Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-04-14 · Civilinė byla Nr. 2-998/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-14
Bylos Nr.
2-998/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Nijolė Piškinaitė, Algirdas Gailiūnas
Ieškovas
V. S., K.
Atsakovas
"T Transport"
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2–998/2011Procesinio sprendimo kategorija 110.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių V. S., K. S. ir D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarties, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartis, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „T Transport“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-3253-881/2011 pagal ieškovių V. S., K. S. ir D. S. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „T Transport“ dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės V. S., K. S. ir D. S. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamos priteisti iš atsakovo UAB ,,T Transport“ 300 000 Lt neturtinei žalai, patirtai dėl V. S. netekties, atlyginti.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškovių prašymą tenkino ir nutarė areštuoti atsakovo nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, neviršijant ieškinio reikalavimų sumos, t. y. 300 000 Lt, nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsakovui UAB ,,T Transport“ išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas. Teismas nutartyje nurodė, jog ieškinio suma yra didelė, kas gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB ,,T Transport“ šią nutartį apskundė atskiruoju skundu, kuriuo prašė nutartį panaikinti arba pakeisti. Nurodė, jog neturi nekilnojamojo turto, todėl piniginių lėšų areštas sužlugdytų įmonės ūkinės-komercinės veiklos vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 6 d. nutartimi panaikino ankščiau priimtą nutartį, kuria atsakovui UAB ,,T Transport“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodė, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo ne tik siekti, kad ieškovo reikalavimo įvykdymas būtų užtikrintas, bet ir įvertinti bei atsižvelgti į pagrįstus skolininko interesus, į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes tiek skolininkui, tiek su skolininko veikla susijusiems asmenims. Ginčo šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, ekonomiškumo principai sąlygoja, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės-ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė-ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų. Stabilus įmonės veikimas, netrukdomas pajamų gavimas ir atsiskaitymas su trečiaisiais asmenimis sudaro geresnes galimybes įvykdyti teismo sprendimą dėl piniginių reikalavimų priteisimo. Teisminio nagrinėjimo metu areštavus juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, kai jis neturi kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, gali būti sutrikdoma juridinio asmens veikla, suvaržomos jo galimybės rinkoje vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitais juridiniais asmenimis. Atsakovui negalint atsiskaityti su kitais kreditoriais, jo kreditorinis įsiskolinimas gali didėti ir kartu gali mažėti galimybės ieškovui įvykdyti teismo sprendimą pilna apimtimi, t. y. pasiekiamas priešingas rezultatas, nei siekiamas taikant laikinąsias apsaugos priemones. Atitinkamai, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastimi. UAB ,,T Transport“, negalėdamas disponuoti apyvartinėmis lėšomis, negalėtų toliau sėkmingai tęsti vykdomos ūkinės-komercinės veiklos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali neigiamai įtakoti atsakovo ūkinės-komercinės veiklos vykdymą ir netgi sukelti atsakovo nemokumą, kas galimai pažeistų ir viešąjį interesą (valstybė netektų potencialaus mokesčių mokėtojo, 59 darbuotojai netektų darbo, dėl ko kiltų poreikis spręsti šių asmenų socialinio aprūpinimo klausimus, nuostolių patirtų atsakovo kreditoriai, pasunkėtų ir šio galimai ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymas ir pan.). Nagrinėjamu atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebūtų proporcingos šių priemonių taikymu siekiamiems tikslams. Be to, teismas nurodė, kad nutartis vykdoma skubiai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovės V. S., K. S. ir D. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartį. Skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas pažeidė proporcingumo principą, kadangi ieškovių reikalavimas priteisti joms 300 000 Lt neturtinei žalai atlyginti liko visiškai neapsaugotas. Atsakovas savo turimas lėšas gali nevaržomai iššvaistyti, gali pradėti nuostolingai vykdyti veiklą. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje gali tapti neįmanomu. Siekiant apsaugoti ieškovių interesus, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2. Teismas neišsiaiškino ar atsakovas be apyvartinių lėšų turi kito turto, pavyzdžiui, rezervinių lėšų.

3. Teismas nesivadovavo prezumpcija, kad didelė ieškinio suma objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

4. UAB ,,T Transport“ turi daug kreditorių ir savo skoliniams įsipareigojimams vykdyti išleidžia didžiąją dalį uždirbamų pajamų, dėl to galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taip pat gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

5. Skundžiama teismo nutartis negali būti skubiai vykdoma, kadangi nutartis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones vykdoma tik jai įsiteisėjus. Atskirojo skundo padavimas dėl nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones sustabdo nutarties vykdymą, todėl nagrinėjamu atveju nutarties vykdymas taip pat turi būti sustabdytas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,T Transport“ prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1. Prezumpcija, kad jog didelė reikalavimo suma sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra absoliuti.

2. Atsakovas užsiima krovinių pervežimais, turi 59 darbuotojus, dirba pelningai, kas mėnesį įvykdomų sandorių vertė siekia 700 000 Lt, atsakovo pagrindiniai įsipareigojimai yra lizingo bendrovėms už transporto priemones. Tuo atveju, jei atsakovas imtųsi veiksmų, siekdamas paslėpti savo turtą, tai reikštų ūkinės komercinės veiklos pabaigą, kadangi bendrovė be šiuo metu valdomo turto ir turimų piniginių lėšų negalėtų tęsti savo veiklos. Taigi atsakovas nesuinteresuotas paslėpti ar mažinti savo valdomą turtą bei turimas pinigines lėšas. Vien didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad yra grėsmė galimai ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

3. Skundžiama nutartimi proporcingumo principas nepažeistas, kadangi nėra jokios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant apsaugoti ieškovių interesus. Įvertinus galimas laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes, t. y., kad jos gali sukelti įmonės nemokumą, darytina išvada, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovių interesai labiau apsaugomi.

4. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, o kilnojamąjį turtą sudaro tik Transporto priemonė Mitsubishi Galant, kurios vertė yra 4 500 Lt. Tai patvirtina antstolio 2010 m. gruodžio 29 d. turto aprašas vykdomojoje byloje Nr. 0012/10/03535. Atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose 2011 m. sausio 27 d. buvo 6 144, 81 Lt, tačiau ši pinigų suma nuolat kinta. Iš gaunamų pajamų atsakovas turi atsiskaityti su darbuotojais, mokėti lizingo bendrovėms, mokėti draudimo įmokas, mokėti už kurą ir judriojo ryšio paslaugas. Taigi atsakovo apyvartinės lėšos yra būtinos ūkinei-komercinei veiklai vykdyti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sukelti įmonės nemokumą.

5. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones. Skundo argumentas, kad skundžiama teismo nutartis negali būti skubiai vykdoma, neturi įtakos šios nutarties teisėtumui ir pagrįstumui ir nesudaro pagrindo panaikinti visą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais daugiau ar mažiau varžo asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, teises ir interesus, todėl svarbu pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą.

CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad ieškinio pateikimas nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

Kaip matyti iš bylos medžiagos Vilniaus apygardos teismas ankstesne nutartimi ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir nutarė areštuoti atsakovo nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, neviršijant ieškinio reikalavimų sumos, tai yra, 300 000 Lt, o turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsakovui UAB ,,T Transport“ išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas. Surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedė ieškovių pasirinktam antstoliui. Antstolė D. M., vykdydama šią (Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 22 d.) nutartį aprašė UAB „T Transport“ priklausantį turtą. Iš turto aprašo matyti, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, o kilnojamąjį turtą sudaro tik transporto priemonė Mitsubishi Galant, kurios vertė yra 4 500 Lt. Todėl vykdant Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 22 d. nutartį areštuotos atsakovui priklausančios piniginės lėšos, esančios AB Swedbank ir AB SEB banko sąskaitose.

Piniginės lėšos yra ypač svarbus svertas kiekvienos įmonės normaliai ūkinei-komercinei veiklai užtikrinti. Piniginių lėšų areštas apsunkina bet kokios įmonės veiklą, be to, piniginių lėšų areštas paliečia ir trečiųjų asmenų teises bei interesus. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų praktika, teisingai nurodė, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės-ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė-ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų. Stabilus įmonės veikimas, netrukdomas pajamų gavimas ir atsiskaitymas su trečiaisiais asmenimis sudaro geresnes galimybes įvykdyti teismo sprendimą dėl piniginių reikalavimų priteisimo. Teisminio nagrinėjimo metu areštavus juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, kai jis neturi kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, gali būti sutrikdoma juridinio asmens veikla, suvaržomos jo galimybės rinkoje vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitais juridiniais asmenimis. Atsakovui negalint atsiskaityti su kitais kreditoriais, jo kreditorinis įsiskolinimas gali didėti ir kartu gali mažėti galimybės ieškovui įvykdyti teismo sprendimą pilna apimtimi, t. y. pasiekiamas priešingas rezultatas, nei siekiamas taikant laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties motyvais ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindinės atsakovo ūkinės-komercinės veiklos vykdymui yra reikalingos apyvartinės lėšos, negalėdamas disponuoti apyvartinėmis lėšomis, atsakovas negalėtų toliau sėkmingai tęsti vykdomos ūkinės-komercinės veiklos, kas pagal teismų formuojamą praktiką, prieštarautų laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamiems tikslams.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ankščiau priimtą nutartį, kuria atsakovui UAB ,,T Transport“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Priešingai negu teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas proporcingumo principo nepažeidė.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas savo turimas lėšas gali nevaržomai iššvaistyti, gali pradėti nuostolingai vykdyti veiklą. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas imtųsi veiksmų, siekdamas paslėpti ar mažinti savo valdomą turtą bei turimas pinigines lėšas. Be to, apeliantės teigia, kad teismas nesivadovavo prezumpcija, kad didelė ieškinio suma objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad prezumpcija, jog didelė reikalavimo suma sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis byloje Nr. 2-1075/2010, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis byloje Nr. 2-1539/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad skundžiama teismo nutartis negalėjo būti vykdoma skubiai. CPK 152 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nutartis pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba ją panaikinti vykdoma įsiteisėjus šiai nutarčiai. Atskirojo skundo padavimas dėl nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba jas pakeisti kitomis sustabdo tos nutarties vykdymą (CPK 151 str. 4 d.). Tačiau pirmosios instancijos teismui pagrįstai panaikinus nutartį, kuria atsakovui UAB ,,T Transport“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atskirojo skundo argumentas, kad teismo nutartis negalėjo būti skubiai vykdoma, neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Keisti ar naikinti šią nutartį nėra pagrindo. (CPK 337 str. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d.. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Algirdas GailiūnasNijolė PiškinaitėVigintas Višinskis