Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-08-06 · Civilinė byla Nr. 2A-1209-777/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-06
Bylos Nr.
2A-1209-777/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00712-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Gailevičienė (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Žydrūnas Bertašius
Atsakovas
E. J.
Ieškovas
D. M.
Trečiasis asmuo
Z. G.
Kategorijos
  • 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1209-777/2014

Teisėjas Saulius Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-00712-2013-7)

Procesinio sprendimo kategorija: 77.6; 78.2.1; 99.4; 99.5; 99.7; 121.15; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. rugpjūčio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko ir Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi atsakovo E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. patikslintą ieškinį (toliau – ieškinys) atsakovui E. J., trečiajam asmeniui Z. G., išvadą byloje teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl neterminuoto atsakovo tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė D. M. 2013-01-22 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, 2013-03-05 pateikė teismui patikslintą ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus M. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 900 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, kas mėnesį skaičiuojant po 900 Lt, iš viso 32 400 Lt, bei neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią į nepilnametį sūnų M. J.. Nurodė, kad atsakovas su sūnumi ryšio nepalaiko, sūnumi nesirūpina ir neprisideda prie jo išlaikymo. Nurodė ir tai, kad ieškovė šiuo metu nedirba, jos gaunamos per mėnesį pajamos sudaro apie 100 Lt. Ieškovės gaunamų pajamų nepakanka patenkinti sūnaus poreikių. Ieškovei sūnų išlaikyti padeda jos mama B. N.. Sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia apie 1 900 Lt, nes jis turi sveikatos problemų. Atsakovas daugiau kaip trejus metus neteikia vaikui jokio išlaikymo, todėl iš atsakovo priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus. Atsakovas daugiau kai du metus su sūnumi iš viso nebendrauja. Kai atsakovas epizodiškai susitikdavo su sūnumi, sūnus grįždavo suirzęs, įskaudintas ir paniekintas. Atsakovas niekada nerodė iniciatyvos susitikti su vaiku, nesidomėjo jo sveikata. Apgaulės būdu, gavęs teismo leidimą, pardavė nepilnamečiui sūnui priklausiusį žemės sklypą, o gautas lėšas panaudojo asmeninėms reikmėms. Atsakovas nevykdė jokių tėviškų pareigų – neauklėjo, nesimatė, nebendravo ir neišlaikė sūnaus. Atsakovas vengė atlikti savo pareigas sūnui, nors ir nėra objektyvių duomenų, pateisinančių tokį atsakovo elgesį. Todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią į nepilnametį sūnų M. J..

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-09 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Laikinai apribojo atsakovo tėvo valdžią į nepilnametį sūnų M. J.. Iš atsakovo nepilnamečio sūnaus M. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisė po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmmis išmokomis nuo 2013-01-22 iki jo pilnametystės ir 14 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2010-01-22 iki 2013-01-21. