- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- 1A-63-211/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09466-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- N. P., A. P.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Kęstutis Blažys
- Kategorijos
- 2.4.6.3.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo N. P. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta N. P. 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Taip pat šiuo nuosprendžiu yra nuteistas A. P., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.
Be to, tenkinus civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį, UAB „(duomenys neskelbtini)” nuosavybėn perduotas automobilis Honda CR-V, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) natūra atlyginant 5150 eurų dydžio civilinio ieškinio dalį, likusią civilinio ieškinio dalį – 15 338,19 eurų nuspręsta išieškoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai solidariai iš A. P. ir N. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. N. P. nuteista už tai, kad ji, veikdama kartu su A. P. bendrininkų grupėje, jiems iš anksto kartu susitarus inscenizuoti plėšimą, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent: A. P., iš anksto susitaręs su N. P. inscenizuoti plėšimą ir tokiu būdu turėdamas tikslą pagrobti didelės vertės svetimą turtą, paėmė iš N. P. raktą nuo prekybos centro „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagalbinių durų, kur N. P. dirbo vyr. kasininke. 2019 m. kovo 6 d., apie 22.15 val., A. P. atvyko į parduotuvę „IKI“, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turimu raktu atrakinęs parduotuvės pagalbines duris, pateko į vidų, ir, imituodamas plėšimą, ištraukė daiktą, panašų į pistoletą, kuriuo neva pagrasino N. P. ir nurodė jai eiti į patalpą, kurioje laikomas seifas su pinigais. N. P. suvedė apsaugos kodą ir išėmė iš seifo 6 (šešis) inkasacijos maišus su pinigais, kuriuos A. P. susidėjo į su savimi atsineštą kuprinę. Toliau A. P. kartu su N. P. imitavo plėšimą: A. P. nurodė N. P. pasilenkti ir trenkė jai į galvos sritį daiktu, panašiu į pistoletą, N. P. imitavo praradusi sąmonę, o tuo metu A. P. su gautais pinigais pasišalino. Tokiu būdu A. P. ir N. P., veikdami kartu bendrininkų grupėje, pagrobė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 20 489,19 eurų vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu N. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį ir paskirti jai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – laisvės apribojimą, o 2019m. kovo 18 d. kratos, gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), metu rastus ir paimtus 1000 eurų nukreipti UAB „(duomenys neskelbtini)” civiliniam ieškiniui dengti.
2.1. Skunde nurodo, jog nesutinka, kad jos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, leidžiančių teismui motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teigia, jog, viena vertus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bendravykdytojos vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo pasyvesnis, kita vertus, neatsižvelgė į tai, kad ji anksčiau nėra teista, iki nusikalstamos veikos padarymo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu turėjo nuolatinį pajamų šaltinį, nors ir padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau savo kaltę pripažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje davė teisingus parodymus. Jau po nuosprendžio paskelbimo sužinojo, kad laukiasi. Teigia, jog šis baudžiamasis procesas rimta pamoka visam likusiam gyvenimui, ji padarė teisingas išvadas ir įsitikinusi, kad ateityje laikysis įstatymų ir nebedarys jokių teisei priešingų veiksmų. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, pasak apeliantės, itin neigiamai paveiktų ne tik ją, bet ir jos socialinius ryšius ir tai būtų nepakeliama našta jos šeimai.
2.2. Esant šioms aplinkybėms, apeliantės manymu, bausmės tikslai būtų pasiekti, suteikiant jai galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje, neizoliuojant jos nuo visuomenės, tai yra, skiriant jai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ar švelnesnės bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
2.3. Be to, N. P. teigimu, pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodydamas, jog kratų metu pas A. P. rasti ir iš jo paimti grynieji pinigai, iš viso 2510 eurų, ir pas ją kratų metu rasti ir paimti grynieji pinigai, iš viso 1183,37 eurų, nuosprendžiui įsiteisėjus, bus nukreipti UAB „(duomenys neskelbtini)” civiliniam ieškiniui dengti, neišsprendė klausimo dėl 2019-03-18 gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini)kratos metu rastų ir pareigūnų paimtų 1000 eurų.
