Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-711-736/2016;

teisminio proceso Nr. 2-22-3-00424-2016-8;

2.1.6.3; 2.4.1.2; 2.4.1.4; 2.4.1.4.1; 2.4.1.4.7.1; 2.4.1.4.8; 3.1.7.3; 3.1.7.5; 3.1.7.7; 3.1.7.9;

3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.3.9; 3.2.6.1.

2016 m. liepos 18 d.

dalyvaujant ieškovui A. S., jos atstovui advokatui Raimundui Gargasui, atsakovei L. S., jos atstovei advokatei Ramunei Jatautienei, tretiesiems asmenims notarei Onai Olesikienei, R. S., A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei L. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, dalyvaujant tretiesiems asmenims R. S., A. S., V. Ū., V. S., V. S., notarei Onai Olesikienei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ir jo atstovas ieškinyje bei teismo posėdžio metu palaiko patikslinto ieškinio (51-53 b. l.) reikalavimus ir prašo pripažinti negaliojančiu S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) vardu 2006 m. liepos 21 d. sudarytą testamentą negaliojančiu ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo bei trečiojo asmens R. S. tėvas ir trečiųjų asmenų A. S., V. Ū., V. S., V. S. senelis S. S., iki mirties gyvenęs kartu su ieškovu (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone. Įstatyminiai jo turto paveldėtojai yra vaikai A. S. ir R. S. bei vaikaičiai A. S., V. Ū., V. S., V. S., kurių motina V. S. mirusi (duomenys neskelbtini). S. S. sutuoktinė D. S. mirė (duomenys neskelbtini). S. S. palikimą sudaro 0,16 ha dydžio žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais (duomenys neskelbtini) Kėdainių r. ir ten pat esantis 0,500 ha ploto žemės sklypas. Po tėvo mirties sužinojo, kad tėvas neva 2006 m. liepos 21 d. sudarytu testamentu visą savo turtą, kuris priklausys jo mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, lygiomis dalimis palieka ieškovui ir L. S. Testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu, nes jis sudarytas pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Po testamento sudarymo tėvas iki mirties gyveno kartu su ieškovu, tačiau jis niekada neminėjo, kad jo nurodymu buvo sudarytas testamentas, kuriame nurodo, kad turtą palieka ieškovui ir buvusiai jo sutuoktinei L. S. Santuoka tarp ieškovo ir L. S. nutraukta (duomenys neskelbtini). 2005 m. gegužės 17 dieną S. S. įgaliojimu, patvirtintu notaro, įgaliojo ieškovą tvarkyti jo turtą. S. S. turėjo sveikatos problemų. Jam 2003 metais amputuota kairė koja šlaunies distalinio trečdalio lygyje, suteikta II-a invalidumo grupė. 2006 m. kovo 6 d. operuotas dešinės šlaunies gėrybinis augliukas. 2006 m. birželio 20 d. konsultuotas urologo, diagnozė- priešinės liaukos išvešėjimas, paskirtas ambulatorinis gydymas. Visa tai reiškia, kad pagal sveikatos būklę S. S. 2006 m. liepos 21 d. testamente galėjo pasirašyti pats. Pagal turimus medicininius dokumentus, 2006 m. liepos 21 d. S. S. neturėjo tokių fizinių trūkumų, kad pats nebūtų galėjęs pasirašyti testamente. Taip pat nesirgo tokiomis ligomis, dėl ko pats pasirašyti testamente negalėjo. Reiškia, jog 2006 m. liepos 21 d. už S. S. negalėjo pasirašyti kitas asmuo liudytojų akivaizdoje. Dėl nurodytų aplinkybių, testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu. Kelia abejones ir tai, kad testamento sudaryme nedalyvavo įstatyminiai įpėdiniai ir jiems nebuvo žinoma apie testamento sudarymą. Taip pat neaišku, kur buvo sudarytas testamentas: notaro kontoroje, Respublikos g. 12-1, Kėdainių mieste ar (duomenys neskelbtini) Kėdainių r. sav. Testatoriaus valia nežinoma, nes testamente neatsispindi jo tikroji valia. Nesuprantama, kodėl į palikimą gaunančių asmenų sąrašą nebuvo įtrauktas sūnus R. S. Galima daryti išvadą, kad S. S. niekada nežinojo apie jo vardu sudarytą testamentą ir kas testamente nurodyta. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas papildomai paaiškino, kad, su atsakove išsituokė 1995 metais, kartu dar gyveno iki 2008 metų. Ištuokos liudijimo nėra išsiėmęs. Pripažįsta, kad atsakovė rūpinosi tėvu, tačiau už jo pinigus. 2011 m. įgaliojimą dėl žemės sklypų pardavimo pasirašė ne tėvas, nes jam drebėjo rankos, o kitas asmuo. 2006 metais tėvas gyveno bute (duomenys neskelbtini). Iki mirties tėvas buvo orientuotas ir sąmoningas. Nuo 1955 metų jis dirbo Vilainių ūkyje vikšriniais ir ratiniais traktoriais, dėl vibracijos komisija jam nustatė III invalidumo grupę, dirbo ir gaudamas senatvės pensiją. Baigiamosiose kalbose pabrėžė, kad tėvas testamentą surašė be jo ir brolio žinios. Teigia, jog dėl tėvo testamento pas notarę jis nebuvo nė karto.

