Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui Juozui Sagatavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal J. N. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (Vilniaus RAAD) Vilniaus rajono agentūros nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūros vyresnysis inspektorius 2009-02-26 surašė ATP protokolą J. N. už Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., aplinkos ministro 2003-12-30 įsakymu Nr. 722 patvirtintų „Atliekų tvarkymo taisyklių“, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2006-11-24 sprendimu Nr. T3-325 patvirtintų „Vilniaus rajono atliekų tvarkymo taisyklių“ reikalavimų pažeidimą. Protokole nurodoma, kad J. N., sodo bendrijos „Žaluma“ narys (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas leidimo iš bendrijos, sodų bendro naudojimo teritorijoje ant žolinės augmenijos atvežtas ir išpiltas asfalto nerūšiuotų nuolaužų atliekas ir statybines medžiagas (perdangos plokštes) laikė neleistinoje vietoje. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 51³ str. 1 d. (b. l. 8-9).

Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūros vyresn. valstybinis aplinkos apsaugos inspektoriaus 2009-03-13 nutarimu J. N. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 51³ str. 1 d., padarymą paskirtas įspėjimas (b. l. 11).

J. N. padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai. Statybines plokštes bendrijos bendro naudojimo žemėje laikė nuo 2005 metų. Šios medžiagos neteršia gamtos ir nepažeidžia aplinkosaugos reikalavimų. Dėl laikomų perdengimo plokščių nėra gavęs priekaištų iš bendrijos narių, jos niekam nekliūna ir negadina vaizdo. Asfalto nuograužų jis nevežė. Nustatant pažeidimą vietoje nedalyvavo, su Vilniaus rajono atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimais nebuvo supažindintas.

Teismo posėdyje 2009-05-05 J. N. skundą palaikė. Paaiškino, kad plokštes bendro naudojimo teritorijoje sukrovė, gavęs pirmininko žodinį sutikimą. Jis planavo prie žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai nusipirkti 6 arus. Pirmininkas R. buvo išdavęs pažymą 6 arams išsipirkti. Būtent toje planuojamoje išsipirkti teritorijoje iš sudėjo plokštes. Vėliau paaiškėjo, kad išsipirkti 6 arų jis negalės. 2007 m. sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) jis pardavė, o plokštės ir liko gulėti toje vietoje. Vėliau jis nusipirko sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ketina statyti namą. Kai gaus projektą, tas plokštes panaudos statybai. Asfalto atliekų jis nevežė ir nežino, kas galėjo jas atvežti ir išversti.

Nutarimą priėmusios institucijos atstovas 2009-06-18 teismo posėdyje paaiškino, kad bendrijos žmonės matė, kaip J. N. vežė atliekas. Į pastabas J. N. nereagavo. Jam buvo surašytas privalomasis nurodymas išvežti atliekas, tačiau ir šiandien dalis atliekų dar yra. Prašė nutarimą palikti galioti, o J. N. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas – ypatingą reikšmę turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, taip pat jame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės bei žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą, taip pat apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos (žr. Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 251-252, Administracinių teismų praktika Nr. 9, psl. 31-40). Atitinkamai LR ATPK 260 str. 1 d. nurodo būtinus protokolo turinio elementus, t. y. jame (be kitų duomenų) turi būti nurodyta pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti. Priešingu atveju, negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra tinkamai nurodyta pažeidimo esmė. Gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią draudžiamą veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę.

J. N. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal LR ATPK 51³ str. 1 d., numatančią atsakomybę už vieno kubinio metro ar mažesnio negu vienas kubinis metras atliekų kiekio šalinimą ir (ar) naudojimą pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jeigu dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka. Tai yra blanketinė teisės norma, itin plačiai apibrėžianti į jos sudėtį patenkančių draudžiamų veikų ratą, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal analizuojamą normą, visais atvejais būtina administracinį kaltinimą detalizuoti taip, kaip to reikalauja LR ATPK 260 str. 1 d., t. y. nurodyti (be kitų būtinų rekvizitų) kitą numatantį atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip aiškiai atskleidžiant objektyviąją pažeidimo sudėties pusę.

