- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-11
- Bylos Nr.
- ATP-305-354/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-02670-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutarimo, kuriuo R. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. 1000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nubaustas už tai, kad 2011 m. spalio 24 d. apie 7.49 val., Šiaulių mieste, Karaliaučiaus gatvėje, vairavo automobilį „Nissan Patrol“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkoholio matavimo prietaisu nustatytas 1,29 promilės girtumas, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. K. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti arba pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutarimą ir netaikyti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Skunde apeliantas nurodo, kad jam papūtus į alkoholio matuoklį, pastarasis parodė 1,29 promiles, ir to jis neginčija, tačiau pažymi, jog pagal alkotesterio ,,Alcotest 6810“ instrukciją tarp alkoholio pavartojimo ir patikrinimo turi būti praėję bent 15 minučių, o jis vaistus ,,Miramile“ pavartojo prieš 2-3 minutes ir toks tarpas nėra pakankamas objektyviai nustatyti tikrąjį neblaivumo laipsnį.
Apeliantas skunde pažymi, kad jis nuo sustabdymo momento pareigūnams aiškino, jog vartoja vaistus, kuriuos parodė, tačiau jam nebuvo leista papūsti į alkotesterį pakartotinai, tai yra pareigūnai nesivadovavo 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 (Žin., 2006, 56-2000), net nepasiūlė jam savarankiškai nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą. Kartu pažymi, kad tai, jog jis į gydymo įstaigą nuvyko vėliau ir pridavė kraują, savaime nereiškia, kad jis buvo neblaivus, o tai, jog įstaiga netinkamai priėmė jo kraują, jo kaltės nėra, todėl visi neaiškumai ir dviprasmiškumai turi būti vertinami jo naudai.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad alkoholio kiekis, nustatytas iškvepiant, ir alkoholio kiekis kraujyje dažniausiai yra skirtingi, ir pažymima, kad alkoholio koncentracija kraujyje liudija realų alkoholio tūrio įsisavinimą organizme, o alkoholio koncentracija iškvepiant ore paprastai liudija alkoholio garų koncentraciją burnoje, kas nėra vienas ir tas pats. Apeliantas teigia, kad objektyviai įrodyta, jog gydytojas prieš 3 dienas jam buvo skyręs antibiotikus ir gerklės purškalą ,,Miramile“, kuris turi 45 procentus alkoholio, todėl byloje 2011 m. lapkričio 12 d. atliktas eksperimentas ir specialisto R. Obrikio parodymai leidžia abejoti jam alkotesteriu nustatytu neblaivumu, nes nuo įpurškimo kraujyje negali susidaryti neleistina alkoholio koncentracija, todėl išpučiant parodyta neleistina norma negali būti pagrindas laikyti vairuotoją neblaiviu, nes kraujyje esanti koncentracija leidžia vairuoti automobilį.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad teismas neturėjo pagrindo nevertinti teismo salėje įvykusio eksperimento, tuo labiau, kad teismo paskirtos ekspertizės nevertino eksperimento duomenų, rėmėsi tik alkotesterio parodymais, o tai nepaneigia specialisto atlikto eksperimento, kuris leidžia abejoti dėl jo automobilio vairavimo esant neblaiviam.
Be to, apeliantas skunde teigia, kad teismas bylą iš esmės išnagrinėjo nepranešęs apie paskutinį posėdį ir jam nedalyvaujant, neinformavo apie ekspertizės gautą išvadą teisme, nesuteikė galimybės apklausti ekspertą ir tuo padarė esminius procesinius pažeidimus. Taip pat nurodo, kad teismas neapklausė liudytojais policijos pareigūnų, dalyvavusių jį sustabdant, neapklausė liudytojo, tiesiogiai mačiusio įvykį, ir tuo buvo pažeista jo teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams.
