- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-05-23
- Bylos Nr.
- II-117-843/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-09608-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Agnei Grizevičiūtei, Vaidai Skinulytei, Jekaterinai Piotrovskai, Justinai Kavaliauskaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. liepos 22 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-2784209-13 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio patrulė Agata Kubarevič 2013 m. liepos 8 d. surašė M. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-2743350-13 dėl to, kad šis 2013 m. birželio 11 d., apie 11.00 val., J. Tumo-Vaižganto ir J. S. gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Peugeot Boxer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais M. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 169 punkto reikalavimus ir jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalį.
Išnagrinėjęs M. Z. administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnysis specialistas Gintaras Bigelis 2013 m. liepos 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-2784209-13 (toliau – ir Nutarimas) patraukė M. Z. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį ir skyrė jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams.
Šalies argumentai
M. Z. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą 2013 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 10N-2784209-13, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda už administracinio pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, kadangi mano, jog asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis, o ne pagrindžiant įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, kad visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Pareiškėjas skunde nurodo, jog 2013 m. birželio 11 d. jam pravažiavus automobiliu „Peugeot Boxer“ J.Tumo - Vaižganto ir Lukiškių gatvių sankryžą, stovėjo pirmoje eismo juostoje, prieš jį stovėjo troleibusas, o už jo (M. Z.) automobilis „BMW“ (modelio ir valstybinio numerio neįsidėmėjo, nes neįtarė, kad vėliau gali prireikti), kuris dėl didelių transporto spūsčių nebegalėjo pervažiuoti sankryžos ir stovėjo joje. Automobilio „BMW“ vairuotojas susinervino, kad nebegali pabaigti pravažiuoti sankryžos, bandė spaustis prie jo automobilio, bandė persirikiuoti į antrą eismo juostą, tačiau dėl kamščių nepavyko. Kai transporto priemonės pajudėjo, jis vėl bandė persirikiuoti į antrą eismo juostą, tačiau ja važiuojantys vairuotojai jo nepraleido. Automobilio „BMW“ vairuotojui pavyko savo automobilio priekiu įvažiuoti į antrą eismo juostą, tačiau ten stovinčio pilko automobilio (neįsidėmėjo nei markės, nei numerio) vairuotojas jo nepraleido, todėl šios abi transporto priemonės spaudėsi viena prie kitos, iš vienos eismo juostos bandė padaryti dvi, tačiau pilkas automobilis vis vien pravažiavo pirmas, palikęs „BMW“ vairuotoją dalinai persirikiavusį Kadangi visi automobiliai labai lėtai judėjo, „BMW“ vairuotojas išlipo iš savo transporto priemonės, priėjo prie pilko automobilio, pradėjo daužyti į stogą, į langus, liepė atidaryti duris. Jis (M. Z.) atsidaręs automobilio langą imitavo filmavimą ir liepė „BMW“ vairuotojui ramintis ir eiti į mašiną. Jis pagalvojo, kad jis tikrai filmuoja ir, eidamas