Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui T. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-6146-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. balandžio 4 d. nutarimu D. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas administracine nuobauda – 80 Eur bauda – už tai, kad Kaune, A. Stulginskio g. – Linkuvos g. sankirtoje, 2025 m. kovo 10 d. 11.00 val. vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 20 punktą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. P. (toliau – ir apeliantas) nurodo, kad nesutinka su priimtu nutarimu. Žodinio nagrinėjimo metu jis prašė pateikti vaizdo įrašą, tačiau pareigūnė jam paaiškino, kad neturi vaizdo įrašo, kuriame būtų matoma, kaip jis naudojasi telefonu. Nepaisant to, nutarime vaizdo įrašas vis tiek įvardijamas, kaip įrodymas, todėl prašo jį pateikti, nes likę įrodymai – tik subjektyvūs pareigūnų vertinimai, kuriems trūksta objektyvaus pagrindo. Prašo nutarimą panaikinti, kaip nepagrįstą ir priimtą neturint objektyvių įrodymų.

Institucija atsiliepime prašė skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Pažymėta, kad pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta byloje esančių duomenų visuma. Šį nusižengimą užfiksavo du policijos pareigūnai, kurie realiai matė visas įvykio aplinkybes. Byloje yra pateiktas vaizdo įrašas, kuris filmuotas policijos pareigūnų tarnybinio automobilio priekine vaizdo stebėjimo kamera. Vaizdo įraše matyti, kad įvykio metu buvo šviesus paros metas, kritulių nebuvo, kelio danga sausa, matomumas yra geras, atstumas tarp policijos pareigūnų ir pareiškėjo yra nedidelis, todėl pareigūnai turėjo realią galimybę matyti pareiškėjo rankoje laikomą mobilųjį telefoną. Vien tai, kad policijos pareigūnų tarnybinio automobilio kameromis pats įvykis užfiksuotas nepilnai, nereiškia, kad pareiškėjas nepadarė jam inkriminuoto nusižengimo. Nusižengimo aplinkybės užfiksuotos pareigūnų tarnybiniame pranešime, kuriame nurodoma, kad prie nereguliuojamos sankryžos A. Stulginskio g. – Linkuvos g., Kaune, buvo pastebėtas automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone, todėl buvo sustabdytas užfiksuoti KET pažeidimą. Priėjus prie vairuotojo, buvo pastebėta, kad jo laikytas rankoje mobilaus ryšio telefonas buvo padėtas prie pat jo centrinės automobilio konsolės, kuri randasi tarp priekinių sėdynių. Vairuotojas nurodė, kad rankoje laikė ne mobiliojo ryšio telefoną, o galbūt piniginę. Už analogiško nusižengimo padarymą asmuo jau buvo baustas praeityje. Institucijos nuomone, byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, tai yra, kad vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliuoju telefonu, todėl nėra pagrindo nutarimą panaikinti ar jį pakeisti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjant bylą skundo ribose, be kita ko, vadovaujamasi ANK 642 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžiančia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį pabloginti daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad ne teismo tvarka išnagrinėjusios bylą institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta laikantis ANK įtvirtintų bylų nagrinėjimo procesinių normų, bylą išnagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė tokią teisę turintis subjektas, o priimtame nutarime išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

Apeliantui neigiant kaltę dėl naudojimosi mobiliojo ryšio priemone rankomis tuo metu, kai vairavo automobilį, pažymėtina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Motyvuojamoji dalis

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą.

Įvertinus administracinio nusižengimo bylos duomenis, skundo argumentus, teismo posėdyje išklausytus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, liudytojų paaiškinimus, darytina išvada, kad Institucija, pripažinusi D. P. kaltu dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK normų nepažeidė ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą.

Apeliaciniame skunde teisingai pastebėta, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra vaizdinės medžiagos, kurioje būtų užfiksuota, jog vairuodamas transporto priemonę, D. P. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Tačiau nėra pagrindo pritarti skundo argumentams, kad jokių objektyvių nusižengimo faktą patvirtinančių įrodymų nebuvo surinkta, o Institucijos nutarime padarytos išvados dėl apelianto kaltės paremtos tik subjektyviais duomenimis.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo motyvų, Institucija, spręsdama apelianto administracinės atsakomybės klausimą, rėmėsi administracinio nusižengimo protokole užfiksuotomis nusižengimo aplinkybėmis, vaizdo įrašo duomenimis, tarnybiniu pranešimu ir šių duomenų pagrindu atmetė apelianto versiją, kad jis, vairuodamas automobilį, rankomis mobiliojo ryšio telefonu nesinaudojo. Daryti priešingą išvadą skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. kovo 10 d. prie nereguliuojamos sankryžos Kaune, A. Stulginskio g.-Linkuvos g., buvo pastebėtas automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, todėl automobilis buvo sustabdytas užfiksuoti KET pažeidimą. Priėjus prie vairuotojo, buvo pastebėta, kad jo rankoje laikytas mobilaus ryšio telefonas buvo padėtas prie pat centrinės automobilio konsolės, kuri yra tarp priekinių sėdynių, vairuotojas su pažeidimu nesutiko, teigė, kad rankoje laikė, galbūt, piniginę. Šios tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės atitinka ir automobilio vaizdo kameros bei pareigūno A. D. kūno kameros vaizdo įrašus, kuriuo užfiksuota, kad pareigūnams pastebėjus KET pažeidimą, buvo pasivytas ir sustabdytas D. P. vairuojamas automobilis, bendraujant su vairuotoju, jam buvo nurodyta sustabdymo priežastis, paaiškinant, kad jis (vairuotojas) buvo pastebėtas rankomis besinaudojantis mobiliojo ryšio priemone vairavimo metu, tačiau vairuotojas neigė padaręs nusižengimą.

