Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. nutarties A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos miesto 3 policijos komisariato viešosios policijos Policijos nuovados Apylinkės inspektorių veiklos grupės pareigūnė 2008 m. kovo 18 d. surašė A. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2008 m. kovo 16 d., apie 12 val. 15 min., vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, Taikos prospekte 61, Klaipėdos mieste, savavališkai paėmė griežtos atskaitomybės blankus, kuriuose iniciatyvinė grupė, vadovaujama O. J., rinko piliečių parašus prieš nacionalinio investuotojo „LEO LT“ įsteigimą. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnį.

II.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinę bylą nutraukti, nes jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodė, kad dirbdamas prekybos centre „Akropolis“ apsaugos darbuotoju ir siekdamas įsitikinti, ar nėra daromas teisės pažeidimas, 2008 m. kovo 16 d. 12 val. 48 min. paėmė iš iniciatyvinės grupės, raginančios pasirašyti prieš „LEO LT“ įsteigimą, parašų rinkimo lapą, pasakęs, kad vėliau grąžins. Perdavęs parašų rinkimo lapą apsaugos darbuotojui R. K., jį vėliau grąžino iniciatyvinės grupės nariams. Pažymėjo, jog parašų rinkimo akcija vyko nuo 2008 m. kovo 16 d. 12 val. 11 min. iki 2008 m. kovo 16 d. 15 val. 18 min., todėl nei jo, nei kitų apsaugos darbuotojų veiksmai nesutrukdė parašų rinkimo akcijos, dėl ko jo veiksmais nebuvo pažeista įstatymų nustatyta tvarka, nebuvo sukeltų neigiamų padarinių. Teigė, kad skundžiamajame nutarime nepagrįstai nurodyta, jog jis pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo 10 straipsnį, nes tiek administracinis teisės pažeidimo protokolas, tiek nutarimas buvo surašyti už griežtos atskaitomybės blankų savavališką paėmimą, o ne už kliudymą agituoti.

III.

Teismas akcentavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui formuluojant kaltinimą, nenurodyta, kokie neigiami padariniai sukelti A. R. padaryta veika, bei nenurodyta, kokią įstatymų nustatyta tvarka pažeista. Protokolu kaltinimas A. R. suformuluotas dėl savavališkai paimtų griežtos atskaitomybės blankų nurodant, kad atsakomybė už šį pažeidimą iškyla pagal ATPK 188 straipsnį. Tačiau ginčijamu nutarimu administracinė nuobauda jam paskirta ne tik už savavališkai paimtus griežtos atskaitomybės blankus, bet ir už sutrukdymą rinkti parašus, nurodant, kad A. R. pažeidė ATPK 188 straipsnį bei Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo 10 straipsnį, nors administracinio teisės pažeidimo protokole nėra kaltinimo dėl Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo pažeidimo, todėl teismas konstatavo, kad Institucija, skyrusi administracinę nuobaudą, išplėtė kaltinimo ribas. Taip pat teismas pažymėjo, kad surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyti nukentėjusieji, taip pažeidžiant ATPK 260 straipsnio nuostatą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio bei nukentėjusiųjų teisių. Be to, teismas nustatė, kad skundžiamas nutarimas priimtas neteisėtos sudėties subjekto, kadangi 2007 m. gegužės 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-183 patvirtina, kad Administracinę komisiją prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sudaro 6 komisijos nariai, o ATPK 219 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog administracinės komisijos turi teisę nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė jų narių, tačiau nagrinėjamu atveju priimant skundžiamą nutarimą, posėdyje dalyvavo mažiau kaip pusė jos narių.

Atsižvelgdamas į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nustatyta esminių trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, bylą apygardos administracinis teismas grąžino protokolą surašiusiai institucijai, įpareigodamas tinkamai suformuluoti kaltinimą bei pagrįsti jį faktiniais duomenimis, nepažeidžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei nukentėjusiųjų teisių.

IV.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiama nutartimi panaikintas Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 24 d. nutarimas ir bylą grąžinant institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą tinkamam kaltinimo suformulavimui bei pagrindimui faktiniais duomenimis. Tačiau apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, todėl administracinio teisės pažeidimo byla turėtų būti nutraukta, jo veikoje nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. (Administracinių teismų praktika Nr. 1, psl. 328-329; Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 251-252).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 258).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nustačius esminių protokolo trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, byla grąžintina protokolą surašiusiai institucijai, įpareigojant tinkamai suformuluoti kaltinimą bei pagrįsti jį faktiniais duomenimis.

ATPK 188 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusio esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Pažymėtina, jog ATPK 188 straipsnyje įtvirtina teisės norma yra blanketinė, todėl surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio ATPK straipsnio pagrindu, turėjo būti nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos asmuo pažeidė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino esminiu protokolo trūkumu, kadangi nurodant pažeistą teisės normą Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nutarime, kuriuo skirta administracinė nuobauda, buvo nepagrįstai išplėstos kaltinimo ribos. Pabrėžtina, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą taip pat nebuvo nurodyti nukentėjusieji, taip pažeidžiant ATPK 260 straipsnio reikalavimus, susijusius su nukentėjusiųjų teisėmis, be to, nenurodyta, kokie neigiami padariniai, susiję su pažeidimo padarymu, buvo sukelti. Todėl apygardos administracinis teismas, taipogi pripažindamas, jog Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nutarimas buvo priimtas neteisėtos sudėties subjekto, pagrįstai skundžiamą nutarimą panaikino ir bylą grąžino protokolo trūkumams pašalinti.

Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog vaizdo įraše aiškiai nesimato apsaugos darbuotojų veiksmų, iš vaizdo įrašo neįmanoma identifikuoti konkretaus apsaugos darbuotojo, bei kad parašų rinkimo akcija vyko nenutrūkstamai, atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad nei pirmosios instancijos teismo nutarime, tuo labiau ir teismo posėdžio protokole, kaip teigia apeliantas, tokių išvadų teismas nepadarė. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, remdamasis paties A. R. prisipažinimu, kad jis paėmė parašų rinkimo lapus, taip pat iniciatyvinės grupės narių paaiškinimais, kuriais jie teigė, kad iš jų buvo paimti ir sugadinti du parašų rinkimų lapai, pagrįstai padarė prielaidą, kad A. R. padaryta veika – lapų paėmimas ir negrąžinimas tol, kol pareikalavo pareigūnai, atlikti savavališkai. Todėl pagrindo nutraukti administracinę bylą A. R. atžvilgiu nėra.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutarties, kuri yra teisėta ir pagrįsta, naikinti pagrindo nėra, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.