link savo automobilio jam išrėkė: „Ką čia filmuoji, gaidy“, ir ištarė daug keiksmažodžių. Eismas pajudėjo, visos transporto priemonės pamažu pradėjo važiuoti. Pervažiavus J.Tumo - Vaižganto g. ir Gedimino pr. sankryžą jis (M. Z.) persirikiavo į antrą eismo juostą, nes pirmoje yra autobusų stotelė ir toliau V. Kudirkos gatve važiavo antra eismo juosta. Pravažiavus apie vieną kilometrą nuo „BMW“ ir pilko automobilio vairuotojų konflikto vietos, jį pradėjo stabdyti policijos automobilis. Priėjęs policininkas paklausė, kodėl jis trukdo kitiems eismo dalyviams, jis (M. Z.) nesuprato kodėl jo klausia, nes niekam netrukdė, važiavo ramiai su visais. Bekalbant su policininku privažiavo tas pats „BMW“ automobilis. Jis (M. Z.) pasakė policininkui, kad čia tas vairuotojas, kuris sukėlė konfliktą, kurį jis pats stebėjo. Policininkas pranešė, jog „BMW“ vairuotojas rašo pareiškimą, kad jis (M. Z.) pravažiavo per dvi sankryžas degant raudonam šviesoforo signalui. Jis policininkui žodžiu papasakojo apie įvykį J.Tumo - Vaižganto ir Lukiškių gatvių sankryžoje (pokalbio su policininku momentą yra nufilmavęs ir turi vaizdo įrašą). Jam buvo patarta nuvažiuoti į policijos komisariatą parašyti paaiškinimą kaip jis pravažiavo šias gatves. Policijos komisariate paklausus kas vyksta, kodėl jis turi rašyti pasiaiškinimą, komisariato darbuotojas pasakė, kad yra pareiškimas. 2013 m. liepos 08 d. buvo iškviestas į policijos komisariatą (Giraitės g. 3, Vilnius). Komisariato darbuotojai Agatai Kubarevič žodžiu papasakojo apie įvykį, ji pažymėjo, kad jis kirto sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, paėmė jo vairuotojo pažymėjimą ir išrašė laikiną leidimą vairuoti. Supratęs, kad jį po 29 dienų nuo įvykio apkaltino ir nubaudė už pažeidimą, kurio nepadarė (pažeistas ATPK 256 straipsnis), niekas šio įvykio netyrė, nors visose sankryžose yra vaizdo stebėjimo kameros, policijai visi duomenys yra prieinami. Jis paprašė leisti susipažinti su pareiškimu, nes nežino nei kuo jį kaltina, nei kas jį kaltina, Policijos komisariato darbuotoja pasakė, kad susipažinti negalima (pažeistas ATPK 272 straipsnis). 2013 m. liepos 22 d. policijos komisariate vėl papasakojo žodžiu apie 2013 m. birželio 11 d. įvykio aplinkybes, niekas nekreipė į jo pasakojimą dėmesio, išrašė nutarimą, kuriame jis nepasirašė, nes su jam pareikštais kaltinimais nesutiko. Paminėjus nutarimą išrašiusiam darbuotojui, kad po keturiasdešimties dienų nuo įvykio pradžios jam vis dar neleista susipažinti su tyrimo medžiaga, jam buvo parodytas Vilniaus apskrities VPK patrulio D. Č. tarnybinis pranešimas ir pareiškėjo D. M. pareiškimas. Tada pirmą kartą ir pamatė kuo yra kaltinamas, kuriose sankryžose tariamai padarė nusižengimus (pažeistas ATPK 248 straipsnis). D. M. pareiškimą traktuoja kaip chuliganiškai kelyje pasielgusio vairuotojo kerštą jam už nepakantumą. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ATPK 284, 256, 257 straipsniai). Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka, jo atžvilgiu yra taikoma nekaltumo prezumpcija bei iš jo išplaukiantis principas, pagal kurį vienas iš pagrindinių nekaltumo prezumpcijos principo elementų ir vienas svarbiausių iš jo nulemtų reikalavimų yra įrodinėjimo pareigos priskyrimas išimtinai kaltinimo šaliai, o kiekviena nepašalinta abejonė vertinama kaltinamojo naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti aktyviai tiriant įrodymus. Taip pat pažymi, kad D. M. pareiškime nurodyta, kad jis (M. Z.) pravažiavo dvi sankryžas degant raudonam šviesoforo signalui, o jis (D. M.) sekė jam iš paskos (taip rašoma ir VPK patrulio D. Č. tarnybiniame pranešime). Kodėl policijos darbuotojai atėmė teisę vairuoti jam, kai jis nei pažeidė KET, nei važiavo degant raudonai šviesai, o D. M., sekdamas jo automobilį tikrai turėjo pervažiuoti visas sankryžas degant raudonam šviesoforo signalui ir lieka nenubaustas. Taip pat D. M. rašo, kad jis (M. Z.) privažiavęs V. Kudirkos ir J. Jasinskio sankryžą persirikiavo iš antros eismo juostos į trečią, o iš jos persirikiavęs vėl į antrą kirto sankryžą vėl degant raudonam šviesoforo signalui. Tačiau, tokiu metu per transporto priemonių kamščius su automobiliu šitaip manevruoti eismo juostose neįmanoma, juolab, kad trečia eismo juosta šioje sankryžoje yra skirta sukti tik į kairę, be to, tą dieną šioje eismo juostoje vyko kelio darbai ir eismas buvo užtvertas stulpeliais. Gal dėl tokių abejotinų ir kontraversiškų aplinkybių išdėstymo Nutarime dėl baudos skyrimo, skirtingai nei D. M. pareiškime, atsirado įrašas tik dėl vienos sankryžos kirtimo degant raudonam šviesoforo signalui. Nekreipdami dėmesio į aibes nesutapimų policijos komisariato darbuotojai iš karto jį pripažino kaltu, o D. M. pareiškimu nesuabejojo ir Nutarime parašė, kad nėra pagrindo netikėti D. M. nurodytomis aplinkybėmis. Tačiau kodėl buvo suabejota jo paties nurodytomis aplinkybėmis. Juk nekaltumo prezumpcijos nepaisymas ir asmens pripažinimas kaltu nežinant visų aplinkybių arba į jas nesigilinant daro tiesioginę įtaką sprendimų priėmimui. Taip pat skunde nurodo, kad galima įtarti, jog dėl turimos galiojančios nuobaudos jis iš karto buvo pripažintas kaltu be įrodymų.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą prašo M. Z. skundo netenkinti, o Nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje buvo administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, D. M. pareiškimas ir M. Z. paaiškinimas. M. Z. duotame paaiškinime (2013-06-11) nebuvo nurodyta, kad jis jokių KET pažeidimo nepadarė. Bylos nagrinėjimo metu M. Z. pasiliko prie paaiškinime nurodytų aplinkybių. D. M. pareiškime buvo nurodyta, kad automobilio „Peugeot Boxer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. Tumo-Vaižganto – Savickio gatvių sankryžą kirto degant raudonam šviesoforo signalui. D. M. pareiškime buvo nurodyta, kad jis įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mano, jog 2013 m. birželio 11 d., apie 11.00 val., J. Tumo-Vaižganto ir J. S. gatvių sankryžą, Vilniuje, M. Z., vairuodamas automobilį „Peugeot Boxer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui ir tuo pažeidė KET 169 punkto reikalavimus.
