- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-10-06
- Bylos Nr.
- 1-2405-865/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06812-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- I. V.
- Nukentėjusysis
- E. B.
- Advokatai
- Zita Malova
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje, I. V. (I. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, pensininkas, praeityje teistas daug kartų, paskutinį kartą Vilniaus m. apylinkės teismo 2022-04-14 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. 20 parų arešto bausmė,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymu, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. V. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent:
jis 2022-02-26 laikotarpyje nuo 07.20 val. iki 19.00 val., A, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pateko į neužrakintas tarnybines patalpas, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama, ir taip į jas įsibrovė, iš kur pagrobė nukentėjusiajai E. B. priklausančius daiktus ir pinigus: rankinę, 50 eurų vertės, kurioje buvo piniginė, 5 eurų vertės, 30 Eur grynųjų pinigų, asmens tapatybės kortelė, išduota E. B. vardu, AB Šaulių banko kortelė, išduota E. B. vardu, vairuotojo pažymėjimas, išduotas E. B. vardu, studento pažymėjimas, išduotas E. B. vardu, bei įvairios nuolaidų kortelės, du buto raktus, kurie priklausė E. B., tris personalo kambario raktus, tokiu būdu pagrobė svetimą, E. B. priklausantį 85 eurų vertės turtą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. V. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir teismui pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino, papildomai parodydamas, kad iki pensijos nedirbo, šiuo metu pensijos negauna, kažkur dingo „invalidumo“ dokumentai. Mano, kad pensija buvo maža, jeigu ėjo vogti. Jis serga reumatu, vaikšto su ramentu. 30 eurų civilinį ieškinį pripažįsta.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis kaltę pripažino ir sutinka, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, taip pat atsižvelgdamas į prokurorės, kaltinamojo, gynėjos nuomonę, įvertindamas, kad byloje visos aplinkybės yra aiškios, toliau įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas I. V. pripažino savo kaltę visiškai ir parodė, kad psichiatrinėse įstaigoje nesigydė, priklausomybių neturi. Tikslios įvykio dienos nepamena, bet neatmeta galimybės, kad tai buvo įtarime nurodytas laikas. 2022-02-26, tikslaus laiko nepamena, bet jai rodos tai buvo dienos metu. Jis ėjo Kauno gatve ir pamatė ligoninę, koks ligoninės pavadinimas, nepamena, bet neatmeta galimybės, kad tai buvo įtarime nurodyta A. Į ligoninę užėjo su tikslu ką nors pavogti. Kadangi yra pensininkas, giminių neturi, todėl jam neužtenka pinigų pragyvenimui. Užėjo į ligoninę. Eidamas koridoriuje, kuriame aukšte buvo, nepamena, pamatė duris. Jis neatkreipė dėmesio, ar ant durų buvo kažkokia lentelė su užrašu. Palenkė durų rankeną, durys buvo neužrakintos. Kadangi durys buvo neužrakintos, jis įėjo į patalpas. Patalpose pamatė rankinę, kokios spalvos ji buvo, nepamena, jis ją paėmė. Kur ją įsidėjo, nepamena. Paėmęs rankinę, išėjo iš patalpos, po ko išėjo iš ligoninės. Pamena, kad rankinėje buvo piniginė, piniginėje buvo pinigai, dokumentai ir raktai. Toliau nuo ligoninės paėmė pinigus, o rankinę, piniginę, raktus ir dokumentus išmetė. Kur išmetė, nurodyti negali, neprisimena. Pinigus išleido savo pragyvenimui, kadangi yra pensininkas jam neužtenka pragyvenimui. Dėl padaryto labai gailisi. Daugiau įvykio aplinkybių nepamena. Prašo ikiteisminį tyrimą pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu skiriant jam areštą (t. 1, b. l. 120-121).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji E. B. parodė, kad ji dirba A, adresu (duomenys neskelbtini), slaugytoja-padėjėja. 