ATP protokole J. N. reiškiamas toks kaltinimas: J. N., sodo bendrijos „Žaluma“ narys (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas leidimo iš bendrijos, sodų bendro naudojimo teritorijoje ant žolinės augmenijos atvežtas ir išpiltas asfalto nerūšiuotų nuolaužų atliekas ir statybines medžiagas (perdangos plokštes) laikė neleistinoje vietoje. Matyti, kad protokole nurodyta pažeidimo esmė neatitinka LR ATPK 51³ str. 1 d. dispozicijos. Iš tokios kaltinimo formuluotės neaišku, kokį LR ATPK 51³ str. 1 d. numatytą draudžiamą veiksmą (atliekų šalinimą ar naudojimą) asmuo atliko, nenurodytas atliekų kiekis, nemotyvuota, ar atliekos yra pavojingos, ar nepavojingos ir kaip jos užteršė aplinką, apskritai neaišku, ar tos medžiagos gali būti laikomos atliekamos, nes tiek pagal aplinkos ministro 2003-12-30 įsakymu Nr. 722 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 5.2 punktą, tiek pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2006-11-24 sprendimu Nr. T3-325 patvirtintų Vilniaus rajono atliekų tvarkymo taisyklių 10 punktą atliekos – tai „bet kokios medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms galiojančiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose atliekų tvarkymą“, todėl neaiškus ryšys tarp protokole išdėstytų faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikacijos pagal LR ATPK 51³ str. 1 d. Pažeidimo esmės neatskleidžia ir nurodyti tariamai pažeisti teisės aktai – Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., aplinkos ministro 2003-12-30 įsakymu Nr. 722 patvirtintos „Atliekų tvarkymo taisyklės“, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2006-11-24 sprendimu Nr. T3-325 patvirtintos „Vilniaus rajono atliekų tvarkymo taisyklės“, nes neaišku, kokius konkrečius norminių aktų reikalavimus pažeidė J. N., t. y. nekonkretizuota, kurios teisės normos reikalauja gauti sodo bendrijos leidimą bendro naudojimo teritorijoje laikyti medžiagas, neapibrėžta, kodėl toje vietoje negalima laikyti medžiagų, taip pat neįmanoma spręsti, kokių teisės normų reikalavimų nesilaikymas sudaro LR ATPK 51³ str.1 d. aprašytą draudžiamą veiką.

Nesant aiškaus kaltinimo ir nežinant tikrosios pažeidimo esmės, teismas neturi galimybės vertinti, ar yra asmens veikoje būtini pažeidimo sudėties elementai, todėl, vadovaujantis ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu, byla grąžintina Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūrai nagrinėti iš naujo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucija surašydama protokolą ir priimdama nutarimą rėmėsi tik sodų bendrijos pirmininko skundu ir jo pateikta medžiaga (nuotraukomis), taip pat iš policijos persiųstu skundu ir medžiaga (nuotraukomis). Taip nurodyta protokole (b. l. 9). Tai patvirtinta ir Vilniaus rajono agentūros 2009-04-16 rašte Nr. VR-8.6-194. Šiame rašte nurodoma, kad Vilniaus rajono agentūra papildomai įrodymų nerinko (b. l. 35). J. N. neginčijo, kad jis sukrovė perdengimo plokštes, tačiau jis teigė, kad tai padarė, gavęs bendrijos pirmininko žodinį sutikimą. J. N. neigė, atvežęs ir išpylęs asfalto nuolaužas. Šioms aplinkybėms patvirtinti ar paneigti įrodymų byloje nerinkta. Tuo tarpu pareiga įrodyti asmens padarytą pažeidimą tenka Institucijai, o ne atsakomybėn traukiamam asmeniui. Kaltinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl neaišku, kuo remdamasi Institucija sprendė būtinus bylai teisingai išnagrinėti klausimus ir nustatė, kad yra padarytas administracinis teisės pažeidimas (ATPK 280, 284 str. 1 d.). Atkreiptinas Institucijos dėmesys į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime akcentavo, kad iš ATPK 256 straipsnio 3 dalies kylantys teismo įgaliojimai rinkti įrodymus jokiu būdu nereiškia, kad asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus, ar gali teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą. Nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad Vilniaus rajono agentūros inspektorius buvo nuvykęs į vietą ir nubraižė schemą (b. l. 12), tačiau schemoje nenurodyta jos nubraižymo data, nenurodyti liudytojai, galintys patvirtinti schemoje užfiksuotų duomenų teisingumą, sudarant schemą nedalyvavo J. N.. Taip pat nagrinėjant bylą nustatyta, kad Vilniaus rajono agentūra J. N. 2009-03-13 surašė privalomąjį nurodymą, kurį panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (b. l. 43), tačiau į bylą šių įrodymų Vilniaus rajono agentūra neteikė. Bylos procesiniuose dokumentuose (ATP protokole) nenurodyta pažeidimo padarymo data, jeigu toks pažeidimas buvo vertinamas kaip trunkamojo pobūdžio, nefiksuota jo nustatymo data, o tai yra labai svarbu, sprendžiant dėl LR ATPK 35 str. 1 d. nustatytų terminų nuobaudai skirti. Teismas 2009-04-08 raštu prašė pateikti visus su byla susijusius dokumentus (b. l. 27). Tačiau, kaip minėta, tokie įrodymai į bylą nebuvo teikti. Taigi iš to, kas nustatyta, darytina išvada, jog 2009-02-26 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (ir jo pagrindu priimtas nutarimas) yra su esminiais trūkumais, kas trukdo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą, o teismui - išnagrinėti bylą iš esmės, todėl, vadovaujantis ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu, byla grąžintina Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūrai nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo ypač svarbu atkreipti dėmesį į LR ATPK 35 str. 1 d. reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p., 128 str.,

nutarė:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2009-03-13 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-8.1-13, kuriuo J. N. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 51³ str. 1 d., padarymą paskirtas įspėjimas, panaikinti ir bylą grąžinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūrai nagrinėti iš naujo.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.