- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-06
- Bylos Nr.
- eI-51-279/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02917-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
- Atsakovas
- Centrinės projektų valdymo agentūros, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai
- Pareiškėjas
- Telšių rajono savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 29.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 29.9Kiti su nacionalinių, Europos Sąjungos ir užsienio institucijų finansine parama susiję klausimai
- 55.1Teismo sprendimas
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Telšių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovėms Centrinei projektų valdymo agentūrai bei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl įsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Telšių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja, ir Administracija) kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) direktoriaus 2015 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pažeidimo projekte „Universalaus daugiafunkcinio centro steigimas Viekšnaliuose“, projekto Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – CPVA direktoriaus įsakymas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nustatyto pažeidimo Telšių rajono savivaldybės administracijos įgyvendiname projekte Nr. (duomenys neskelbtini) „Universalaus daugiafunkcinio centro steigimas Viekšnaliuose“ (toliau – Ministro įsakymas).
Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdžio laiką ir vietą tinkamai ir laiku pranešta. Pareiškėja skunde nurodė, kad Administracija, įgyvendindama projektą „Universalaus daugiafunkcinio centro steigimas Viekšnaliuose“ (toliau – ir Projektas), įvykdė supaprastintą atvirą pirkimą „Projekto „Universalaus daugiafunkcinio centro steigimas Viekšnaliuose“ baldai ir virtuvės įranga“ (toliau – ir Pirkimas). Administracija 2015 m. balandžio 27 d. gavo ginčijamą CPVA direktoriaus įsakymą, kuriuo nustatyta, kad 6 135,58 Eur išlaidų suma pagal 2014 m. rugpjūčio 1 d. prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra netinkama finansuoti bei pasiūlyta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai (toliau – Ministerija) pakeisti Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, sumažinant Projekto finansavimą 5 547,01 Eur netinkamų finansuoti išlaidų dalimi ir susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, tai yra 331,77 Eur netinkamų finansuoti išlaidų sumą išskaičiuojant iš Projekto vykdytojo teikiamuose tarpiniuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos bei išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą 6 135,58 Eur iš Projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos. Nurodė, kad Administracija 2015 m. gegužės 15 d. gavo Ministro įsakymą, kuriuo jai buvo pritaikytos sankcijos. CPVA direktoriaus įsakymo motyvai, su kuriais Administracija nesutinka, nurodyti šio įsakymo priede „Nustatyto pažeidimo aplinkybės ir motyvai“. Šiame CPVA direktoriaus įsakymo priede nurodyta, kad tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas, pateiktas konkursui „Projekto „Universalaus daugiafunkcinio centro steigimas Viekšnaliuose“ baldai ir virtuvės įranga“, atmestas nepagrįstai, nes Administracija tinkamai neįvertino dalyvio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų bei paaiškinimų ir atmetė šio dalyvio pasiūlymą. Šio įsakymo pagrindu buvo priimtas Ministro įsakymas. Pareiškėja pažymėjo, kad supaprastinto atviro konkurso Projekto „Universalaus daugiafunkcinio centro steigimas Viekšnaliuose“ baldai ir virtuvės įranga“ sąlygų (toliau – ir Pirkimo sąlygos) 3.1 punkto 1 lentelės 5 punkte buvo nustatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui, tai yra, tiekėjas turi teisę verstis baldų gamybos ir/ar tiekimo veikla, kuri reikalinga sutarčiai įvykdyti, o toliau aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad įrodant atitiktį reikalavimui turėti teisę verstis sutarčiai vykdyti reikalinga veikla Lietuvos Respublikoje, registruotas tiekėjas pateikia valstybės įmonės Registrų centro (toliau - VĮ Registrų centras) išduotą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą (toliau – ir Išplėstinis išrašas). Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė įmonės įstatus, registravimo pažymėjimą ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro elektroninį sertifikuotą išrašą (toliau – ir Elektroninis sertifikuotas išrašas), tačiau nepateikė Pirkimo sąlygose prašomo kvalifikaciją įrodančio dokumento. Toks dokumentas nebuvo pateiktas nei su pasiūlymu, nei Administracijai paprašius paaiškinti duomenis apie kvalifikaciją. Teigė, kad iš Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių, patvirtintų VĮ Registrų centro direktoriaus 2013 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-110 „Dėl juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, turinio matyti, kad Elektroninis sertifikuotas išrašas bei Išplėstinis išrašas yra skirtingi dokumentai, kuriuose pateikiama skirtinga informacija. Tą patvirtina ir VĮ Registrų centro pateiktas atsakymas. Tvirtino, kad kokius dokumentus turi pateikti dalyviai, buvo nurodyta nuo pat Pirkimo pradžios ir ši informacija nebuvo keičiama. Tiekėjai, kurie manė, kad Pirkimo sąlygos yra neaiškios, netikslios ar neišsamios, turėjo teisę Pirkimo sąlygose nustatyta tvarka paprašyti paaiškinti, o jei manė, kad nustatytos sąlygos neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas), riboja konkurenciją, diskriminuoja teikėjus ar pažeidžia viešųjų pirkimų principus, turėjo pateikti pretenziją. Pažymėjo, kad jokių prašymų ar skundų dėl Pirkimo sąlygų 3.1 punkto 1 lentelės 5 punkte nurodyto reikalavimo ir prašomų pateikti dokumentų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nebuvo gauta, todėl mano, kad visi tiekėjai su tokia Pirkimo sąlyga sutiko ir, pateikdami pasiūlymą, įsipareigojo ją vykdyti. Pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 4 dalis nurodo, jeigu kandidatas ar dalyvis be pateisinančių priežasčių negali pateikti perkančios organizacijos reikalaujamų dokumentų, jis turi teisę vietoj jų pateikti kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus ar informaciją, kurie patvirtintų, kad kandidato ar dalyvio kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ nors ir nurodė, kad Išplėstinio išrašo pateikti negali, tačiau nenurodė jokios pateisinamos priežasties, kodėl to negali padaryti. Teigė, kad Išplėstinis išrašas išduodamas visiems to prašantiems juridiniams asmenims. Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 4 dalies nuostata aiškiai nurodo, kad kitokie dokumentai gali būti pateikiami tik jei dėl pateisinamų priežasčių tokių dokumentų tiekėjas pateikti negali ir jei kiti dokumentai priimtini perkančiai organizacijai. Šiuo atveju nei viena sąlyga nebuvo įvykdyta. Pažymėjo, kad Administracija, atmesdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą, nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai nėra priimtini. Teigė, kad tinkamus dokumentus, tai yra Išplėstinį išrašą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo pateikti ir su duomenų apie kvalifikaciją paaiškinimu, ir su pretenzija, tačiau to dėl nesuprantamų priežasčių nepadarė. Administracijos teigimu, nepriėmusi UAB „Vizart“ kitų dokumentų, ji, kaip perkančioji organizacija, pasielgė tinkamai ir taip užtikrino skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Tvirtino tai, kad jei Administracija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikus jokių pateisinamų priežasčių, kodėl ji negali pateikti prašomų dokumentų, būtų leidusi pateikti ir būtų priėmusi kitus dokumentus, nei reikalaujama Pirkimo sąlygose, ji būtų pažeidusi skaidrumo, taip pat lygiateisiškumo principus, taip būtų diskriminavusi kitus Pirkime dalyvavusius tiekėjus, kurie pateikė reikiamus dokumentus. Esant nurodytoms aplinkybėms, mano, kad CPVA direktoriaus įsakymas ir Ministro įsakymas yra neteisėti bei nepagrįsti, todėl turėtų būti panaikinti, nes tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas buvo atmestas pagrįstai, nes jis nepagrindė Pirkimo sąlygų 3.1 punkto 1 lentelės 5 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo.
