Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų: M. S., J. S., V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vį Turto bankas, L. S., U. S., išvadą duodančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, teismo leidimo išdavimo palikimui priimti

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą pratęsti ar nepratęsti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą pratęsti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į šių bylų svarbą trečiųjų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino atnaujinimo situacijoje turėtų būti vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK 5.1 str. 1 d.). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.).Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai (CK 5.56 str.). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 str. 3 d. nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).

CK 5.57 str. 1 d. numato, kad šio kodekso 5.50 str. nustatytą, trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos skaičiuojamą terminą, palikimui priimti, teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Teismai spręsdami bylas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti analogiškose bylose pripažįsta, kad visuotinai yra žinoma, kad dėl COVID-19 pandemijos, visame pasaulyje buvo ir yra įvesti suvaržymai įvairiose gyvenimo srityse, jų tarpe turizmo (ribojami skydžių srautai) ir kitų paslaugų teikimo sferose. Įvesti ribojimai pridarė žalos daugybei žmonių, todėl akivaizdu, kad jie prisidėjo ir prie daugelio asmenų nesavalaikio valios išreiškimo palikimui priimti, kas akivaizdžiai trukdė šią teisę realizuoti laiku ir tai yra pagrindas atnaujinti terminą, pripažinus, kad tokios termino praleidimo priežastys atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, dėl ko terminas laikytinas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėja V. K. savo teises būtų įgyvendinusi nerūpestingai, aplaidžiai, priešingai, jos elgesys rodo, kad ėmėsi teisinių veiksmų nepilnamečių globotinių atžvilgiu, pastariesiems įgyvendinant savo teises palikimui priimti. Suinteresuoti asmenys dėl praleisto termino atnaujinimo neprieštarauja, todėl, atnaujinus praleistą palikimo priėmimo terminą, pareiškėjos, prašančios atnaujinti praleistą terminą, ir suinteresuotų asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas nebus pažeistas.

Teismas, atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes ir teisines išvadas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjams atnaujinti palikimo, atsiradusio po nepilnamečių M. ir J. S. motinos A. S. ir močiutės T. B. mirties, priėmimo terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, kas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Termino atnaujinimas pareiškėjams J. ir M. S., reikalingas paveldėjimo teisės liudijimams gauti.

Siekiant priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, atnaujinus įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, vadovaujantis proceso koncentruotumo principu, tenkintinas pareiškėjų prašymas išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu vadovaujantis LR CK 3.188 str.

LR CK 3.272 str., numato, kad vaikų globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus.

LR CK 3.188 str., numato, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsniu, 290-292 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 577 straipsniu, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

1. Atnaujinti įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, M. S. a/k (duomenys neskelbtini) ir J. S. a/k (duomenys neskelbtini), likusiam po mamos A. S. gim., (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini);

2. Atnaujinti įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, M. S. a/k (duomenys neskelbtini) ir J. S. a/k (duomenys neskelbtini), likusiam po močiutės T. B. gim., (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).;

3. Išduoti leidimą pareiškėjai, V. K. a/k (duomenys neskelbtini) leidimą priimti palikimą nepilnamečių vaikų M. S. a/k (duomenys neskelbtini) ir J. S. a/k (duomenys neskelbtini) vardu, po jų mamos A. S. gim., (duomenys neskelbtini), ir močiutės T. B. gim., (duomenys neskelbtini)mirties.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.