Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-07-03 · Administracinė byla Nr. I-3243-283/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-03
Bylos Nr.
I-3243-283/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00110-2019-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalytė Zlatkuvienė
Pareiškėjas
Š. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3243-283/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00110-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 3 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Š. J. (toliau - ir Š. J., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, ir pataisos namai, ir atsakovės atstovas), priteisti 1 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde ir papildomai pateiktame paaiškinime (originale - atsikirtimas) nurodė, jog, atlikdamas nuobaudą kamerų tipo patalpose, 2018 m. rugsėjo mėnesio 9-12 dienomis (tiksli data nenurodyta) rytinio patikrinimo metu įteikė būrio viršininkui A. A. neužklijuotą voką. Po kelių minučių šis pareigūnas voką per kameros durų langelį numetė pareiškėjui ant grindų. Pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į kitą pareigūną ir paaiškino susidariusią situaciją. Netrukus į kamerą atėjo būrio viršininkas A. A. ir ėmė pareiškėją plūstis, išvadino necenzūriniais žodžiais, gąsdino ir žemino. Pareiškėjo supratimu, būrio viršininkui A. A. nepatiko užrašas ant nuotraukos, todėl laiško neišsiuntė. Pareiškėjas teigė, kad jis nesupranto, dėl kokių priežasčių pareigūnas atsisakė išsiųsti laišką sūnui, šiurkščiai elgėsi, be to, dėl tokių būrio viršininko veiksmų pasijuto pažemintas, ėmė bijoti pareigūnų, jautė įtampą, sunegalavo (b. l. 2-3, 45).

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (toliau – ir Taisyklės), nuteistieji savo laiškus kartu su neužklijuotais vokais įteikia atsakingiems pareigūnams, kurie patikrina, ar voke nėra kitų objektų, išskyrus laišką, nuotraukas, atvirukus, pašto ženklus ir dokumentus. Nustatyta, kad pareigūnas A. A. nepriėmė iš pareiškėjo laiško dėl to, kad vokas buvo užklijuotas, o jame pareigūnas užčiuopė kietą daiktą. Pareiškėjas atklijuoti voką atsisakė. Alytaus PN teigė, kad nebuvo nustatyta duomenų, jog pareigūnas R. A. būtų vartojęs necenzūrinius žodžius, įžeidinėjęs ar žeminęs. Atsakovės atstovo vertinimu, pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl pagrindo tenkinti skundą nėra (b. l. 20-22).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl turtinės žalos, kuri kildinama iš Alytaus PN pareigūno netinkamo elgesio ir nepagrįsto atsisakymo išsiųsti nuteistojo laišką, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pagal skunde pateiktus paaiškinimus, pareiškėjas norėjo savo sūnui išsiųsti apsiūtą nuotrauką su užrašu; tuo tikslu siunčiamą nuotrauką neužklijuotame voke per rytinį patikrinimą įteikė būrio viršininkui A. A., kuris po kelių minučių voką per kameros durų langelį numetė ant grindų; į kamerą atėjusio būrio viršininko A. A. paklausus, kodėl jis taip pasielgė, pareiškėjas buvo išplūstas necenzūriniais žodžiais, gąsdinamas ir žeminamas.

Taisyklių 91 punktas nustato, kad laiškus kartu su neužklijuotais vokais nuteistieji įteikia pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu įgaliotiems darbuotojams; laiškas ir vokas nuteistojo akivaizdoje patikrinamas, ar juose nėra kitų objektų, išskyrus laišką, nuotraukas, atvirukus, pašto ženklus, vokus ir dokumentus, kuriuos leidžiama turėti nuteistajam; laiškas ir vokas, ant kurio nenurodytas siuntėjo vardas ir pavardė, laiško gavėjo adresas, laiškas, kuris siunčiamas kito nuteistojo vardu, taip pat laiškas ir vokas, kuriuose yra kitų objektų, nepriimami.

Teismas sprendžia, kad Taisyklių 91 punkte įtvirtintos nuostatos pataisos įstaigų pareigūnus įsakmiai įpareigoja patikrinti nuteistųjų siunčiamus laiškus ir, esant tam tikroms aplinkybėms, jų nepriimti.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog Alytaus PN Resocializacijos skyriaus specialistas A. A. 2018 m. rugsėjo mėnesį (tiksli data nenustatyta), nepriėmė iš pareiškėjo jo artimam giminaičiui adresuoto laiško.

Atsakovės atstovo į bylą pateiktame tarnybiniame pranešime Nr. 7.20/872, kurį 2019 m. vasario 14 d. parengė Resocializacijos skyriaus specialistas A. A., nurodyta, kad pareiškėjas laišką įteikė užklijuotame voke. Kadangi pareigūnas jame užčiuopė kietą daiktą, jis paprašė voką atklijuoti, tačiau pareiškėjas atsisakė tai padaryti. Dėl šios priežasties laiškas buvo nepriimtas išsiuntimui ir grąžintas pareiškėjui. Pareigūnas tarnybiniame paaiškinime nurodė, kad pareiškėjo nežemino ir jo neįžeidinėjo (b. l. 28). Analogiškas įvykio aplinkybes Alytaus PN administracija nurodė ir pareiškėjui pateiktame atsakyme į jo skundą dėl pareigūno elgesio (b. l. 29-31).

Remiantis Taisyklių 91 punkto nuostatomis, daroma išvada, kad Alytaus PN Resocializacijos skyriaus specialisto A. A., kuriam kilo pagrįstų įtarimų, jog įteiktame išsiųsti laiške gali būti neleistinų daiktų, veiksmai grąžinant pareiškėjui laišką, savaime nereiškia pareigūno neteisėtų veiksmų. Tokius veiksmus pareigūnas atliko, vykdydamas Taisyklėse įtvirtintą pareigą tikrinti nuteistųjų laiškus ir nepriimti laiškų, kurie neatitinka nustatytų reikalavimų. Byloje pateiktos Nuteistojo susirašinėjimo apskaitos kortelės duomenys patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo mėnesį pareiškėjas išsiuntė šešis laiškus, adresuotus fiziniams asmenims ir įvairioms valstybės institucijoms (b. l. 33-37). Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui laikantis Taisyklėse nustatytos tvarkos, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnyje įtvirtinta susirašinėjimo teisė nebuvo ribojama.

Vertinant bylos proceso dalyvių pateiktų paaiškinimus, atsižvelgiama į teisminę praktiką, suformuotą aiškinant procesinę bylos dalyvių įrodinėjimo pareigą. Pagal šią praktiką, pareiškėjas, reikalaujantis neturtinės žalos atlyginimo, privalo nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamos kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui; pareiškėjo teiginiai, susiję su kalinimo sąlygų pažeidimais, laikomi nustatytais tuo atveju, jeigu laisvės atėmimo įstaiga nesugeba jų paneigti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

Teismas neturi pagrindo abejoti Alytaus PN atsiliepime pateiktais paaiškinimais, kuriems pagrįsti atsakovės atstovas pateikė nustatytus įrodymus. Pareiškėjas skundo teiginiams patvirtinti jokių objektyvių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, nepateikė.

Įvertinus byloje nustatytus įrodymus, daroma išvada, kad nagrinėjant bylą nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių, jog Alytaus PN Resocializacijos skyriaus specialistas A. A., 2018 m. rugsėjo mėnesio 9-12 dienomis (tiksli data nenurodyta) atsisakydamas priimti iš Š. J. laišką, būtų atlikęs neteisėtus veiksmus.

Minėta, kad valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis), nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Nagrinėjamoje byloje nenustačius Alytaus PN, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigūno neteisėtų veiksmų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo Š. J. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė