- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-13
- Bylos Nr.
- 2S-761-653/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-02811-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- UAB “4 DEBT”
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- D. K.
- Kategorijos
- 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto pareiškėjo UAB “4 DEBT” atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8717-127/2009 pagal pareiškėjo UAB “4 DEBT” prašymą išaiškinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 06 04 sprendimą, civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-04 sprendimu santuoka, įregistruota 2008-08-14 Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. 3331) tarp D. K. ir A. K. (ikisantuokinė pavardė N.), nutraukta; pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo D. K.; po santuokos nutraukimo grąžinta ieškovei iki santuokos turėta pavardė N..
2014-09-23 teisme gautas pareiškėjo UAB „4DEBT“ prašymas išaiškinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-04 sprendimą nurodant, kaip ir kokiu būdu turi būti vykdomas teismo sprendimas vienam iš sutuoktinių nevykdant povedybine sutartimi numatytų įsipareigojimų.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi prašymo netenkino.
Teismas konstatavo, kad povedybinės sutarties teismas netvirtino ir jos sąlygų aiškinti nėra įpareigotas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-04 sprendime teismas tik konstatavo faktą, kad šalys povedybine sutartimi, pasidalino turtą ir kreditorinius įsipareigojimus (CPK 385 str. 1 d.). Pareiškiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodytas reikalavimas padalinti turtą, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi ( CPK 382 str. 4 p.).
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas UAB „4DEBT“ pateikė atskirąjį skundą (b.l.97-98), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Nurodo, jog teismas nepagrįstai atsisakė išaiškinti sprendimą, motyvuodamas, jog priimtas sprendimas ne šio teismo. Vadovaujasi CPK 278 str. 1 d. ir pažymi, jog 2013-01-01 buvo įvykdyta Vilniaus apylinkių teismų reforma, sujungiant Vilniaus m. 1,2,3 bei 4 apylinkės teismus į vieną bendrą Vilniaus miesto apylinkės teismą. Sujungus teismus, laikytina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas apima visų anksčiau egzistavusių teismų kompetenciją. Mano, jog kreipėsi į tinkamą subjektą.
Nurodo, jog neaiškaus teismo sprendimo išaiškinimas negali apsiriboti tik rezoliucine dalimi, o privalo būti taikomas visa apimtimi. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl sutuoktinių turto bei įsipareigojimų kreditoriams padalijimo klausimo nutraukus santuoką. Sprendimu pripažįstama, jog turtas tarp sutuoktinių padalijamas būtent laikantis sutuoktinių sudarytos Povedybinės sutarties sąlygų. Tokiu būdu Povedybinės sutarties sąlygos buvo inkorporuotos į sprendimą ir tapo jo dalimi. Rezoliucinėje sprendimo dalyje neužsiminus apie minėtas aplinkybes, nėra aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas dalyje dėl turto padalijimo vienam iš sutuoktinių nevykdant Povedybine sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Mano, jog akivaizdu, jog Povedybinė sutartis yra sprendimo sudedamoji dalis, nes sprendimu buvo patvirtintas sutuoktinių turto bei įsipareigojimų padalijimas laikantis Povedybinės sutarties sąlygų. Teismas nepagrįstai atsisakė išaiškinti sprendimą motyvuodamas tuo, kad Povedybinės sutarties sąlygos nėra susijusios su sprendimu.
Atsiliepimas
Atsakovas D. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti 501 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (b.l.136-138). Nurodo, jog pareiškėjo teisė dalyvauti šioje byloje apskritai negalima, nes pareiškėjas neturėjo teisės perimti ieškovės teisių ir pareigų. Mano, jog teismas pagrįstai atsisakė išaiškinti teismo sprendimą, nes Povedybinės sutarties paminėjimas teismo sprendime dar nereiškia, jog šios sutarties sąlygos tampa sprendimo dalimi. Sutartis sprendime minima tik kaip sąlyga šalių santuokos nutraukimui (CK 3.59 str.). Sprendimas yra aiškus, pareiškėjas prašo išaiškinti tik sprendimo motyvuojamojoje dalyje minimą sutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-04 sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nors apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išaiškinti sprendimą, motyvuodamas, jog priimtas sprendimas ne šio teismo, tačiau, pažymėtina, jog skundžiama nutartimi teismas atsisakė išaiškinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-04 sprendimą ne todėl, jog šis sprendimas priimtas ne to teismo, bet todėl, kad Povedybinės sutarties teismas netvirtino ir jos sąlygų aiškinti nėra įpareigotas.
Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodytas reikalavimas padalinti turtą, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi ( CPK 382 str. 4 p., CK 3.59 str.). Nagrinėjamu atveju tarp D. K. ir A. K. 2009-02-18 buvo sudaryta Povedybinė sutartis, kurioje ir buvo aptarti sutuoktinių turto bei įsipareigojimų kreditoriams padalijimo klausimai nutraukus santuoką, šią sutartį patvirtino notarė D. B.. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-04 sprendime teismas nepasisakė dėl sutuoktinių turto bei įsipareigojimų kreditoriams padalijimo, tik konstatavo faktą, jog šalys povedybine sutartimi pasidalino turtą ir kreditorinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Povedybinės sutarties teismas netvirtino ir jos sąlygų aiškinti nėra įpareigotas bei pagrįstai atsisakė išaiškinti sprendimą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Naujapilė“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-7-183/2006; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-242/2009; kt.).
Šiuo atveju Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-04 sprendimo rezoliucinė dalis yra suformuluota suprantamai ir nedviprasmiškai, abejonėms dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo pagrindo nėra ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tokio sprendimo aiškinti. CPK nenumato galimybės pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo turinio išaiškinant tai, kas nebuvo numatyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Esant tokiai bylos baigčiai, konstatuotina, jog atsakovas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis atsakovui už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudarytų 144,81 EUR (500,00 Lt (0,5x 1 000,00 Lt)) (Rekomendacijų 8.15 punktas), atsakovas prašo priteisti 145,09 EUR (501 Lt), t.y. šiek tiek daugiau, nei numatytas maksimalus tokių išlaidų priteistinas dydis. Nagrinėjamu atveju byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, nebuvo keliami nauji teisės taikymo klausimai, todėl atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažinamos iki 100,00 EUR (Rekomendacijų 2 p., 8.15 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo UAB „4DEBT“ 100,00 EUR atsakovo D. K. naudai jo apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.