- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- e2YT-13043-1141/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Pareiškėjas
- O. G.
- Suinteresuotas asmuo
- V. V., G. V.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. V. ir G. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja O. G. (toliau – ir pareiškėja) 2024 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo Z. V. (Z. V.) (toliau – ir palikėjas) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimą pagal 2010 m. vasario 8 d. testamentą, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodė, kad po tėvo mirties per įstatymo nustatytą terminą pasinaudojusi vienu iš įstatyme įtvirtintų palikimo priėmimo būdu, t. y. pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti, pareiškėjai nebereikėjo kreiptis į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėja neįgyvendino savo teisės gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys V. V. ir G. V. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Pažymėjo, jog kaip ir nurodyta pareiškime, O. G. iš tikrųjų aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti tėvo palikimą – pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį, kaip paveldėtoja, pradėjo valdyti ir tvarkyti turtą, jį prižiūrėjo, išlaikė, remontavo, investavo savo lėšas ir valdo bei prižiūri po tėvo mirties likusį turtą iki šiol. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad jie nieko neinvestavo į Z. V. priklausiusią pastatų dalį ir į turtą nepretendavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą.
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Z. V. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. V.. Santuokos metu palikėjui gimė du vaikai – G. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir pareiškėja O. G., gim. (duomenys neskelbtini) Palikėjas (duomenys neskelbtini) mirė. Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjui priklausė 1/2 dalis gyvenamojo namo su 1/2 dalimi ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini)
5. Iš byloje esančio Testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjas 2010 m. vasario 8 d. sudarė oficialųjį testamentą. Kaip matyti iš byloje esančio testamento dublikato turinio, palikėjas testamentu pareiškėjai paliko visą turtą, kuris jam priklausys mirties dieną. Šį testamentą patvirtino Vilniaus rajono Lavoriškių seniūnijos seniūnas J. K. (J. K.), testamentas saugoti perduotas Vilniaus rajono 4-ajam notaro biurui. Testamentų registro išrašas patvirtina, jog testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo, atsisakymo faktų.
6. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad po tėvo mirties likusiu nekilnojamuoju turtu pareiškėja pradėjo rūpintis kaip savu, laikydama save šio turto savininke, nes žinojo tėvo valią. Pareiškėja neprieštaravo, kad po tėvo mirties jai likusioje gyvenamojo namo dalyje toliau gyventų jos mama V. V., tačiau visus sprendimus dėl turto priežiūros, naudojimo, atnaujinimo ir pan. priiminėjo savarankiškai ir visu turtu po tėvo mirties toliau rūpinosi pati, siekdama jį išsaugoti ir išlaikyti. Padedama sutuoktinio pareiškėja atliko pastatų dalies remontą, savo namo dalyje įsirengė dušą bei tualetą, kad visi patogumai būtų name, taip pat buvo pakeisti langai, išdažytos vidaus sienos, tvarkoma aplinka, prižiūrimos, tvarkomos ir kitų pastatų dalys. Šiuo metu pareiškėja ruošiasi tvarkyti savo 1/2 dalies namo stogą. Taigi, mirus palikėjui, pareiškėja perėmė visą tėvo turtą, aktyviais veiksmais pradėjo jį valdyti ir šį turtą valdo kaip savo iki šiol, laikydama save turto savininke. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po palikėjo mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Priešingai, suinteresuoti asmenys V. V. ir G. V. atsiliepime nurodė, kad į palikėjo palikimą nepretendavo ir su pareiškimu sutinka.
7. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo tėvo Z. V. mirties ((duomenys neskelbtini) )priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjos paveldėjimo teisės pagal testamentą įgyvendinimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos O. G. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo Z. V. (Z. V.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjos O. G. paveldėjimo teisės pagal testamentą įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.