Atsakovė L. S. ir jos atstovė atsiliepimuose į ieškinį bei patikslintą ieškinį (21-23 b. l.) ir bylos nagrinėjimo metu nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. S. S. nuo 2003 metų, t.y. po kairės kojos amputacijos, apsigyveno ieškovo ir atsakovės namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose. Jam buvo reikalinga priežiūra, todėl atsakovė ir pradėjo juo rūpintis. Nors šalių santuoka buvo nutraukta, tačiau nė vienas iš jų iki šiolei nėra susimokėję valstybės priteisto mokesčio, kurį privalo atlikti išregistruodami santuoką, todėl iki šiolei jiems nėra išduotas ištuokos liudijimas, nepadalytas ir šalių turtas įgytas santuokoje, jie ir toliau gyvena bei naudojasi juo. Dar viena priežastis dėl ko A. S. tėvas iki 2009 metų gyveno judviejų bute yra ta, kad jo namas buvo labai blogos būklės ir jame visiškai nebuvo sąlygų gyventi. Ieškovas ir atsakovė pagal paimtą kreditą (prievolė buvo solidari) suremontavo S. S. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) Kėdainių r. ir tik tada visi persikėlė gyventi į jį. Iki pat senolio mirties atsakovė nuolat rūpinosi, ten gyveno ir slaugė S. S., o ieškovas tik lankė tėvą, kadangi išvykdavo pas savo gyvenimo draugę ir po keletą dienų pas tėvą negrįždavo. Atsakovę nustebino ieškovo teiginiai, neva “galima daryti išvadą, kad S. S. niekada nežinojo apie jo vardu sudarytą testamentą ir kas testamente nurodyta”, priešingai, į 2-ąjį notarų biurą prieš pat testamento sudarymą L. S. vyko kartu su ieškovu, kur jie abu ir pateikė notarei savo asmens dokumentus, prašydami nuvykti pas S. S. į namus. Dar A. S. garsiai prasitarė, kad pagaliau tėvas parašys testamentą ir bus ramu. A. S. pats laiptinėje susitikęs M. Ž. paprašė užeiti į jų namus pabūti liudytoja. Testamentą testatorius sudarė laisva valia be jokios prievartos, kaip ir pats ieškovas pripažįsta, kad jokia psichikos ar kita liga, dėl kurios S. S. negalėtų suprasti savo atliekamų veiksmų, nesirgo, todėl testamento tvirtinimo procedūra buvo atlikta tinkamai ir testamento turinys atitiko tikrąją testatoriaus valią. Atsakovė abejoti notarės atliktais veiksmais neturi pagrindo, nes notarė vykdo jai valstybės pavestas funkcijas ir ji neturi jokio suinteresuotumo šioje byloje. Be to, ieškovas neskundė notarės veiksmų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo argumentai, kad S. S. testamento sudarymo metu neišreiškė savo tikrosios valios ar nesuprato savo veiksmų reikšmės atmestini kaip neįrodyti. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad, nors santuoka ir buvo nutraukta, su ieškovu ne nuolatos, bet gyveno iki 2014 m. liepos mėnesio. Abu su ieškovu ėmė paskolas tėvo namo remontui. Atsakovo tėvu ji rūpinosi ir jį prižiūrėjo nuo 2003 metų, nuo 2009 m. pradėjo gauti slaugos pašalpą. Uošvis dirbo traktorininku, komisija jam nustatė vibracinę ligą, bet jis vis tiek dirbo. Pas notarę dėl testamento buvo kartu su ieškovu. Kai notarė atvyko į namus dėl testamento pasirašymo, nepamena, ar buvo ieškovas.