Apeliaciniame skunde R. K. teigia, kad jis nuoširdžiai apgailestauja dėl to, kas įvyko, o jei apeliacinės instancijos teismas visgi konstatuos, jog vaistai ,,Miramile“ galėjo sukelti momentinį neblaivumą, neleidžiantį vairuoti transporto priemonės, tikisi, kad apeliacinės instancijos teismas atsižvelgs į faktinę aplinkybę, kad vaistai jam buvo paskirti pagrįstai, nenurodant privalomumo nevairuoti automobilio, ir pakeis bent nutarimo dalį dėl nuobaudos rūšies ir dydžio. Apeliantas nurodo, kad jis sutiktų sumokėti baudą, tačiau teisės vairuoti transporto priemones netekimas jam būtų nepakeliama našta, nes negalės tinkamai vykdyti gydytojo pareigos, negalės išlaikyti savo šeimos ir negaluojančių pensininkų tėvų, kuriems būtina priežiūra. Pažymi, kad nuo jo namų (duomenys neskelbtini) iki darbo (duomenys neskelbtini) yra 18 km, o nuo pirmojo iki antrojo darbo (duomenys neskelbtini) – 40 km, todėl vairavimo galimybių netekimas būtu nepakeliamas ir sukeltų skaudžias pasekmes gydytojo vykdomoms pareigoms. Apeliantas teigia, kad taikant jo atžvilgiu tokią sunkią nuobaudą ir netaikant ATPK 301 str., yra pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. įtvirtintas teisingumo principas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme leidžia pašalinti abejones dėl pastarojo teisių užtikrinimo administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje, taip suteikiant galimybę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasinaudoti visomis ATPK 272 str. nustatytomis teisėmis bei gintis nuo jam pareikšto administracinio kaltinimo, kuris buvo suformuluotas administracinio teisės pažeidimo protokole. Būtent tai savo skunde akcentuoja ir apeliantas, teigdamas, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo užtikrintos įstatymais jam garantuotos teisės.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus ir kt. teises (ATPK 272 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas R. K. administracinę bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka – rengė teismo posėdžius, apklausė R. K., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovą V. Č., tenkino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymus ir posėdžio metu atliko eksperimentą, apklausė specialistą R. Obrikį, savo iniciatyva skyrė teismo psichiatrijos tyrimą, po to, tenkindamas R. K. prašymą, paskyrė papildomą psichiatrijos tyrimą (16–17; 35–36; 38; 50; 51–52 b. l.). Tačiau pirmosios instancijos teismas nevisiškai įgyvendino ATPK 257 str., 272 str., 280 str. nuostatas.
Administracinio teisės pažeidimo byla paprastai nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (ATPK 272 str. 1 d.). Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad R. K. nebuvo pranešta apie 2012 m. gegužės 10 d. rengiamą teismo posėdį (57 b. l.), jis nebuvo informuotas apie gautas teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas (54–55 b. l.), kurios, atkreipiamas dėmesys, buvo pateiktos būtent R. K. prašymu teismui paskyrus papildomą psichiatrijos tyrimą. Be to, apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodo, kad R. K. parodymai atmetami remiantis visa eile byloje esančių ir ištirtų įrodymų, tarp jų – policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, ekspertizės aktus ir kt., tačiau apie jų tyrimą, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismo protokoluose nėra jokios informacijos. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą. Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas taip pat ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą.
Visa tai, kas paminėta, suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė įrodymų, neįvertino visų svarbių bylai aplinkybių, neužtikrino administracinio teisės pažeidimo byloje administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ATPK 272 str. 1 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje 6 str. 3 d. numatytų teisių – susipažinti su bylos medžiaga ir surinktais įrodymais, pačiam pateikti įrodymus, pateikti prašymus dėl įrodymų tyrimo, užduoti klausimus kaltinimo liudytojams ir kt.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė visų įrodymų ir atitinkamai neįvertino visų svarbių bylai aplinkybių, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 str. nuostatas. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-4788/2009, Nr. N63-992/2010, N756-1233/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p., teismas
nutaria:
panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.