2.4. Apeliantės manymu, šiuos pinigus, taip pat būtų tikslinga nukreipti UAB „(duomenys neskelbtini)” civiliniam ieškiniui dengti.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir nuteistosios A. P. gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, kratos metu paimtus 1000 eurų nukreipti civilinio ieškinio padengimui, kitoje dalyje apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistosios N. P. (buvusi pavardė S.) apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
5. Nuteistoji apeliaciniame skunde neginčija veikos kvalifikavimo ir kaltės, tik prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – laisvės apribojimą, o 2019-03-18 d. kratos, gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), metu rastus ir paimtus 1000 eurų nukreipti UAB „(duomenys neskelbtini)” civiliniam ieškiniui dengti.
6. Nagrinėjamo skundo kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į įstatymus, reglamentuojančius bausmės paskirtį bei bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
6.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, nulėmė tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos , bet tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2008).
6.2. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį – padarė vieną baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), yra viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, neteista, bausta administracine tvarka, nusikalto pirmą kartą, iki nusikalstamos veikos padarymo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu turėjo / turi nuolatinį pajamų šaltinį, jos kaip bendravykdytojos vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo pasyvesnis, tačiau ji prisidėjo realizuojant A. P. nusikalstamą sumanymą, šiam sumanymui nepasipriešino, priešingai, suteikė A. P. reikalingų žinių apie inkasuotų pinigų sumą, inkasavimo dieną, parduotuvės darbuotojų įprastą darbo dienos ritmą, kartu su A. P. leido pavogtus pinigus, nors pati tais pinigais iš esmės nedisponavo, paskyrė jai bausmę savo dydžiu ženkliai mažesnę už BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, kurią, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, sumažino 1/3.
6.3. Be aukščiau nurodytų aplinkybių, pažymėtina ir tai, jog tiek apeliaciniame skunde, tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, įvykusiame 2019 m. gruodžio 10 d., nuteistoji, prašydama tenkinti jos skundą, klaidino teismą, kad laukiasi kūdikio, pateikė tą patvirtinantį medicininį pažymėjimą, išduotą 2019 m. rugsėjo 12 d., nors jau tuo metu-2019 m. spalio 10 d. buvo nutraukusi nėštumą -pasidariusi abortą ( t.7 b.l. 69, 85-86, 90). Tokios aplinkybės paaiškėjo apeliacinei instancijai pareikalavus pateikti papildomus duomenis apie nėštumo eigą. 2020 m. vasario 12d. įvykusiame apeliacinės instancijos teismo posėdyje, N. P. patvirtino, jog pamelavo teismui, nes norėjo švelnesnės bausmės ir nenorėjo auginti vaiko kalėjime.
6.4.Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų būtinų sąlygų, kad N. P. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jai švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmę.
6.5. Taip pat nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kad nuteistosios atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jai švelnesnę bausmės rūšį nei laisvės atėmimo bausmę, kuri numatyta BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Jos nurodytos aplinkybės, kad ji nebuvo anksčiau teista, kad jos nusikalstami veiksmai buvo pasyvesni, kad ji prisipažino nusikaltusi, kad ji turi legalų pajamų šaltinį, nėra išimtinės, į jas apylinkės teismas atsižvelgė, skirdamas sankcijoje numatytą bausmę- laisvės atėmimą ir nustatydamas tokios bausmės trukmę, ženkliai mažesnę nei tokios bausmės vidurkis bei, taikant BK 64 ¹ straipsnio nuostatas, tokią bausmę dar mažindamas trečdaliu.
7. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, paskirta N. P. (buvusi pavardė S.) 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, ji individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus, todėl keisti šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
8. Skundžiamu nuosprendžiu nebuvo išspręstas klausimas dėl 2019-03-18 d. kratos, vykusios gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), metu rastų ir paimtų 1000 eurų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendis yra keistinas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog šie pinigai, kartu su kitais pas N. P. ir A. P. kratų metu rastais 3693,37 Eur, yra nukreiptini UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniam ieškiniui dengti.
9. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios N. P. (buvusios S. ) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį pakeisti.
2019-03-18 d. kratos, vykusios gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), metu rastus ir paimtus 1000 eurų nukreipti UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniam ieškiniui dengti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.