Trečiasis asmuo notarė Ona Olesikienė atsiliepime į ieškinį (34-35 b. l.) nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti. S. S. jos patvirtintu testamentu, reg. Nr. 4296, visą savo turtą lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį, paliko sūnui A. S. ir L. S. Už negalintį dėl ligos pasirašyti testatorių S. S., jam asmeniškai jos akivaizdoje prašant, pasirašė A. J., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kėdainių m. Testamentas pasirašytas dalyvaujant liudytojams Z. J., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., ir M. Ž., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Kėdainių m. Notarinis veiksmas buvo atliktas namuose adresu: (duomenys neskelbtini), Kėdainių m. Testamento sudarymo metu testatorius buvo veiksnus, suvokė savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, tik dėl ligos pats negalėjo pasirašyti. Tuo ji įsitikino pati bendraudama su S. S. ir tvirtindama testamentą. Tai testamente yra nurodyta. Bylos nagrinėjimo metu papildomai paaiškino, kad ieškovas žinojo apie testamentą, nes su atsakove buvo pas ją atvykę tuo reikalu, turėjo savo ir tėvo pasus. Pagrinde kalbėjo ieškovas, sakė, kad tėvui dreba rankos pats negali pasirašyti. Jiems paaiškino, kiek žmonių reikia tuo atveju, kai asmuo pats negali pasirašyti. Nuvykus į butą, jau buvo du liudininkai ir pasirašantysis. Pats testatorius prašė pasirašyti testamentą už jį. Perskaičius balsiai testamentą, nebuvo pareikšta jokių prieštaravimų ar pastabų. Neprisimena, ar testamento pasirašymo metu buvo ir ieškovas. Žino, kad yra tėvo įgaliojimas sūnui dėl žemės, bet ten parašas labai neaiškus.

Trečiasis asmuo R. S. prašo ieškinį tenkinti, nes testamentas pasirašytas slapta, tėvas buvo apgautas. Apie testamentą tėvas jam nebuvo užsiminęs.

Trečiasis asmuo A. S. atsiliepime į ieškinį (80-81 b. l.) nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti. S. S. slaugė ir prižiūrėjo L. S., todėl tiki, kad jis galėjo surašyti testamentą jai ir ieškovui. S. S. buvo sąmoningas, tačiau sirgo vibracine liga ir jo rankos drebėjo. Tiki, kad pats pasirašyti negalėjo ir pasiprašė tai padaryti liudytojos A. J. Liudytojos nepažįsta, tačiau patvirtina, kad testamento sudarymo metu S. S. gyveno ieškovo ir L. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Mano, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai, nes žinoma, jog dar S. S. būnant gyvam, ieškovas, turėdamas įgaliojimą (kuris pateiktas į bylą) ir niekam nesakęs pardavė jo vardu turėtas žemes, o gautas lėšas panaudojo savo reikmėms. Šis faktas buvo nuslėptas nuo S. S. Teigia, jog ir ieškovas ir atsakovė žinojo, o kiti numanė, kad testamentu turtas bus paliktas jiems abiem. Prašo ieškinį atmesti, nes jis nepagrįstas.

Liudytoja M. Ž. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), yra S. kaimynė. Kartą, gal 10-12 m atgal, laukė lifto savo name. Tuomet praeidamas ieškovas ją pakvietė užeiti į jo butą, buvo išgėręs alkoholio. Bute buvo jo tėvas (kuris ten gyveno gal 5-6 metus, matydavo ir kai L. vežimėliu jį išveždavo į kiemą, tėvas ją vis vadindavo „mano L.“), L. S., tuomet A. S. paprašė padalyvauti testamento sudaryme. Prieš tai minėjo, kad jis su žmona pasiėmė paskolą tėvo namo remontui, todėl turtas turi tekti jam ir L. S., o broliui R.ir seseriai V. neturi atitekti, nes jie nesirūpino tėvu, net ir tada, kai jam nupjovė koją. Jis vis minėjo „mes“, „mums“, turėdamas mintyje save ir L.. Neatrodė, kad A. ir L. išsiskyrę, nes matydavo juos kartu, be to dar prieš 4 metus abu iš jos pirko šaldytuvą. Tėvas sakė, „kas mane žiūrės, tam ir namai teks“, dar sakė „noriu namo, greičiau tą namą suremontuotų, namie nors parūkysiu žmoniškai“, nes bute jam drausdavo rūkyti.