Pirmiau aptarti duomenys yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir juos sujungus į vientisą loginę grandinę nekyla jokių abejonių dėl to, kad D. P. padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Apelianto teigimu, policijos pareigūnų vertinimai yra subjektyvūs, jiems trūksta objektyvaus pagrindo, tačiau visų pirma pažymėtina, kad pats apeliantas, keldamas abejonę dėl pareigūnų neobjektyvumo, nenurodė jokių aplinkybių ir jas pagrindžiančių duomenų, kurie teiktų pagrindą šioje byloje įžvelgti policijos pareigūnų galimą suinteresuotumą šioje byloje. Teismo posėdyje parodymus davę pareigūnai nurodė, kad su apeliantu asmeniškai nėra pažįstami, to neneigė ir pats apeliantas. Be to, pareigūnų paaiškinimai apie pastebėtą KET pažeidimą visiškai atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Vien tai, kad vaizdo įrašuose nėra užfiksuotas momentas, kaip apeliantas, vairuodamas automobilį, rankomis naudojasi mobiliojo ryšio priemone, savaime nepaneigia iš kitų įrodymų šaltinių gautų duomenų objektyvumo ir patikimumo. Kaip minėta, rašytiniai bylos duomenys, teismo posėdyje liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai yra neprieštaringi ir vieni kitus papildantys, vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad pareigūnai objektyviai turėjo galimybę pastebėti daroma KET pažeidimą (buvo šviesus paros metas, matymo laukas nebuvo apribotas, stebint automobilių srautą ir pastebėjus daromą KET pažeidimą – buvo nedelsiant sureaguota) ir šių duomenų visuma patikimai paneigia apelianto versiją, kad mobiliojo ryšio telefonu, vairuodamas transporto priemonę, jis nesinaudojo. Apeliantas skundžiamame nutarime išvadų pagrįstumą kritikuoja remdamasis išskirtinai tik subjektyvių ir selektyviu byloje surinktų duomenų vertinimu, kurio jokie kiti objektyvūs duomenys nepatvirtina. Taigi vien aplinkybė, kad aptariamas pažeidimo faktas neužfiksuotas vaizdine medžiaga, nepaneigia to, jog policijos pareigūnai išties matė apelianto daromą pažeidimą.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Institucija, pripažinusi D. P. kaltu dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK normų nepažeidė ir apeliantą nubaudė pagrįstai. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su jo padaryto nusižengimo teisiniu vertinimu ir byloje esančius įrodymus vertina kitaip, nei skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija, 2025 m. balandžio 4 d. nutarime padarytų išvadų pagrįstumo nepaneigia, o aplinkybės, kurios suponuotų pagrindą išvadai, jog Institucija apelianto bylą išnagrinėjo pažeisdama ANK reikalavimus ir dėl to apeliantą nubaudė nepagrįstai, šioje byloje nenustatytos.

Kaip matyti iš Institucijos nutarimo, D. P. už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 80 Eur bauda. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 Eur iki 90 Eur. Teismo vertinimu, aptariamu atveju administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančios ANK normos nebuvo pažeistos.

Skiriant nuobaudą, vadovaujamasis bendraisiais administracinių nuobaudų skyrimo pagrindais, įtvirtintais ANK 32 straipsnyje, pagal kurį administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis). Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

D. P. savo kaltės nepripažino, atsakomybės už padarytą KET pažeidimą neprisiėmė, nesigailėjo. Jo atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad apeliantas administracine tvarka baustas 7 kartus, be kita ko – ir dėl analogiško nusižengimo, nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą. Nors Institucija 2025 m. balandžio 4 d. nutarime nuobaudos D. P. skyrimo plačiau nemotyvavo ir neaptarė duomenų, kuriais vadovaudamasi nutarė skirti artimą sankcijos vidurkiui baudą, tai nutarimo nedaro nepagrįstu ar neteisėtu. Šioje nutartyje pirmiau aptartos apeliantą charakterizuojančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. P. Institucijos paskirta 80 Eur bauda yra individualizuota tinkamai, todėl ją švelninti nėra pagrindo.

Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, daroma išvada, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir pagrįstai pripažino D. P. kaltu dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Paskirdama D. P. administracinę nuobaudą, Institucija ANK 32, 34 straipsnių nuostatų nepažeidė, nuobaudą individualizavo tinkamai. Institucijos priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-6146-2025 byloje ROIK: 25267443817 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.