2022-02-26 atvyko į darbą minėtu adresu 07.00 val. Apie 07.20 val., ji pasidėjo savo kuprinę, į tarnybinį personalo kambarį, ant sofos. Patalpos nebuvo rakinamos. Kuprinėje buvo jos violetinės spalvos, odos imitacijos, nedidelė tašė per petį. Apie 10.00 val., ji dar buvo užėjusi į personalo kambarį ir matė, kad kuprinėje yra jos rankinė, tuomet, ji išvažiavo darbo reikalais, palikusi kuprinėje savo rankinę. Apie 19.00 val., ji, norėdama iš savo rankinės pasiimti skystį, skirtą el. cigaretei, nuėjo į tarnybinį kambarį ir atsegė kuprinę ir pastebėjo, kad joje nebėra jos rankinės. Kuprinę lietė rankomis, nes iškraustė ją ieškodama rankinės. Taip pat lietė durų rankenas, jungiklius, spintelės duris bei kitus paviršius. Kiti daiktai, kurie gulėjo ant sofos, liko savo vietose, nejudinti, t. y., gulėjo taip pat, kaip jam paskutinį kartą juos matant, prieš vagystę. Patikrino visą patalpą, rūbinę, pakalbėjo su savo kolegomis, tačiau niekas nieko įtartino nepastebėjo, ji taip pat dirbdama skyriuje įtartinų asmenų nepastebėjo. Ar šios patalpos, kurioje paliko savo daiktus, užrakinėjamos kiekvieną dieną, ji nežino, nes paliko savo daiktus šiame kambaryje pirmą kartą. Rankinėje, kuri dingo, buvo piniginė, kurioje buvo jai priklausanti asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, Šiaulių bankas banko kortelė, studento pažymėjimas, apie 30 eurų ir įvairios nuolaidų kortelės, 2 buto raktai, 3 personalo kambario raktai. Pastebėjusi vagystės faktą, iš karto užblokavo savo banko kortelę, prisijungusi prie banko nustatė, kad kortele pasinaudota nebuvo. Dėl įvykio nieko neįtarė. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos suteikti negali. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 56-57).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja apklausta nukentėjusioji E. B. parodė, kad 2022-02-28, apie 14.10 val., jai į „Messenger“ programėlę parašė nepažįstama mergaitė (kad tai mergaitė, sprendė iš profilio nuotraukų) „M. B.“, kuri parašė, kad jos tėtis rado jos rankinę su dokumentais. Paklausė jos, kur rado, ir jam atsakė, kad Kauno g. 15, Vilniuje. Mergaitė galvojo, kad ji rankinę pametė, tačiau jai pranešė, kad ji buvo pavogta. Ji jai davė telefono numerį ir sakė, kad juo galės susisiekti su tėčiu. Apie 18 val., pasiskambino minėtu numeriu, atsiliepė moteris, kuri papasakojo, kad tėtis dirba kiemsargiu ir lauke rado rankinę su dokumentais bei ją parnešė namo. Kaip suprato, mergaitė pagal rastuose dokumentuose nurodytą jos vardą ir pavardę, susirado ją soc. tinkle „Facebook“ ir pranešė apie tai per programėlę „Messenger“. Valandos bėgyje, ji nuvyko jai nurodytu adresu, Pramonės g. 97, Vilniuje. Lauke ją pasitiko moteris, (duomenys neskelbtini), apsirengusi striukę su kelnėmis (spalvų nepamena). Iš balso suprato, kad tai ta pati moteris, kuri su ja kalbėjo telefonu. Moteris jai padavė rankinę su viduje buvusiais daiktai, ji ją paėmė ir padėkojo. Paklausė tėčio duomenų ir pasakė, kad jis yra pensininkas R. K. Atsisveikinusi ir padėkojusi, ji įsėdo į automobilį, kuriuo atvyko ir peržiūrėjo rankinės turinį, pastebėjo, kad joje yra visi daiktai, kurie buvo pavogti, išskyrus pinigus. Daiktai nebuvo sugadinti (t. 1, b. l. 61-62).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja apklausta nukentėjusioji E. B. parodė, kad prie jos duotų parodymų norėtų patikslinti, kad 2022-02-26, tarnybinės patalpos, kuriose gulėjo jos rankinė nebuvo užrakintos. Tas asmuo į tarnybines patalpas pateko pro neužrakintas duris ir pavogė jos violetinės spalvos, odos imitacijos rankinę, kurios vertė 50 eurų, kurioje buvo piniginė, kurios vertė 5 eurai, piniginėje buvo jai priklausanti asmens tapatybės kortelė, kuri neturi materialinės vertės, vairuotojo pažymėjimas, kuris neturi materialinės vertės, Šiaulių bankas kortelė, kuri neturi materialinės vertės, studento pažymėjimas, kuris neturi materialinės vertės, piniginėje taip pat buvo grynieji pinigai apie 30 eurų bei įvairios nuolaidų kortelės, kurios neturi materialinės vertės, 2 buto raktai, 3 personalo kambario raktai. Kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje, jai buvo grąžinti visi daiktai išskyrus pinigus. Prašo ją pripažinti civiliu ieškovu ikiteisminiame tyrime 30 eurų turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 65-66).