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad M. J. tėvai yra atsakovas E. J. ir ieškovė D. M.. Ieškovė šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013-12-23 įsakymu Nr. ADI-3283 Z. G. paskirta šalių nepilnamečio sūnaus M. J. laikinąja globėja. Nurodė, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo įstatyminės pareigos rūpintis, auklėti, auginti ir išlaikyti sūnų. Šią aplinkybę įrodo tai, kad po to, kai vaiko motina ieškovė buvo sulaikyta ir pradėjo atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, Vaiko teisių apsaugos tarnybai teko spręsti laikinosios globos klausimą. Nepilnamečio M. J. tėvas (atsakovas) juo nesirūpino ir globoti nepasiėmė. Atsakovas nepateikė įtikinamų ir svarių paaiškinimų, kodėl vaiko motinai negalint atlikti motinos pareigų, jis kaip tėvas šių pareigų neatlieka ir vaiku tenka rūpintis globėjai. Nepilnamečio M. J., liudytojos B. N. paaiškinimai, Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos 2013-01-08 rašte nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad atsakovas vengia atliki savo pareigas auklėti sūnų, jį auginti ir juo rūpintis bei išlaikyti. Be to, pirmosios instancijos teisme nustatė ir tai, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia. Atsakovas pardavė nepilnamečiui vaikui priklausantį žemės sklypą, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės atsisakymas nuo išlaikymo negalioja ir atsakovas privalo (ir privalėjo) teikti išlaikymą sūnui ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl yra pagrindas iš jo priteisti išlaikymą. Įvertinęs turimus duomenis apie šalių turtinę padėtį ir šalių sūnaus poreikius iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisė po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Be to, pirmosios instancijos nurodė, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo teiktą išlaikymą sūnui. Įvertinęs turimus duomenis apie šalių turtinę padėtį ir šalių sūnaus poreikius įsiskolinimo laikotarpiu iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteisė išlaikymo įsisikolinimą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-01-22 iki kreipimosi į teismą dienos, iš viso 14 000 Lt. Pažymėtina, kad iš minėtos sumos pirmosios instancijos teismas minusavo atsakovo 2013-10-17 sūnaus išlaikymui Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei perduotą 400 Lt sumą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-09 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismui nesutikus atmesti ieškinio dalies dėl priteisto išlaikymo, prašė išlaikymo dydį nuo 500 Lt sumažinti iki 250 Lt. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikinai apribojo apelianto tėvo valdžią į nepilnametį sūnų M. J.. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas vengia atlikti savo pareigas, auklėti sūnų, jį auginti, juo rūpintis ir išlaikyti, apeliantas piktnaudžiauja tėvo valdžia (pardavė vaiko turtą). Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė procesinės teisės normų pažeidimus. Teismas neįvertino, kad ieškovė netinkamu elgesiu atitolino atsakovo ir sūnaus santykius. Nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės pareiškimas dėl alimentų atsisakymo nesukelia teisinių pasekmių. Nurodė, kad sūnui daug metų jis neteikė išlaikymo, nes 2002-07-20 ieškovei suteikė 75 000 Lt paskolą. 2003 m. su ieškove sutarė, kad 75 000 Lt skola bus užskaityta būsimų alimentų sąskaita ir ieškovė išlaikymo atsisakys. 2003-04-04 pareiškimu ieškovė alimentų atsisakė. Be to, nurodė, kad teismas netinkamai įvertino ieškovės ir apelianto turtinę padėtį, vadovavosi prielaidomis, kad galimai apeliantas dirba užsienyje ir ten gauna pajamas. Nurodė, kad neturi realios galimybės mokėti nepilnamečiui sūnui kas mėnesį 500 Lt dydžio išlaikymą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apelianto teiginiai, jog ieškovė ignoruoja apeliantą, trukdo jam bendrauti su sūnumi, inicijuoja konfliktus nuteikinėja sūnų prieš tėvą, draudžia jų bendravimą yra nepagrįsti. Rašytine bylos medžiaga, byloje apklaustų asmenų paaiškinimai patvirtina, kad apeliantas neteikė sūnui išlaikymo, nelankė sūnaus, nesidomėjo jo lavinimu, laisvalaikiu, sveikatos sutrikimais, nebendravo su pedagogais, medikais, agresyviai elgėsi mažamečio vaiko akivaizdoje, skaudino sūnų pats bei leido daryti kitiems, apgaule užvaldė nepilnamečio turtą ir pasisavino lėšas. Nurodė, kad 2005-2006 metais ieškovė 9 mėnesius buvo suimta dėl vykusio ikiteisminio tyrimo. 