Antrą kartą, gal po dviejų savaičių, kai atėjo į tą butą (tada pakvietė L.), dar buvo diedukas, J. kaip liudininkai, notarė su paltu, matyt, jai nepasiūlė nusivilkt ir atsisėst, S. dukra L. buvo kitame kambaryje. Kalbėjo tik notarė ir diedukas, viskas vyko labai oficialiai. Testamentą perskaitė notarė, diedukas viską girdėjo, jam dar buvo ir paaiškinta, kad turtas tenka A. ir L., tada diedukas pasakė „tik po mano mirties“, notarė pasakė, kad testamentas ir įsigalios tik po jo mirties. Notarė dar jo paklausė „ar supratote“, jis abejonių nereiškė. Diedukas sakė, kad neparašys savo vardo ir pavardės „S. S.“, nes „nemoku, ranka dreba“, sakė „tegu pasirašo ta graži moteris“, turėdamas galvoje A. J. (jis dažnai mėgdavo pašmaikštaut“, nebuvo toks nusenęs). Tuo metu, kai gyveno Kėdainiuose nenusikalbėdavo, viską suprasdavo, kalbėdavo normaliai. Dalyvavęs testamento pasirašyme Z. J. jau miręs, o jo žmona A. J. gyvena Amerikoje.

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo A. S. ir atsakovės L. S. santuoka nutraukta Kėdainių rajono apylinkės teismo 1995-02-09 sprendimu (14 b. l.). S. S., miręs (duomenys neskelbtini), 2006-07-21 testamentu visą turtą lygiomis dalimis paliko A. S. ir L. S. (5-6,11 b. l.).

Lietuvos Respublikos CPK 178 str. nurodyta, jog šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovas reikalavimų pagrįstumo neįrodė.

Ieškovo ir L. S. santuoka nutraukta 1995 m. vasario 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu (14 b. l.), tačiau nė vienas neišsiėmė ištuokos liudijimo ir kartu gyveno iki 2014 metų. Nuo 2003 m. iki 2009 m. ieškovo tėvas gyveno šalims priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Kėdainių mieste, nes gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) buvo netinkamas gyventi. Atsakovė S. S. rūpinosi ir jį prižiūrėjo, šią aplinkybę patvirtina dar ir M. Ž., A. S. taip pat pats ieškovas. Atsakovė taip pat ėmėsi priemonių prisidėti prie S. S. namo remonto, tuo tikslu kartu su ieškovu 2005-2011 m. ėmė kreditus, pirko statybines medžiagas, langus, apmokėjo už remonto darbus (25-31 b. l.). Ir 2009 m. S. S. persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini) suremontuotą jo namą, atsakovė tęsė jo priežiūrą (91 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, visiškai suprantama, kad S. S. turėjo pagrindą dalį turto palikti L. S..

Ieškovas ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad neaišku kur buvo sudarytas testamentas, apie jo sudarymą jis sužinojo tik po tėvo mirties, testamento sudaryme nedalyvavo įstatyminiai įpėdiniai ir jiems nebuvo žinoma apie testamento sudarymą, tėvas pats galėjo pasirašyti testamentą, jis buvo apgautas. Pažymėtina, kad testamento sudarymo vieta yra aiškiai nurodyta pačiame testamente - notarinis veiksmas buvo atliktas bute (duomenys neskelbtini), Kėdainių m.; testamento sudaryme (pasirašyme) įstatyminiai įpėdiniai neprivalėjo dalyvauti, testatorius neprivalėjo jų informuoti apie testamento sudarymą. Ieškovas pats rūpinosi testamento sudarymu, su atsakove ėjo pas notarę, su savimi turėjo ir S. S. asmens pasą, prašė kaimynės dalyvauti pasirašant testamentą (liudytojos M. Ž. teigimu, prieš 2 savaites iki notarės atvykimo dėl testamento pasirašymo – visa tai paneigia ieškovo aiškinimą, kad apie testamentą jis sužinojo tik po tėvo mirties), nes notarė buvo sakiusi, jei asmuo negali pats pasirašyti, reikės liudytojų (atsakovės, notarės ir M. Ž. parodymai). Šių asmenų taip pat ir A. S. parodymais S. S. testamento pasirašymo metu buvo sąmoningas, nenusikalbėdavo, viską suprasdavo, kalbėdavo normaliai (pats ieškovas pripažįsta, kad jokia psichikos ar kita liga, dėl kurios S. S. negalėtų suprasti savo atliekamų veiksmų, nesirgo), tačiau pasirašyti negalėjo, nes jam drebėjo rankos. Bylos duomenimis (taip pat ir paties ieškovo parodymais) nustatyta, kad S. S. „nuo 1955 metų dirbo Vilainių ūkyje vikšriniais ir ratiniais traktoriais, dėl vibracijos komisija jam nustatė III invalidumo grupę, dirbo ir gaudamas senatvės pensiją“. Apie tai, kad S. S. dėl vibracinės ligos pats negalėjo testamente parašyti savo vardo ir pavardės bei pasirašyti nurodė notarė ir liudytoja M. Ž. (pastaroji, beje, pažymėjo „diedukas sakė, kad neparašys savo vardo ir pavardės, nes nemoku, ranka dreba, sakė tegu pasirašo ta graži moteris, turėdamas galvoje A. J.“) – šių asmenų parodymais nėra jokio pagrindo netikėti. Pažymėtina, jog iš byloje esančio maždaug to paties laikotarpio (2005-05-17) įgaliojimo (8 b. l.) matyti, kad jame S. S. nei parašas, nei vardas bei pavardė visiškai neįskaitomi, negalima išskirti parašo grafinių elementų, identifikuoti testatoriaus parašą. Darytina išvada, kad dar 2005 metais S. S. negalėjo reikiamai pasirašyti, parašyti savo vardą bei pavardę. Beje ir 2011 m. įgaliojimą (118 b. l.) pasirašė ne pats S. S., o kitas asmuo.