Atsiliepimas
Atsakovė CPVA atsiliepimu ir jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad CVPA, atlikusi pažeidimo tyrimą dėl pareiškėjos vykdyto Pirkimo, nustatė pažeidimą ir CPVA direktoriaus įsakymu patvirtino netinkamų finansuoti išlaidų sumą. CPVA, atlikusi pažeidimo tyrimą ir atsižvelgdama į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose buvo nustatyta teisė verstis bet kuria kita veikla, jeigu tai neuždrausta įstatymų ir neprieštarauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatams bei veiklos tikslams, taip pat į tai, kad reikalavimas pateikti tam tikrą dokumentą kaip įrodymą, jog tiekėjas turi reikalaujamą kvalifikaciją yra išvestinis reikalavimas, į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini) Pirkimo sąlygose nurodytą kvalifikaciją turėjo, padarė išvadą, kad pareiškėja formaliai įvertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus ir paaiškinimus ir atmetusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą skaidrumo principą, 32 straipsnio 4 dalį ir 87 straipsnio 1 dalį, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės atitiko iškeltą kvalifikacinį reikalavimą, nes pagal savo įstatus galėjo vykdyti bet kurią kitą veiklą, jeigu tai neuždrausta pagal įstatymus ir neprieštarauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatams bei veiklos tikslams, be to pateikė įrodymų apie įvykdytas baldų gamybos sutartis.
Atsakovė Ministerija atsiliepimu ir jos atstovė J. B. 2017-01-03 teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atkreipė dėmesį, kad Ministerija pažeidimų tyrimuose turi labai ribotą galimybę daryti įtaką, o projekto pažeidimo tyrimo duomenų patikimumas ir išsamumas tiesiogiai sietini su CPVA tyrimo metu gauta informacija, atliktais veiksmais ir vėliau Ministerijai pateiktu siūlymu, su kuriuo, šio pažeidimo atveju buvo sutikta, priimant skundžiamą Ministerijos įsakymą. Šiuo atveju Ministerijai nebuvo žinomos jokios naujos CPVA nenagrinėtinos aplinkybės, dėl kurių Ministerija būtų turėjusi teisę kreiptis į CPVA prašydama įvertinti tokias naujas aplinkybes ir atitinkamai, kai tai yra būtina, pakeisti jau priimtą sprendimą. Nurodė, kad sutinka su CPVA atliktu pažeidimo vertinimu dėl pareiškėjos vykdyto Pirkimo. Ministerija, atsižvelgusi į Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo ir teismų praktiką dėl tokių nuostatų taikymo, mano, kad pareiškėja nepagrįstai atmetė Pirkimo dalyvio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą kaip neatitinkantį kvalifikacinių reikalavimų. Ministerijos nuomone, pareiškėja netinkamai vertino tiekėjo pateiktus kvalifikaciją liudijančius dokumentus, tai yra, neatsižvelgė į turiningąjį kvalifikacijos vertinimo reikalavimą ir pareigą vertinti tiekėjo kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų visumą, o ne pavienius dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Administracija, įgyvendindama projektą „Universalaus daugiafunkcinio centro steigimas Viekšnaliuose“, įvykdė supaprastintą atvirą pirkimą „Projekto „Universalaus daugiafunkcinio centro steigimas Viekšnaliuose“ baldai ir virtuvės įranga“. Pirkimo eigoje dalyvio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis kvalifikacijos reikalavimų, kitų dalyvių pasiūlymai buvo atmesti, nes neatitiko techninės specifikacijos bei kvalifikacijos keliamų reikalavimų. Įvykdžiusi Pirkimą, Administracija 2014 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė Prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) su tiekėju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė CPVA, įvertinusi Pirkimo dokumentus, įtardama, kad Pirkimo dalyvių pasiūlymai buvo vertinami nelygiaverčiai, užregistravo įtarimą apie pažeidimą ir pradėjo jo tyrimą. Atlikusi pažeidimo tyrimą CPVA 2015 m. balandžio 16 d. surašė Pažeidimo tyrimo išvadą, kurioje nustatė, kad pareiškėja pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 4 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl nusprendė siūlyti priimti sprendimą dėl nustatyto pažeidimo; Ministerijai siūlyti pakeisti Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, sumažinant Projekto finansavimą. CPVA direktorius įsakymu atšaukė kartu su Administracijos teiktais mokėjimo prašymais patvirtintą tinkamomis finansuoti 390,32 Eur sumą pagal Sutartį; nustatė 6 135,58 Eur netinkamų finansuoti išlaidų sumą pagal Sutartį ir pasiūlė Ministerijai pakeisti Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, sumažinant Projekto finansavimą 5 547,01 Eur netinkamų finansuoti išlaidų dalimi ir susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, tai yra, 331,77 Eur netinkamų finansuoti išlaidų sumą išskaičiuojant iš Projekto vykdytojo teikiamuose tarpiniuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos bei išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą 6 135,58 Eur iš Projekto vykdytojo, tai yra Administracijos teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos. Ministras, atsižvelgęs į CPVA direktorius įsakymą, CPVA 2015 m. balandžio 16 