Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2006-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-370/2006

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2006-10-11
Bylos Nr.
1A-370/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svajūnas Knizleris (pirm.), Viktoras Kažys, Jonas Algimantas Venckus
Nuteistasis
D. A.
Advokatai
Vytautas Gineika
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1A-370/2006Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.1.;2.4.6.3.1.;2.4.6.3.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. spalio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,teisėjų: Viktoro Kažio, Jono Algimanto Venckaus,sekretoriaujant Ingai Kavaliauskaitei,dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,nuteistajai D. A. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 213 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. nuteista už tai, kad 2005 m. lapkričio 17 d. nuo 18⁰⁰ iki 20¹⁵ val., važiuodama automobiliu „Renault Espace“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nuo Druskininkų iki Akmenių kaime, Lazdijų rajone esančio Lazdijų pasienio kontrolės punkto, savo rankinėje laikė didelį kiekį netikrų eurų: 35 vienetus 20 eurų banknotų ir 93 vienetus 100 eurų banknotus.

Šalies argumentai

Nuteistoji D. A. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo nuosprendį pakeisti, jos atžvilgiu pritaikyti BK 62 str. ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliantė nurodo, kad nuvežti pinigus į Ispaniją ją įkalbėjo A. G. , už pinigų pervežimą pažadėjęs 500 eurų, kas jai buvo dideli pinigai. Tačiau pasienio kontrolės punkte, pareigūnams paklausus, ką vežanti, ji iškart prisipažino ir parodė, kur pinigai paslėpti. A. G. jai nesakęs, kad pinigai netikri, tai ji suprato tik tuomet, kai pareigūnai ėmė pinigus tikrinti.

Apeliantė supranta savo kaltę ir labai gailisi sutikusi vežti pinigus, neįsitikinusi jų tikrumu ir neatsisakiusi tokio pasiūlymo. Nurodo, kad ji prisipažino savo kaltę ir padėjo pareigūnams išsiaiškinti visas bylos aplinkybes. Atkreipia dėmesį į tai, kad nusikaltimu jokios žalos nepadarė, anksčiau nėra teista. Taip pat nurodo, kad mokosi Šiaulių universitete, yra užsiregistravusi darbo biržoje, išlaiko mažametę dukrą. Nors gyvena kartu su tėvais, tačiau vaiko auklėjimu ir priežiūra rūpinasi pati. Tėvai turi savo šeimą, abu dirba, dažnai serga ir vaiko priežiūroje jai padėti negali.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistosios skundą atmesti, nuteistoji D. A. ir jos gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai kvalifikavo jos nusikalstamą veiką pagal BK 213 str. 2 d. Jos kaltė įrodyta liudytojų parodymais, iš dalies pačios nuteistosios parodymais, rašytiniais ir daiktiniais byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Nuteistoji D. A. apeliaciniu skundu iš esmės ginčija paskirtą bausmę.

Nuteistosios apeliacinio skundo argumentai, jog ji nežinojusi, kad pinigai buvo netikri, nes pinigus jai perdavęs A. G. jai apie tai nesakė, pirmosios instancijos teismo buvo patikrinti ir pagrįstai atmesti. Kaip teisingai nuosprendyje pažymėjo teismas, D. A. pati ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, kad jau paimant pinigus iš A. G. jai kilo mintis, kad ji turės A. G. padaryti neteisėtą paslaugą ir kad eurai gali būti netikri (b.l. 49-51). Aplinkybę, jog ji žinojo rankinėje laikanti netikrus eurus, patvirtino ir baudžiamojoje byloje liudytojais apklausti pareigūnai E.Garbenčius ir A.Kubilius, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai tvirtinę, kad jau sulaikymo metu D. A. prisipažino žinojusi, kad eurai, rasti jos rankinėje, buvo netikri (b.l. 24-27; 112).

Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad D. A. nuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltimą, sulaikymo metu pati pareigūnams prisipažino vežanti pinigus, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, iš kokio asmens ir kur tuos pinigus gavo, t.y. ji parodė visas esmines bylos aplinkybes ir tuo padėjo išaiškinti ne tik savo pačios padarytą nusikalstamą veiką, bet ir kitą veikos padaryme dalyvavusį asmenį – A. G. , kurio atžvilgiu buvo taip pat iškelta ir išskirta atskira baudžiamoji bylą (b.l. 1). Įvertinus šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagristai D. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog ji nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti šią veiką bei joje dalyvavusį asmenį.

D. A. apeliaciniame skunde nurodė, kad išlaiko savo mažametę dukrą I. A. , gimusią 1996 m. sausio 23 d., rūpinasi jos auklėjimu ir priežiūra pati, D. A. tėvai vaiko priežiūroje jai nepadeda. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nuteistoji taip pat paaiškino, kad su tėvais nebegyvena nuo to laiko, kai tarp jos ir tėvų įvyko konfliktas, jiems sužinojus, jog ji buvo nuteista. Iš kolegijai pateiktos SD „Kruoja“ 2006 m. rugsėjo 26 d. pažymos matyti, kad D. A. gyvena kartu su dukra Iveta Svajonių g. 6, sodininkų bendrijoje „Kruoja“, Kairių sen., Šiaulių r. Kolegijai pateikta charakteristika bei darbo sutartis Nr.63196 patvirtina, kad D. A. šiuo metu dirba UAB „VP Market“ kasininke. Iš I. A. ligos istorijos Nr. 23185 epikrizės kopijos matyti, kad mergaitei reikalinga nuolatinė psichologinė pagalba pagal gyvenamąją vietą, tėvų priežiūra. Įvertinus šias aplinkybes, o taip pat ir tai, kad D. A. yra išsituokusi, kolegija daro išvadą, kad D. A. iš tiesų išlaiko savo mažametę dukrą, kurios dėl paskirtos D. A. laisvės atėmimo bausmės nebūtų kam prižiūrėti, kas atitinka BK 62 str. 2 d. 2 p. numatytą aplinkybę.

Kolegija įvertina teigiamą D. A. charakteristiką, ji anksčiau nebuvo teista, šiuo metu dirba, mokosi Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto bakalauro studijų 3 kurse (pažyma apie studijas Nr. 014-1695). Be to, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad D. A. vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme iš esmės buvo antraeilis - ji A. G. paprašyta tik sutiko nuvežti pinigus į Ispaniją ir perduoti juos trečiam asmeniui. Žala dėl D. A. nusikalstamos veikos valstybei nepadaryta.

Kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, mano, kad D. A. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir prieštarauja teisingumo principui, bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams, nurodytiems BK 54 str. 2 d., bei bausmės paskirčiai – BK 41 str.

Taigi, įvertinus visas bylos aplinkybes, nuteistosios teigiamą charakteristiką, tai, kad ji išlaiko mažametį vaiką, kurio nėra kam prižiūrėti, ir byloje yra nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kolegijos manymu, yra pagrindas, esant BK 62 str. 2 d. nurodytoms sąlygoms, jos atžvilgiu taikyti BK 62 str. 3 d. 3 p. ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 24 d. nuosprendį pakeisti.

D. A. , nuteistai pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 2 d., taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 2 p., 3 d. 3 p. ir paskirti bausmę – 200 MGL (25 000 Lt) dydžio baudą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Svajūnas KnizlerisTeisėjai: Viktoras KažysJonas Algimantas Venckus