pagalbos centro, įsiteisėjus nuosprendžiui palikti saugoti byloje.

- 2018 m. spalio 11 d. raštu Nr. 2R-1630 (5.7) pateiktus M. M. medicininius dokumentus, įsiteisėjus nuosprendžiui grąžinti VšĮ Respublikinei Vilniaus universiteto ligoninei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam kaltinamajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas