- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-19
- Bylos Nr.
- N-63-4065-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. M. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nutarimo N. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą N. M. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad N. M. 2009 m. gruodžio 3 d., 15 val. 40 min., Druskininkuose, vairavo automobilį VW Caravelle, būdamas neblaivus (nustatytas 1,19 promilių girtumas – lengvas girtumo laipsnis), tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 2 d. nutarimu pripažino N. M. kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir skyrė administracinę nuobaudą – 1250 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams. Nors N. M. neigė padaręs pažeidimą, teismas jo paaiškinimus vertino kaip gynybinius ir atmetė kaip prieštaraujančius kitiems bylos duomenims, kurie gauti įstatymo nustatyta tvarka, kuriais teismas laikė neturi pagrindo abejoti. Teismas vadovavosi liudytojų – policijos pareigūnų V. P. ir M. K. parodymais, nes jie, anot jo, nuoseklūs, vienodi, sutampa detalėse, konstatavo, kad jie teisėtai panaudojo specialią techninę priemonę –alkotesterį Lion alcolmeter 500 Nr. 18803, kuris buvo metrologiškai patikrintas, teigė, kad objektyvių duomenų, jog tikrinimas juo atliktas neteisingai, byloje nėra. Teismas N. M. pateiktą Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 59, kuriame nurodyta išvada, kad N. M. 19 val. 10 min. buvo blaivus, vertino kritiškai ir sprendė, kad jo minėti rezultatai nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis gautų duomenų. Pažymėjo, kad nuo N. M. sustabdymo iki jo tikrinimo ligoninėje buvo praėję 3,5 val., o laikui bėgant alkoholio kiekis kraujyje ir kitose biologinėse terpėse dėl natūralių organizmo procesų mažėja, be to, konstatavo, kad pristatant pažeidėjo kraują alkoholio kiekiui nustatyti buvo pažeisti Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (toliau – ir Metodikos), 8.9 punkto reikalavimai pristatyti tiriamąją medžiagą į toksikologijos laboratoriją ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po jų paėmimo. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, taip pat pažeidėjo asmenybę, jo turtinę padėtį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.
II.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. M. prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, teismas neteisingai vertino liudytojų V. P. ir M. K. parodymus – jie nevienodi ir nenuoseklūs, nesutampa dėl aplinkybių, susijusių su jo blaivumo patikrinimu alkotesteriu, duoti, siekiant pridengti jų pačių nusikalstamas veikas. Apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnų parodymus yra apskundęs Druskininkų miesto apylinkės prokuratūrai ir Generalinei prokuratūrai, dėl jų galimai nusikalstamų veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje. Nurodo, kad teismo posėdžio protokole pateikta pareigūnų parodymų santrauka yra neišsami, skiriasi nuo faktiškai duotų paaiškinimų ir yra jam nenaudinga. Anot apelianto, teismas neatsižvelgė, kad V. P. yra suinteresuotas asmuo – keršija už brolį, su kuriuo jis yra konfliktavęs, po to ne kartą be pagrindo yra stabdęs jo automobilį. Teigia, kad policijos pareigūnai be jokio pagrindo, nurodyto ATPK 263 ir 266 straipsniuose, jį vežė į policijos komisariatą ir išlaikė ten be jokios priežasties apie tris valandas, neįformindami administracinio sulaikymo protokolo. Taip, anot apelianto, jam buvo atimta galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros bei duoti kraują tyrimams blaivumo testui atlikti. Teismas neteisingai nurodė, kad policijos pareigūnai neturėjo pareigos jį pristatyti į sveikatos įstaigą, nes jis nuo pat pradžių ginčijo neblaivumą, taip pat nepagrįstai konstatavo, kad jo pateiktas medicinos apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 59, kuriame nurodyta, kad jis yra blaivus, nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis gautų duomenų. Teigia, kad pagal galimybes darė viską, kad laiku nuvyktų į sveikatos priežiūros įstaigą, jo kaltės, kad tiriamoji medžiaga pavėluotai pristatyta į toksikologijos laboratoriją, nėra. Teigia, kad skundžiamas nutarimas naikintinas dėl materialinės teisės normos (ATPK 260 str.1 d.) pažeidimo, nes neteisingai vertintos aplinkybės dėl pažeidimo padarymo laiko, kuris administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas neteisingai. Teigia, kad pažeidimo laikas turėjo būti fiksuojamas nuo tada, kai jam nustatytas neblaivumas. Apeliantas ginčija alkotesterio parodymus, teigia, kad į jį nepūtė, nes neturėjo tokios galimybės dėl per greito atitraukimo, daro prielaidą, kad pateikta alkotesterio parodymų šaknelė yra kito asmens, nes jam šaknelė buvo parodyta tik komisariate. Nurodo, kad atliekant neblaivumo patikrinimą buvo pažeisti įstatymų ir alkotesterio naudojimo instrukcijos reikalavimai.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jo netenkinti ir palikti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatu o j a:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens 2009 m. gruodžio 3 d., 15 val. 49 min., N. M. girtumas buvo patikrintas alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“, nustatytas 1,19 promilės girtumas (b. l. 6). Pareigūnai V. P. ir M. K. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 9-10) bei teismo posėdyje (b. l. 28-30) nurodė, kad N. M. blaivumą buvo nutarta patikrinti, kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad po neblaivumo patikrinimo alkotesteriu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuvyko į Viešąją įstaigą Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę, kad būtų nustatyta, ar jis yra blaivus. Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 59 (b. l. 36) matyti, kad į minėtą gydymo įstaigą N. M. atvyko ir jo apžiūra buvo pradėta 19 val. 10 min., atlikus tyrimą alkotesteriu nustatytas 0,1 promilės girtumas, 19 val. 10 min. buvo paimtas kraujo mėginys ir atlikus tyrimą specialisto išvadoje Nr. T-A-6466/09(01) nustatyta 0,37 promilės etilo alkoholio kraujyje (b. l. 37). Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 59 buvo padaryta išvada, kad N. M. yra blaivus.
Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie yra prieštaringi, todėl jų pagrindu negalima vienareikšmiškai teigti, kad N. M. padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (administracinė byla Nr. N261-3165/2009). Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009).
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutarimas administracinėje byloje N62-3686/2008).
Kadangi pareigūnų tikrinimo ir atliktos medicininės apžiūros bei kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, skiriasi, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas pakankamo dėmesio tam neskyrė. Teismas nurodė, kad alkoholio kiekio skirtumas susidarė dėl laiko faktoriaus, nors toks teiginys, be kita ko, yra susijęs su medicinos, t. y. specifinėmis mokslinėmis žiniomis. Taip pat nurodė, kad buvo pažeisti Metodikos 8.9 punkto reikalavimai pristatyti tiriamąją medžiagą į toksikologijos laboratoriją ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po jų paėmimo, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tai automatiškai nepaneigia medicininės apžiūros akte užfiksuotų atlikto tyrimo duomenų teisingumo. Pažymėtina, kad kraujas buvo paimtas 2009 m. gruodžio 3 d., o tyrimui pristatytas – 2009 m. gruodžio 8 d., t. y. praleidus Metodikoje nustatytą terminą. Kita vertus, terminas pažeistas nežymiai – gruodžio 5 ir 6 buvo nedarbo dienos, todėl specialių žinių turintis asmuo turėtų įvertinti, ar toks kraujo mėginio pavėluotas pristatymas galėjo turėti įtakos alkoholio koncentracijos nustatymui.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, t. y. kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus ir spręsti dėl atitinkamos ekspertizės atlikimo ar specialisto pasitelkimo. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009).
Be to, apeliantas teigia, kad jam dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų buvo objektyviai užkirstas kelias per įmanomai greičiausią laiką nuvykti į medicinos įstaigą savo noru pasitikrinti neblaivumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, konstatuoja, kad negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog N. M. argumentai nepagrįsti. Abejonę policijos pareigūnų veiksmų teisėtumu kelia tas faktas, jog apeliantas į komisariatą buvo pristatytas, galimai pažeidžiant ATPK 263 straipsnio reikalavimus, policijos pareigūnai nurodė, reikėjo įforminti dokumentus, o vietoje tai daryti buvo nepatogu. Be to, jie teigė, kad N. M. buvimo komisariate laiko neatžymėjo, nes to daryti neprivalo. Šie pareigūnų argumentai nepagrįsti. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 278 (aktuali redakcija) patvirtintoje Policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo instrukcijoje nurodyta, kad budėtojų dalinyje privalo būti pristatytų į budėtojų padalinį asmenų apskaitos žurnalas, kuriame žymimas asmenų pristatymo ir išvykimo laikas. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir detaliau netyrė. Pažymėtina, kad N. M. yra apskundęs policijos pareigūnų veiksmus pavaldumo tvarka, pagal jo skundus Druskininkų miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų užklausti, ar minėtas ikiteisminis tyrimas jau atliktas ir koks yra rezultatas, nes tai gali turėti įtakos tinkamam bylos išsprendimui.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė būtinų veiksmų byloje esantiems prieštaravimams dėl neblaivumo laipsnio pašalinti ir nesurinko pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną išvadą, kad N. M. 2009 m. gruodžio 3 d., 15 val. 40 min., Druskininkuose, padarė administracinį teisės pažeidimą – vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,19 promilės girtumas – lengvas girtumo laipsnis, todėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
N. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo teisme.
Nutartis neskundžiama.