- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-03
- Bylos Nr.
- 2S-314-611/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-07984-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- A. A.
- Ieškovas
- D. A.
- Trečiasis asmuo
- AB bankas „Snoras“
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovei A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretysis asmuo AB bankas „Snoras“, ir atsakovės A. A. priešieškinį ieškovui D. A. dėl santuokos nenutraukimo dėl faktinio santuokos neiširimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas D. A. kreipėsi į teismą, prašydamas santuoką, sudarytą 1986-08-01 tarp ieškovo ir atsakovės A. A. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 3189), nutraukti dėl atsakovės kaltės, prievolę sumokėti AB bankas „Snoras“ 5690,06 Lt skolą skirti D. A., priteisti A. A. santuokoje įgytą turtą automobilį Peugeot 206, valst. Nr. SVH 992, vertė 3000 Lt, po santuokos nutraukimo palikti sutuoktiniams jų turimas pavardes – D. A. ir A. A. arba atsakovei pageidaujant kitą jos pageidaujamą pavardę.
Atsakovė A. A. priešieškiniu prašo santuokos nutraukimo atveju priteisti jai iš ieškovo 1000 Lt dydžio išlaikymą, kuris būtų mokamas kas mėnesį. Priešieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti jai iš ieškovo 1000 Lt dydžio laikiną išlaikymą iki teismo sprendimo įsigaliojimo, kuris būtų mokamas kas mėnesį. Nurodė, kad yra du vaikai, kurie nėra savarankiški, vienas sūnus mokosi 12 klasėje, o atsakovė neturi jokių darbinių pajamų, dirba visuomeniniais pagrindais, tačiau už tai pajamų negauna. Atsakovė yra darbinga, tačiau nedirbanti.
Ieškovas nesutiko su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad šiuo metu jis gyvena nuomojamame bute, moka nuomos mokestį, taip pat išlaiko butą, esantį Tilto g. 19-21, Vilniuje, kuriame gyvena atsakovė, moka kredito grąžinimą. Paaiškino, jog atsakovė pragyvena iš jo teikiamo maisto, jis moka už būsto paslaugas, be to, jai paramą teikia atsakovės motina, kuri jai atsiunčia pinigų. Atsakovas dirba, jo gaunamos pajamos yra apie 2700 Lt per mėnesį, tačiau jis neturi galimybės teikti išlaikymą atsakovei. Nurodė, kad atsakovė prašo priteisti išlaikymą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl mano, jog pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra. Be to, pritaikius šias priemones, labai pasunkėtų ieškovo materialinė padėtis, jis nebegalėtų išmokėti kredito grąžinimo, todėl tai gali sukelti sutarties nutraukimą ir turtinių nuostolių atsiradimą ieškovui. Jeigu teismas nuspręstų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašo įpareigoti atsakovę pateikti ieškovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą.
Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė šiuo metu neturi jokių pajamų, tačiau ji yra darbinga tiek dėl savo amžiaus, tiek dėl sveikatos būklės. Šalių abu vaikai yra pilnamečiai. Atsakovė turi jai nuosavybės teise priklausančio turto – sodo pastatus ir statinius, bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovė turi aukštąjį išsilavinimą, labai aukštą žurnalistikos, informacijos ir komunikacijos vadybos kvalifikaciją, suteikiančią jai galimybę dirbti su įvairiais projektais. Ieškovas šiuo metu dirba, gauna reguliarias pajamas, kurios yra apie 2700 Lt per mėnesį, tačiau jis išlaiko butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena atsakovė, perka maistą atsakovei, moka kredito grąžinimą. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes teismas padarė išvadą, jog pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną išlaikymą iš ieškovo atsakovei iki bus išnagrinėta civilinė byla nėra, kadangi tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neproporcingai suvaržytų ieškovo teises. Teismas konstatavo, kad išlaikymo priteisimas šioje stadijoje niekaip negali įtakoti galimo atsakovei palankaus sprendimo įvykdymo, kadangi išlaikymo prašoma priteisti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
Atsakovė A. A. atskiruoju skundu prašo tenkinti jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeičiant Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir priteisti iš ieškovo laikiną kasmėnesinį 1000 Lt dydžio išlaikymą. Nurodo, kad neturėdama su darbo santykiais susijusių pajamų, patiria su abiems sūnumis ieškovo piktnaudžiavimo savo teise padarinius. Sutuoktinio paramos šeimai teikimas yra nepakankamas. Išlaikymo mokėjimas disciplinuotų ieškovą, pristabdytų jo asmeninių poreikių augimą, skyrybų atveju ieškovas būtų įpratęs tvarkyti savo biudžetą. Ieškovas nuomoja kitą butą, jeigu to atsisakytų gyvendamas drauge šeimos būste, nekiltų sunkumų dėl kreditinių įsipareigojimų.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė palikti Vilniaus m. apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartį nepakeistą. Nurodė, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad yra nedarbinga, neturi turto ir/ar lėšų pragyvenimui. Atsakovė turi asmeninį turtą. Be to, ieškovas materialiai remia atsakovę, teikdamas jai maistą, išlaikydamas būstą. Pabrėžė, kad reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra susijęs su priešieškinio dalyku ir jo užtikrinimu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Pagal LR CPK 3.65 str., teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Pagal minėtą normą teismas gali taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę kaip laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui priteisimą iš kito sutuoktinio. Pagal LR CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t.y. jos turi garantuoti teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą.
Atsakovė priešieškiniu prašo santuokos nutraukimo atveju priteisti iš ieškovo 1000 Lt dydžio išlaikymą, kuris būtų mokamas kas mėnesį. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą, kadangi tokios laikinosios apsaugos priemonės nebūtų tikslingos – atsakovė prašo išlaikymą priteisti nuo sprendimo priėmimo, o ne nuo priešieškinio pateikimo dienos. Išlaikymo priteisimas šioje stadijoje niekaip negali įtakoti galimo atsakovei palankaus sprendimo įvykdymo. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės finansinę padėtį ir nustatė, kad ji yra darbinga ir turi nekilnojamojo turto, o ieškovas išlaiko butą, kuriame gyvena atsakovė, perka jai maisto. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad išlaikymo mokėjimo priteisimas disciplinuotų ieškovą, negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jos atlieka kitas – sprendimo/nutarties vykdymo užtikrinimo, o ne auklėjimo funkcijas.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas. Dėl nurodytų motyvų atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Iš apeliantės valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme įteikimo išlaidos – 12 Lt (b.l.65) (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės A. A. 12 Lt (dvylika litų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.