Teismo posėdžio metu M. Z. palaikė savo skundo reikalavimus. Taip pat nurodė, kad 2013-06-11 sankryžoje, pirmoje juostoje, už jo stovėjo D. M. „BMW“, buvo didelės spūstys, pavažiavo prieš jį mašinos, D. M. atsirado vietos persirikiuoti į antrą juostą, bet iš pradžių jo niekas nepraleido, D. M. susistumdė su kita mašina. D. M. pradėjo daužyti kito automobilio langą, tada jis (M. Z.) pakėlęs telefoną imitavo filmavimą, nors nespėjo įjungti kameros. D. M. jį visaip išvadino ir atsisėdo atgal į savo mašiną ir tada persirikiavo į antrą juostą, nestebėjo, kaip jis toliau važiavo, ar prieš D. M. ar už jo. Paskui jis ant kalno pastebėjo, kad jį vejasi policija su švyturėliais. Sustabdę policijos pareigūnai paklausė, kodėl jis trukdo kitiems eismo dalyviams. Atvažiavo tada ir D. M.. Papasakojo policijos pareigūnams apie įvykį su D. M., yra filmuota medžiaga, kaip jis su policijos pareigūnais šnekėjo. D. M. tada jam agresyviai pasakė: „dar tu čia pafilmuosi“. Pareigūnas išklausė ir nuėjo, grįžo po 15 minučių ir pasakė, kad ant jo rašo pareiškimą, kad jis pervažiavo per šviesoforą degant raudonam signalui. Nusiuntė tada jį į Giraitę, ten irgi nieko aiškaus nepasakė. Jis parašė paaiškinimą. ATP protokolas jam buvo įteiktas tik 2013-07-22, susipažino su jame reiškiamais kaltinimais, bet jo nepasirašinėjo, nes nei su vienu žodžiu nesutiko. Į J. Tumo-Vaižganto ir Savickio g. sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, įvažiuojant sankryža buvo laisva, o kai išvažiavo, nebematė, nes šviesoforas buvo jau už jo. Sankryžą kirto būdamas pirmoje juostoje, kirsdamas sankryžą į kitą juostą nepersirikiavo, persirikiavo pravažiavęs sankryžą. Pravažiavęs J. Tumo- Vaižganto ir Savickio g. sankryžą visą laiką važiavo tiesiai pirma juosta, tada kirto Kudirkos - Jasinskio g. sankryžą taip pat degant žaliai šviesai. Automobilyje buvo vienas, ar D. M. automobilyje buvo vienas, nežino, atrodo, kad buvo su vaikais.
Liudytojas D. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba rinktinėje „Vytis“, nagrinėjamo įvykio neatsimena. Teismui pagarsinus byloje esantį D. Č. tarnybinį pranešimą liudytojas D. Č. nurodė, jog ten turbūt buvo konfliktas, žmogui buvo pasakyta vykti į Giraitės gt. rašyti pasiaiškinimą. Dėl kokių pažeidimų buvo gautas pranešimas, nepamena. Ar M. Z. įvykio vietoje prisipažino, nepamena. Tarp pilietiško asmens ir tarp M. Z., atrodo, nebuvo labai aršaus įsimintino dialogo.
Liudytojas D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad tikslios datos nepamena, bet tai buvo praeitą vasarą. Pastebėjo M. Z. Savickio g. sankryžoje, M. Z. stovėjo pirmoje juostoje, o jis su savo automobiliu „BMW“ gal už dviejų ar trijų automobilių nuo M. Z.. Buvo labai didelis kamštis, nes buvo remontuojama Švitrigailos g. M. Z. važiavo baltos spalvos mikroautobusu, kirto Savickio ir Tumo-Vaižganto gatvių sankryžą, į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Pats matė, kaip M. Z. kirto sankryžą, skambino 112, jam liepė važiuoti M. Z. iš paskos. Važiavo per dvi ar tris mašinas nuo M. Z.. Tada M. Z. važiavo Gedimino pr. link Tauro kalno, vėl pravažiavo raudoną šviesoforą. Jis važiavo M. Z. iš paskos. Kita sankryža buvo Pamėnkalnio ir Jasinskio. M. Z. iš pirmos juostos pervažiavo į trečią ir tada važiavo tiesiai, nors iš tos juostos galima tik sukti. Ir šitą sankryžą M. Z. pervažiavo taip pat degant raudonam šviesoforo signalui. Gaunasi, kad M. Z. pravažiavo per tris raudonus šviesoforo signalus, taip parašyta ir pareiškime. M. Z. sustabdė prie Vokiečių ambasados, ant Tauro kalno. Jokio konflikto, incidento su M. Z. nebuvo, jokio mašinos daužymo nebuvo ir kontakto tarp jų nebuvo. M. Z. jo nefilmavo. Su juo kartu automobilyje važiavo žmona A. M. ir du maži vaikai, tai gali paliudyti ir policija.
Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad praeitų metų vasarą ji su vyru ir vaikais važiavo mašina. Buvo kamštis ir labai daug mašinų. Jie pastebėjo, vyras atkreipė jos dėmesį ir tada ji irgi pamatė, kad Savickio ir Vaižganto gatvių sankryžoje, berods, pirmoje juostoje, M. Z. važiuoja per raudoną šviesą. M. Z. vairavo baltą autobusiuką. Ar ji, ar vyras paskambino į policiją. Policija privažiavo, ji surašė pareiškimą. Tikrai pamena, jog M. Z. per dvi sankryžas, tai yra Savickio ir Vaižganto bei Kudirkos ir Jasinskio g., nors tikslių gatvių pavadinimų nepamena, pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Mano, kad jau įvažiavo, kai degė raudonas. Negali tiksliai pasakyti, ar abiem atvejais. Trečios sankryžos tiksliai neatsimena. Jie stovėjo, o M. Z. važiavo. Jie buvo netoli jo. Jos vyras matė, kad M. Z. važiavo per 3 sankryžas, o ji matė, kad per 2 sankryžas. Jeigu ji būtų nesutikusi su vyru, nebūtų tuo metu rašiusi pareiškimo. Tarp jos vyro ir M. Z. nebuvo jokio incidento.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Kaip matyti iš 2013 m. liepos 22 d. nutarimo, procesinis sprendimas patraukti M. Z. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą iš esmės grindžiamas tik 2013-06-11 D. M. pareiškimu, kuriame nurodytos KET pažeidimo aplinkybės bei policijos pareigūno D. Č. 2013-06-11 tarnybiniu pranešimu. Pažymėtina, jog Institucija kaip vienu iš pažeidimo faktą ir M. Z. kaltę patvirtinančiu įrodymu rėmėsi patrulio D. Č. tarnybiniu pranešimu, kuris yra visiškai neinformatyvus. Iš pareigūno tarnybinio pranešimo neaišku, nei kurioje vietoje buvo pareigūnai, kai gavo pranešimą iš VPK OVS, nei ką jiems sakė M. Z. bei pranešėjas D. M.. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju D. Č. tikslių įvykio aplinkybių nurodyti taip pat negalėjo, neprisiminė, dėl kokių pažeidimų buvo gautas pranešimas, tik nurodė, jog ten turbūt buvo konfliktas ir žmogui buvo pasakyta vykti į Giraitės gt. rašyti pasiaiškinimą bei, kad tarp D. M. ir M. Z., atrodo, nebuvo labai aršaus įsimintino dialogo. Taigi, kaip matyti iš esmės Institucija, pripažindama M. Z. kaltu dėl ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, rėmėsi tik D. M. 2013-06-11 pareiškimu, nurodydama, jog D. M. buvo supažindintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsniu, todėl nėra pagrindo netikėti jo nurodytomis aplinkybėmis. Kaip matyti iš 2013-06-11 D. M. pareiškimo, jis nurodė, jog M. Z. vairuojamas automobilis „Peugeot Boxer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui kirto dviejose vietose, tai yra J. Tumo-Vaižganto ir Savicko bei Kudirkos ir Jasinskio gatvių sankryžose, tačiau iš Nutarimo matyti, jog M. Z. inkriminuojamas tik vienas įvažiavimas į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, tai yra tik J. Tumo-Vaižganto ir J. S. gatvių sankryžoje, tačiau Nutarime nieko nepasisakyta dėl D. M. pareiškime nurodytos aplinkybės, jog M. Z. vairuojamas automobilis „Peugeot Boxer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui kirto ir dar kitoje sankryžoje, tai yra Kudirkos ir Jasinskio gatvių sankryžoje. Nei iš skundžiamo Nutarimo, nei iš kitos byloje esančios medžiagos nėra aišku, kodėl Institucija, atsižvelgiant į tai, jog nustatydama faktines aplinkybes rėmėsi D. M. pareiškimu ir nustatė, jog pagrindo netikėti D. M. nurodytomis aplinkybėmis nėra, neinkriminavo M. Z. visų minėtame pareiškime nurodytų aplinkybių, o būtent to, jog M. Z. įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ne vieną, o du kartus. Be to, Institucija nesiaiškino M. Z. nurodytų aplinkybių dėl konflikto su D. M., nors, kaip matyti iš M. Z. pateikto vaizdo ir garso įrašo, policijos