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. K. parodė, kad jis dirba „B“ įmonėje, kiemsargiu. Tikslios dienos nepamena, bet rodos, tai buvo vasario ar kovo mėnesis. Jis dirba nuo 7.00 val. iki 13.00 val., tvarko (duomenys neskelbtini) gatves. Bedirbdamas šalia Kauno gatvės 15A, namo, jis pastebėjo prie namo sienos padėtą rankinę. Jis paėmė rankinę ir pamena, kad joje buvo piniginė, piniginėje buvo asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, banko kortelė, studento pažymėjimas ir įvairios nuolaidų kortelės. Merginos, kurios vardu buvo išduoti dokumentai, jis nei vardo nei pavardės neprisimena. Taip pat rankinėje pamena buvo raktai. Jis paėmė rankinę su joje buvusiais visais daiktais ir nunešė dukrai, pasakė, kad rastų merginą, kuriai priklauso daiktai ir juos grąžintų. Jo dukra rado rankinės savininkę, tačiau kaip ji ją rado, jis nežino ir merginai rankinę su joje turimais daiktais grąžino. Rankinėje nebuvo jokių grynųjų pinigų (t. 1, b. l. 87).
Iš BIRT žiūryklės duomenų matyti, kad 2022-02-26 20.26 val. E. B. telefonu pranešė, kad dienos bėgyje iš personalo padėjėjų kambario buvo pavogta pranešėjos rankinė, kurioje buvo: raktai nuo pranešėjos buto, personalo kambario raktai, raudonos spalvos piniginė, asmens tapatybės kortelė, išduota E. B. vardu, vairuotojo pažymėjimas, studento pažymėjimas, Šiaulių banko kortelė, 30 Eur (t. 1, b. l. 11–14).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir vietovės apžiūros nustatyta, kad apžiūros objektas yra VŠĮ A, nurodytu adresu. Ligoninė yra 3 aukštų. Į ją patenkama pro įvažiavimą (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) pusės yra 3 įėjimai į ligoninės pastatą. Pro pagrindinį įėjimą užėjus į ligoninę, priešais yra priimamasis, prie jo pasukus į kairę, pro automatiškai atsidarančias duris galima praeiti iki Vidaus ligų gastroenterologijos ir geriatrijos skyriaus. Įėjimas į minėtą skyrių, einant nuo pagrindinio įėjimo pusės, yra tik su leidimais (magnetinėmis kortelėmis). Taip pat į skyrių galima patekti pro vidinio kiemo nuo (duomenys neskelbtini) pusės duris, be leidimų. Vidiniam kieme yra rūkomasis. Apžiūros metu, minėtos durys į lauką (vidinį kiemą) yra užrakintos. Prie jų ir į minėtą skyrių galima patekti iš 2 ir 3 aukšto su liftu. Šalia lifto matoma įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Užėjus į Vidaus ligų gastroenterologijos ir geriatrijos skyrių, matomas priimamasis. Skyriaus koridoriaus viduryje, po kaire puse, matomos praviros baltos spalvos durys su užrašu „Vidaus ligų skyriaus personalo patalpos“, užėjus pro jas, kairėje, matomas tualeto kambarys, priešais užrakintos durys su užrašu „personalo poilsio kambarys“. Po dešine puse yra neužrakintos baltos spalvos durys su užrašu „mums geriausia padėka - gera jūsų sveikata“, durys ir spyna be matomų laužimo požymių. Užėjus pro minėtas duris, dešinėje, matoma spinta ir šaldytuvas, priešais yra stalas su įvairiais daiktais, kairėje matoma maža lova su tvarkingai išdėliotais daiktai ir langas su užtrauktomis žaliuzėmis. Ant lango palangės guli tvarkingai sudėti įvairūs daiktai. Patalpa nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Pasitelkus kriminalistinį lagaminėlį ir jame esančius daktiloskopinius miltelius, ant tamsiai mėlynos spalvos kuprinės pėdsakų nerasta. Įėjimai iš lauko yra stebimi vaizdo stebėjimo kameromis (t. 1, b. l. 16-18, 22-36).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra lauko teritorija aplink daugiabutį namą. Pastatas yra Algirdo ir Kauno gatvių sankirtoje Vilniuje. Tai yra sublokuotas pastatas, turintis kelis adresus Algirdo g. 51A / Algirdo g. 49A/ Kauno g. 15/ Kauno g. 15A, Vilniuje. Vidinis kiemas ir patekimai į jį nėra stebimi vaizdo stebėjimo kameromis. Į vidinį kiemą patenkama nuo Kauno ir nuo Algirdo gatvių Vilniuje. Prie patekimų į kiemus stovi automobiliai, vidiniame kieme taip pat matomi ant asfaltuotos ir neasfaltuotos dangos stovintys automobiliai (t. 1, b. l. 19-21).
Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašai esantys aplankale pavadinimu „20220226071655-20220226181655“ aplankale yra 210 vnt. vaizdo įrašų. Įrašai spalvoti, begarsiai. Juose matoma data 02-26-2022 ir einantis laikas nuo 07.00 val. iki 19.00 val. Filmuojamas ligoninės koridorius. Vaizdo stebėjimo kamera įrengta prie koridoriuje esančio lifto. Matomos automatiškai atsidarinėjančios permatomos plastikinės durys ant kurių yra užrašas „Vidaus ligų ir geriatrijos gastroenterologijos skyrius“. Ties 17:51:39 val. į koridorių užeina (pro lauko duris, pačios durys nėra matomos), užeina senyvo amžiaus vyras, apsirengęs pilkšvos spalvos ilgą paltą, mėlynos spalvos džinsines kelnes, juodus batus, rankose laiko ramentus, ant galvos užsidėjęs tamsios spalvos beretę ir akinius nuo saulės. Vyras su žila trumpa barzdele. Minėtas vyras atidarinėja visas duris ir apžiūrinėja. Tuomet, sustoja ir stebi koridorių. 18:05:50 val., minėtas vyras nueina į įvykio vietos apžiūroje aprašytą praėjimą, į tarnybines patalpas ir dingsta iš kameros objektyvo. Daugiau įrašuose pašalinių asmenų, einančių į minėtas patalpas, išskyrus personalą (apsirengusius uniformomis, chalatais) nepastebėta. 18:06:11 val. minėtas vyras abejomis rankomis pasiremdamas ramentais, išeina į koridorių ir pasišalina iš pastato. Violetinės spalvos rankinukas nėra matomas (t. 1, b. l. 40-46).
Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrimi daiktai pateikti savanoriško daiktų pateikimo protokolu, kuriuos pateikė nukentėjusioji E. B. Apžiūrimas daiktas rankinė su jame esančiais daiktais (t. 1, b. l. 97-103).
Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Pažymėtina tai, jog vagystės dalyku yra laikomas svetimas turtas, t. y. toks turtas, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise ar nėra kitaip teisėtai jo valdomas ir yra kito asmens nuosavybė ar yra kitaip teisėtai valdomas kito asmens.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis I. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis I. V. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo padarytą veiką ir kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad į ligoninę užėjo su tikslu ką nors pavogti. Eidamas koridoriuje, pamatė duris, palenkė durų rankeną, durys buvo neužrakintos. Jis įėjo į patalpas, patalpose pamatė rankinę, ją paėmė. Paėmęs rankinę, išėjo iš patalpos, po ko išėjo iš ligoninės. Pamena, kad rankinėje buvo piniginė, piniginėje buvo pinigai, dokumentai ir raktai. Toliau nuo ligoninės paėmė pinigus, o rankinę, piniginę, raktus ir dokumentus išmetė. Pinigus išleido savo pragyvenimui. Dėl padaryto labai gailisi (t. 1, b. l. 120-121). Kaltinamojo I. V. kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina ir nuoseklūs liudytojos E. B. parodymai, kuri apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną apie 07.20 val., ji pasidėjo savo kuprinę, į tarnybinį personalo kambarį, ant sofos. Kuprinėje buvo jos violetinės spalvos, odos imitacijos, nedidelė tašė per petį. Apie 10.00 val., ji dar buvo užėjusi į personalo kambarį ir matė, kad kuprinėje yra jos rankinė, tuomet, ji išvažiavo darbo reikalais, palikusi kuprinėje savo rankinę. Apie 19.00 val., ji, norėdama iš savo rankinės pasiimti skystį, skirtą el. cigaretei, nuėjo į tarnybinį kambarį ir atsegė kuprinę ir pastebėjo, kad joje nebėra jos rankinės. 2022-02-28, apie 14.10 val. jai į „Messenger“ programėlę parašė nepažįstama mergaitė „M. B.“, kuri parašė, kad jos tėtis rado jos rankinę su dokumentais. Atsiėmusi rankinę ir peržiūrėjusi rankinės turinį, pastebėjo, kad joje yra visi daiktai, kurie buvo pavogti, išskyrus pinigus (t. 1, b. l. 56-57, 61-62). Kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą taip pat patvirtina liudytojo R. K. parodymai, kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad bedirbdamas šalia Kauno gatvės 15A, namo, jis pastebėjo prie namo sienos padėtą rankinę. Jis paėmė rankinę ir pamena, kad joje buvo piniginė, piniginėje buvo asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, banko kortelė, studento pažymėjimas ir įvairios nuolaidų kortelės (t. 1, b. l. 87), ir apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriuo užfiksuota I. V. daroma nusikalstama veika (t. 1, b. l. 40-46).