d. surašytą Pažeidimo tyrimo išvadą, sumažino Projektui skirtą finansavimą su pažeidimu susijusia netinkamų finansuoti išlaidų dalimi – iš viso 5 547,01 Eur, kurią sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos; nustatė, kad Projekto vykdytojui, tai yra, Administracijai, sumokėtų lėšų dalis – 331,77 Eur, kurią sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos, turi būti susigrąžinta išskaičiuojant ją iš Projekto vykdytojo teikiamuose tarpiniuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos bei netinkamų finansuoti išlaidų 6 135,58 Eur suma turi būti išskaičiuota iš Projekto vykdytojo teikiamuose tarpiniuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl CPVA direktoriaus įsakymo bei Ministro įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Europos Sąjungos struktūrinės paramos administravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (toliau – Administravimo taisyklės), nustatančios iš Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų, įgyvendinamų pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. K(2007)4475, Ekonomikos augimo veiksmų programą, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. K(2007)3740, Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. K(2007)3738 (išskyrus veiksmų programų techninės paramos prioritetus), atrankos būdus, kvietimų teikti paraiškas finansuoti projektus, projektų vertinimo ir atrankos, projektų tinkamoms finansuoti išlaidoms skiriamų ES fondų ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų dydžio nustatymo, išlaidų apmokėjimo, projektų administravimo ir skundų nagrinėjimo tvarką, taip pat ministerijų ir (ar) kitų valstybės institucijų, pagal kompetenciją atsakingų už bendrai finansuojamus iš ES fondų lėšų ūkio sektorius, kurioms Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metųEuropos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas“ (toliau – Atsakomybės taisyklės), priskirta atsakomybė ir nustatytos funkcijos, įgyvendinančiųjų institucijų, pareiškėjų ir projektų vykdytojų veiksmus administruojant ir finansuojant projektus.
CPVA vykdo Atsakomybės taisyklėse jai pavestas viešojo administravimo funkcijas, tarp kurių jai pavesta atlikti pažeidimų tyrimą (10.3.5 punktas), vadovaujantis Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Administravimo taisyklių (2014-12-03 redakcija, galiojanti nuo 2014-12-12) 193-199 punktuose nustatyti įgyvendinančiųjų institucijų, ministerijų ir (ar) kitų valstybės institucijų ir kitų institucijų veiksmai tiriant ir nustatant pažeidimus bei priimant sprendimus dėl nustatytų pažeidimų. Šių taisyklių 195 punktas nustato, kad įtariamus pažeidimus tiria ir nustato įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju - CPVA).
Remiantis Administravimo taisyklių 191 punktu (2014-12-03 redakcija, galiojanti 2014-12-12), jeigu projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų, įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus procedūras, ir (arba) ES struktūrinės paramos administravimo procedūrų vadovais, turi teisę inicijuoti, o ministerija ir (ar) kita valstybės institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti arba nutraukti projekto finansavimą ir (ar) nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, ir (ar) vadovaudamasi Administravimo taisyklių 188¹ ir 188² punktais pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį. Administravimo taisyklių 197 punkte nustatyta, įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio ištaisyti neįmanoma, priima sprendimą dėl nustatyto pažeidimo, kuriame nurodomos su nustatytu pažeidimu susijusios faktinės aplinkybės, netinkamų finansuoti išlaidų suma ir pateikiamas vienas (ar keli) iš šių pasiūlymų ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai: nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) susigrąžinti visas sumokėtas lėšas (197.1. p); pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, sumažinant projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, ir susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, taikant lėšų pervedimo būdą ir (ar) išskaičiuojant sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos (197.2. p.); pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, sumažinant projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, ir išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą ar jos dalį iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos, jeigu lėšos projekto vykdytojui dar nesumokėtos (197.3. p.). Šių taisyklių 197¹ punkte nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija, priėmusi sprendimą dėl pažeidimo, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos teikia jo kopiją ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai ir projekto vykdytojui. Nesutinkantis su įgyvendinančiosios institucijos veiksmais ar neveikimu, susijusiais su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, ar sprendimu dėl pažeidimo projekto vykdytojas gali skųstis šių Taisyklių 211 ir 212 punktuose nustatyta tvarka.