pareigūnams jį sustabdžius jis tas aplinkybes jiems iš karto nurodė. Tačiau teismą visgi įtikino M. Z. versija, kad D. M. pareiškimas policijai apie tai, jog M. Z. dvi sankryžas kirto degant raudonam šviesoforo signalui, galėjo būti D. M. kerštas M. Z. už prieš tai tarp jų įvykusį konfliktą. Nors teismo posėdžio metu liudytojai D. M. ir A. M. kategoriškai tvirtino, jog jokio kontakto ar konflikto tarp M. Z. ir D. M. nebuvo, kad M. Z. D. M. nefilmavo, tačiau M. Z. nuo pat pradžių, tiek sustabdžius jį policijos pareigūnams pagal D. M. pranešimą, ką patvirtina byloje esantis M. Z. pateiktas vaizdo ir garso įrašas, tiek savo skunde teismui, tiek visuose teismo posėdžiuose kategoriškai ir nedviprasmiškai tvirtino, jog prieš policijos pareigūnams jį sustabdant jis J. Tumo-Vaižganto ir Lukiškių gatvių sankryžoje kontaktavo su D. M., įsivėlė su juo į žodinį konfliktą. Be to, teismo posėdyje apklaustas liudytoju byloje tarnybinį pranešimą surašęs policijos pareigūnas D. Č. taip pat nurodė, jog turbūt ten konfliktas buvo. Be to, pažymėtina, jog tarp liudytojų D. M. ir A. M. parodymų bei D. M. 2013-06-11 pareiškimo yra tam tikrų neatitikimų. Pareiškime D. M. nurodė, jog M. Z. vairuojamas automobilis „Peugeot Boxer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui kirto dviejuose vietose, tai yra J. Tumo-Vaižganto ir Savicko bei Kudirkos ir Jasinskio gatvių sankryžose, tačiau teismo posėdžio metu D. M. jau nurodė, jog matė, kaip M. Z. degant raudonam šviesoforo signalui pravažiavo jau per tris sankryžas. Kartu su D. M. automobilyje važiavusi žmona A. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog ji matė, kaip M. Z. vairuojamas automobilis degant raudonam šviesoforo signalui sankryžas kirto dviejose vietose, tačiau tiksliai pasakyti, ar abiem atvejais M. Z. iš tikrųjų pravažiavo per raudoną šviesoforo signalą, negalėjo, nors kaip pati teigė, pareiškimą, kuriame buvo nurodyta, jog degant raudonam šviesoforo signalui per sankryžas buvo pravažiuota du kartus, rašė ji, o jos vyras tik pasirašė. Nors šie nesutapimai nėra labai esminiai, tačiau tai teismui kelia pagrįstų abejonių dėl šių liudytojų parodymų patikimumo. Taip pat pažymėtina, jog iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Vilniaus miesto apylinkės teismui 2013-09-18 siųsto rašto matyti, jog J. Tumo-Vaižganto ir J. S. gatvių sankryžoje, Vilniuje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus stebimų vaizdo kamerų nėra. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog patikrinti D. M. pareiškime bei paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, tai yra, ar tikrai 2013 m. birželio 11 d., apie 11.00 val., J. Tumo-Vaižganto ir J. S. gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Peugeot Boxer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) M. Z. įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, galimybės nėra.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad jų nėra pakankamai tam, kad ginčijamo Nutarimo išvados būtų pripažintos pagrįstomis, o pats Nutarimas teisėtu, todėl jis yra naikinamas. Teismas išnaudojo visas galimybes surinkti papildomus duomenis, reikšmingus nagrinėjamai bylai, todėl, nepavykus pašalinti kilusių abejonių, jos turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir byla nutraukiama M. Z. veikoje neįrodžius ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
M. Z. skundą tenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. liepos 22 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-2784209-13 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą M. Z. atžvilgiu nutraukti nesant jo veiksmuose Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.