Taigi, iš surinktų ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos teismas daro išvadą, jog kaltinamasis I. V. padarė jam inkriminuojamą vagystę įsibrovus į patalpą. Kaltinamojo I. V. nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta, teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo I. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo I. V. atsakomybę sunkina veikos padarymas, būnant recidyvistu (BK 60 straipsnio 13 punktas).
Dėl civilinio ieškinio
Pagal Lietuvos Respublikos BPK, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Byloje yra pareikštas E. B. civilinis ieškinys 30 eurų sumai (b. l. 72). Teismo posėdžio metu kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, sumos neginčijo. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad E. B. patirta 30 eurų turtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo I. V. veika, kuris A, adresu (duomenys neskelbtini), patekęs į neužrakintas tarnybines patalpas, pagrobė nukentėjusiajai E. B. priklausančius daiktus ir pinigus: rankinę, 50 eurų vertės, kurioje buvo piniginė, 5 eurų vertės, 30 Eur grynųjų pinigų, asmens tapatybės kortelė, išduota E. B. vardu, AB Šaulių banko kortelė, išduota E. B. vardu, vairuotojo pažymėjimas, išduotas E. B. vardu, studento pažymėjimas, išduotas E. B. vardu, bei įvairios nuolaidų kortelės, du buto raktus, kurie priklausė E. B., tris personalo kambario raktus. Rankinė su visais daiktais, išskyrus grynuosius pinigus, buvo grąžinta nukentėjusiajai, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo I. V. nukentėjusiosios E. B. naudai priteistina 30 eurų suma (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Bausmės skyrimo klausimai I. V.
Už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, numatyta galimybė bausti bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes.
Kaltinamasis I. V. padarė vagystę, įsibraudamas į patalpą, tiesiogine tyčia, veika baigta, nukreipta į nukentėjusiosios turtą. Atsižvelgiama į padarytą turtinę žalą, jos dydį, į tai, jog žala neatlyginta. Padarytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų kategorijos. Kaltinamasis I. V. nevedęs, nedirbantis, pensininkas, administracine tvarka baustas ne kartą, taip pat ir už smulkų svetimo turto pagrobimą vagystės būdu (t. 1, b. l. 128-131), daug kartų teistas (t. 1, b. l. 132-160), taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, paskutinį kartą buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Psichiatrinis gydymas, įskaita – negydytas. Priklausomybės ligų gydymas, įskaita – neįrašytas.
Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teistumų skaičių, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam I. V. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą ir sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas ženkliai mažesnis už vidurkį – 9 mėnesiai laisvės atėmimo.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, I. V. nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.
Paskirtą bausmę apėmimo būdu tikslinga subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022‑04‑14 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme (20 parų arešto) ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.
Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų
Kaltinamajam I. V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodoma, kad ginant I. V. išlaidos sudaro 100 Eur. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nes kaltinamasis yra suimtas kitoje byloje (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), todėl kaltinamojo galimybės įgyvendinti teisę į gynybą buvo ribotos, gynėjas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, taip pat atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
I. V. (I. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti I. V. (I. V.) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022‑04‑14 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes apimant, ir skirti I. V. (I. V.) subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Į paskirtą bausmę įskaityti įskaitytą laikotarpį bei atliktą bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022‑04‑14 baudžiamąjį įsakymą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo pradžios.
Kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
E. B. civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 30 eurų turtinę žalą tenkinti visiškai ir nurodytą 30 eurų žalą E. B. naudai priteisti atlyginti iš kaltinamojo I. V. (I. V.).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl advokato išlaidų priteisimo iš kaltinamojo I. V. (I. V.) atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o kaltinamajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.