2012-2013 m. dėl sunkios stuburo ligos gydėsi aštuonis mėnesius. Nuo 2013-10-01 atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose. Minėtais laikotarpiais ypač buvo reikalinga atsakovo pagalba. Ieškovė, Vaikų teisių apsaugos tarnyba bandė susisiekti su apeliantu dėl sūnaus priežiūros. Apelianto neradus buvo įforminta globa. Apeliantas neišreiškė noro, nerodė jokios iniciatyvos rūpintis ir auginti sūnų. Sūnų globojo svetimi žmonės, teta, močiutė. Apeliantas yra atitolęs nuo sūnaus, jų tarpusavio santykiai yra susvetimėję. Apeliantas nederamai elgėsi sūnaus atžvilgiu, žemino jo orumą. Apeliantas privalo koreguoti savo elgesį, lankytis psichologo, pykčio valdymo, bendravimo su vaiku konsultacijas pagal Vaikų teisių apsaugos tarnybos sudarytą programą, susigrąžinti sūnaus pasitikėjimą, pagarbą. Atsižvelgus į apelianto pastangas ir pasiektus rezultatus ateityje būtų galima peržiūrėti tėvystės apribojimo klausimą. Nurodė, kad apelianto argumentai dėl išlaikymo nemokėjimo yra nepagrįsti. Nėra duomenų, kad apeliantas disponavo nurodyta 75 000 Lt suma. Faktiškai jokios paskolos nebuvo. Apeliantas iki jų pažinties (1998 m.) nedirbo, pajamų neturėjo (draudžiamųjų). Jo pirmoji darbovietė – ieškovės įmonės: IĮ „Lino juosta“, UAB „Harmonijos pasaulis“. Ieškovė su apeliantu gyveno ieškovei priklausiusiame bute, vėliau nuomavo būstą. Dėl agresyvaus atsakovo elgesio, psichologinio ir fizinio smurto sūnaus akivaizdoje, priėmė sprendimą nutraukti santykius. Tam priešinosi apeliantas. Smurtu ir grasinimais apeliantas privertė ieškovę pasirašyti paskolos raštelį. Teigė, kad tai bus garantija nuo ieškovės siekio išsiskirti, nes išsiskyrimo atveju jis kreipsis dėl išieškojimo. 2003 m. pradžioje atsakovas kreipėsi į AB SEB banką dėl paskolos suteikimo butui įsigyti. Apelianto turimo pajamos buvo nepakankamos paskolos gavimui. Apeliantas įtikino ieškovę pasirašyti pareiškimą atsisakant išlaikymo sūnui ir paskola atsakovui buvo suteikta. Paskolos raštelis ir pareiškimas dėl išlaikymo atsisakymo nėra tarpusavyje susiję. Nurodė, kad šalių tarpusavio santykiai neatleidžia apelianto nuo atsakomybės rūpintis vaiku. Nurodė, kad apeliantas turi galimybę nepilnamečiui sūnui teikti 500 Lt išlaikymą. Nuo 1999 metų apelianto pajamos per mėnesį sudarė 2 000 – 4 000 Lt. 2006 m. apeliantas pardavė sūnui priklausiusį turtą, t. y. žemės sklypą, o gautas lėšas pasisavino. Apie 2007 metus už 80 000 Lt pardavė 2 000 m2 sandėlį Pabradėje. 2008 m. – už 300 000 Lt butą, Turgaus aikštėje, Klaipėdoje. Apeliantas turi du automobilius. Nuo 2005 metų užsiima prekyba metalo laužu, mediena, statybomis. Prieš trejetą metų apeliantas su broliu M. J. išvyko į Angliją, užsiima dėvėtų rūbų importu iš Anglijos. Apeliantas yra sveikas, jaunas vyras, turintis lėšų kelionėms į užsienį, benzinui, gyvenimui užsienyje, būsto nuomai Lietuvoje, naudojasi privačių medikų paslaugomis, nes oficialiai nedirba, darbo biržoje neregistruotas, užsiima verslu, mokesčių nemoka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikinai apribojo apelianto tėvo valdžią nepilnamečiui sūnui. Nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas vengia atlikti savo pareigas, auklėti sūnų, jį auginti, juo rūpintis ir išlaikyti, apeliantas piktnaudžiauja tėvo valdžia (pardavė vaiko turtą). Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė procesinės teisės normų pažeidimus. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento vaiko teisų apsaugos skyriaus 2012-12-19 rašte Nr. VS-6070 „Dėl laikinosios globos nustatymo M. J.“ (t. 1 b. l. 20) ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-10-29 išvadoje (t. 1, b. l. 129) nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas buvo informuotas apie be motinos priežiūros liekantį vaiką (iš pradžių dėl motinos ligos, vėliau dėl motinos atliekamos laisvės atėmimo bausmės). Vaiko teisių apsaugos skyriui apeliantas nurodė, kad neturi galimybės gyventi kartu su sūnumi, nes dažnai išvyksta dirbti į užsienį. Prašė sūnui M. J. skirti laikiną globą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-10-29 išvadoje (t. 1, b. l. 129) nurodyta ir tai, jog apeliantas pokalbio metu pripažino, kad paskutiniu metu išlaikymo sūnui neteikė ir įsipareigojo teikti išlaikymą sūnui po 500 Lt kas mėnesį. 2013-10-17 E. J. sūnaus išlaikymui Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei perdavė 400 Lt. Kitų duomenų apie apelianto teiktą išlaikymą nepilnamečiui sūnui byloje nėra. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. P2-2341-323/2006 dėl teismo leidimo išdavimo nustatyta, kad apeliantui E. J. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-02-14 nutartimi buvo leista sudaryti nepilnamečio M. J. vardu žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorį. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad pareiškėjas gautas lėšas ketina panaudoti sūnaus poreikių tenkinimui, įsigyti didesnį butą, kuriame ketina gyventi kartu su nepilnamečiu sūnumi. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad apeliantas gautas lėšas už parduotą sūnaus turtą būtų panaudojęs nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, pagrįstai, konstatavo, kad apeliantas vengia atlikti savo pareigas, auklėti sūnų, jį auginti, juo rūpintis ir išlaikyti, apeliantas piktnaudžiauja tėvo valdžia (pardavė vaiko turtą) bei pagrįstai laikinai apribojo apelianto tėvo valdžią į nepilnametį sūnų M. J..

Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ieškovė netinkamu elgesiu atitolino apelianto ir sūnaus santykius. Tačiau vien apelianto paaiškinimai nėra pakankami konstatuoti šių aplinkybių pagrįstumą. Kitų duomenų, leidžiančių teigti, kad šie apelianto argumentai yra pagrįsti, byloje nėra (LR CPK 178 str.). Todėl šie skundo argumentai taip pat yra nepagrįsti.

Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės pareiškimas dėl alimentų atsisakymo nesukelia teisinių pasekmių. Nurodė, kad sūnui daug metų neteikė išlaikymo, nes 2002-07-20 ieškovei suteikė 75 000 Lt paskolą. 2003 m. su ieškove sutarė, kad 75 000 Lt skola bus užskaityta būsimų alimentų sąskaita ir ieškovė išlaikymo atsisakys. 2003-04-04 pareiškimu ieškovė alimentų atsisakė. Su šiais skundo argumentais sutikti negalima. Byloje yra pateiktas paskolos raštelis (t. 1. b. l. 89), ieškovės pareiškimas dėl alimentų atsisakymo (t. 1. b. l. 88). Tačiau byloje nėra duomenų, kad šalys sutarė dėl išlaikymo tvarkos ir formos (LR CK 3.192 str. 1 d.) ir apeliantas nepilnamečiui sūnui išlaikymą šalių sutartu būdu suteikė. Pareiškime dėl alimentų atsisakymo nenurodytos priežastys, kodėl ieškovė atsisakė alimentų. Be to, ieškovė nurodė, kad faktiškai paskolos nebuvo, apeliantas smurtu ir grasinimais privertė ją pasirašyti paskolos raštelį. Ieškovė nurodė ir tai, kad pareiškimą dėl alimentų atsisakymo parašė įtikinta atsakovo, kad jam būtų suteikta AB SEB banko paskola buto įsigijimui. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (LR CK 3.195 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės atsisakymas nuo išlaikymo negalioja ir atsakovas privalo (ir privalėjo) teikti išlaikymą sūnui ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrįstai iš atsakovo nepilnamečiui priteisė išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 „Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo“ ir kt.). Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu Nr. 1368 nuo 2008-01-01 patvirtinta minimali mėnesine alga – 800 Lt. Vyriausybės 2012-06-20 nutarimu Nr. 718 nuo 2012-08-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga 850 Lt. Vyriausybės 2012-12-19 nutarimu Nr. 1543 nuo 2013-01-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga – 1 000 Lt. Apeliantas neginčija, kad nepilnamečio sūnaus M. J. išlaikymui yra būtina teismų praktikoje nustatyta išlaikymo suma (1 MMA per mėnesį). Todėl teisėjų kolegija dėl to išsamiau nepasisako. Juolab, kad byloje yra duomenų, jog šalių sūnus turi sveikatos problemų ir tai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Apeliantas nurodė, kad teismas netinkamai įvertino ieškovės ir apelianto turtinę padėtį, vadovavosi prielaidomis, kad galimai apeliantas dirba užsienyje ir ten gauna pajamas. Nurodė, kad neturi realios galimybės mokėti 500 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį. Prašė išlaikymo dydį nuo 500 Lt sumažinti iki 250 Lt Šie skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas 2006-03-01 už 100 000 Lt pardavė nepilnamečiui sūnui priklausiusį žemės sklypą (t. 1 b. l. 7-9). Apeliantas yra darbingas. Duomenų apie apelianto darbovietes, gautą darbo užmokestį ar kitas socialines išmokas ginčo laikotarpiu byloje nėra (t. 1. b. l. 36-45). Tačiau byloje ir nėra duomenų, kad apeliantas būtų registruotas darbo biržoje, intensyviai ieškotų darbo. Apeliantas atsiliepime (t. 1 b. l. 83-87) nurodė, kad nuolatinio darbo Lietuvoje neturi ir dažnai tenka išvykti į užsienį, gyvena iš turimų santaupų. Pokalbio Vaikų teisių apsaugos skyriuje metu apeliantas (t. 1 b. l. 129-130) nurodė, kad ilgą laiką gyveno ir dirbo užsienyje. Neturi galimybės gyventi kartu su sūnumi, nes dažnai išvyksta dirbti į užsienį. Apeliantas duomenų apie gaunamas pajamas užsienyje teismui nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto turtinė padėtis nėra sunki ir jis turi galimybę nepilnamečiui sūnui M. J. teikti 500 Lt išlaikymą, t. y. ½ MMA, ir 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Mažinti iš apelianto nepilnamečiui sūnui priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydį iki 250 Lt per mėnėsį nėra pagrindo.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą nustatyta ir tai, kad ieškovė 2013-09-30 sulaikyta ir uždaryta į areštinę vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2009-12-30 nuosprendžiu, pagal kurį ieškovė nuteista 3 m. laisvės atėmimu (t. 1 b. l. 165). Šiuo metu ieškovė atlieka laisvės atėmimo bausmę. Iškovei nuo 2013-06-03 nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (t. 1., b. l. 116). Ieškovei per 2012 metus buvo išmokėta 1455,07 Lt ligos pašalpos (apie 121 Lt per mėnesį) (t. 1 b. l. 39-40). Ieškovei nuo 2013 m. sausio iki gegužės išmokėta 1 348,31 Lt ligos pašalpos (apie 270 Lt per mėnesį) (t. 1, b. l. 113-115). Ieškovė atvykusi į Panevėžio pataisos namus kreipėsi su prašymu dėl įdarbinimo, tačiau pataisos namų administracijos buvo informuota, kad visos darbo vietos, kuriuose ji galėtų dirbti pagal savo sveikatos būklę yra užimtos (t. 1 b. l. 54). Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė už apelianto ir ji turi galimybę didesne dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo ir pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės turtinę padėtį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantas sumokėjo 200 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 97). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-13 nutartimi likusios 544 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimas apeliantui buvo atidėtas (t. 2 b. l. 98).

Duomenų apie ieškovės, kitų byloje dalyvaujančių asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos ir iš apelianto valstybei priteistinas 544 Lt žyminis mokestis, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo (LR CPK 93 ir 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-09 sprendimą palikti nepakeistą.

Iš apelianto (atsakovo) E. J. valstybei priteisti 544 Lt žyminio mokesčio.

Kolegijos pirmininkė Jolanta GailevičienėKolegijos teisėjai Alvydas ŽerlauskasŽydrūnas Bertašius