Kai testatorius dėl ligos, neraštingumo ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, įstatyme yra nustatyta galimybė už testatorių pasirašyti kitam asmeniui (CK 5.29 straipsnis, Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalis). Toks testamento pasirašymas yra išimtinis, todėl jis turi būti atliekamas, laikantis nustatytų sąlygų: 1) testatorius turi asmeniškai paprašyti, kad už jį pasirašytų kitas asmuo; 2) kitas asmuo turi būti veiksnus ir neturi būti įpėdiniu pagal testamentą; 3) testamentas turi būti pasirašomas notaro (kito pareigūno pagal CK 5.28 straipsnio 6 dalį įgalioto patvirtinti testamentus) ir dviejų liudytojų akivaizdoje (jie taip pat pasirašo testamentą); 4) testamente turi būti nurodyta priežastis, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti. Visos šios sąlygos buvo išlaikytos ir nepažeistos. Testatorius notarės akivaizdoje, dalyvaujant dviems liudytojams (visi jie A. ir L. S. kaimynai) asmeniškai paprašė, kad už jį pasirašytų liudytoja A. J. Notarė balsiai perskaitė testamento tekstą, testatoriui išaiškintas jo turinys, testatorius patvirtino, kad testamentas jam suprantamas, atitinkantis jo tikrąją valią, pastabų ar siūlymų nebuvo pareikšta (išskyrus S. S. pasakymą, kad turtas nurodytiems įpėdiniams atiteks “tik po mano mirties“). Notarė įvertino asmens fizinę būklę – negalėjimą dėl ligos parašyti vardą, pavardę bei pasirašyti ir tai įrašė testamente. Nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad, pasirašę testamentą asmenys, būtų darę poveikį testatoriaus valiai. Ieškinyje nurodoma, kad 2005-05-17 S. S. notarės patvirtintu įgaliojimu įgaliojo ieškovą tvarkyti jo turtą, tačiau ši aplinkybė neatima iš testatoriaus teisės sudaryti testamentą dėl jo turto paveldėjimo. Pažymėtina ir tai, kad po testamento sudarymo S. S. iki mirties jo turinio nepakeitė, nors praėjo apie 10 metų.

Atmetus ieškinį, iš ieškovo A. S. priteistinos išlaidos: 1) atsakovei 100,00 Eur patirtų advokatės atstovavimo išlaidų (32 b. l.); 2) valstybei 18,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 2 d., 92 str., 98 str., 93 str. 1 d., 96 str.).

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo A. S. ieškinį atsakovei L. S., dalyvaujant tretiesiems asmenims R. S., A. S., V. Ū., V. S., V. S., notarei Onai Olesikienei, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas: 1) atsakovei 100,00 (šimtą) Eur patirtų advokatės atstovavimo išlaidų; 2) valstybei 18,56 (aštuoniolika eurų 56 ct) Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui paduodant skundą per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas A. B.