Administravimo taisyklių 198 punkte nustatyta, kad ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, išnagrinėja jį ir nekeisdamos nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamos į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą (-us), priima vieną (ar kelis) iš šių sprendimų: nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) susigrąžinti visas sumokėtas lėšas (198.1.p.); pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, sumažinant projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, ir susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, taikant lėšų pervedimo būdą, ir (ar) išskaičiuojant sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos (198.2. p.); pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, sumažinant projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, ir išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą ar jos dalį iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos, jeigu lėšos projekto vykdytojui dar nesumokėtos (198.3.p.).
Byloje nėra ginčo dėl to, ar CPVA gali priimti sprendimus dėl išlaidų pripažinimo (ne)tinkamomis finansuoti, taip pat nėra ginčo ir dėl Ministerijos kompetencijos. Pareiškėja neginčija ir to, ar atlikdama įtariamo pažeidimo tyrimą CPVA laikėsi nustatytų procedūrų. Pareiškėja iš esmės nesutinka su Pažeidimų tyrimo išvadoje bei ginčijamuose įsakymuose padarytomis išvadomis dėl pareiškėjos padarytų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų vykdant Pirkimą.
Pareiškėjos ginčijami administraciniai aktai - CPVA direktoriaus įsakymas ir Ministro įsakymas yra grindžiami 2015 m. balandžio 16 d. pažeidimo tyrimo išvadoje nurodytomis aplinkybėmis.
CPVA, atlikusi pažeidimo tyrimą, konstatavo, kad Administracija tinkamai neįvertino Pirkimo dalyvio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų bei paaiškinimų ir atmetusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą skaidrumo principą, 32 straipsnio 4 dalį ir 87 straipsnio 1 dalį, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės atitiko iškeltą kvalifikacinį reikalavimą, nes pagal savo įstatus galėjo vykdyti bet kurią kitą veiklą, jeigu tai neuždrausta įstatymų ir neprieštarauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatams bei veiklos tikslams, be to pateikė įrodymų apie įvykdytas baldų gamybos – tiekimo sutartis. Taigi, byloje sprendžiama, ar pareiškėja, vykdydama Pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu ir Pirkimo dokumentuose nustatydama atitinkamus reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, užtikrino, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
Administravimo taisyklių 182 punkte nustatyta, jeigu projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija, kaip ji apibrėžta Viešųjų pirkimų įstatyme, jis atsako už šio įstatymo nuostatų laikymąsi. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (3 straipsnio 2 dalis). Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančiojiorganizacija, parinkdama tiekėją ir siekdama įsitikinti, ar tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį,vadovaujasi šio įstatymo 32-38 straipsniuose nustatytais reikalavimais.
Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35-37 straipsnių nuostatomis. To paties įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Jeigu kandidatas ar dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti perkančiosios organizacijos reikalaujamų dokumentų, jis turi teisę vietoj jų pateikti kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus ar informaciją, kurie patvirtintų, kad kandidato ar dalyvio kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus (32 straipsnio 4 dalis). Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą. Perkančiosios organizacijos teisė atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją įtvirtinta šio įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje.
Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdant Pirkimą, Telšių rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos (toliau – ir Pirkimų komisija) 2014 m. balandžio 16 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintos Pirkimo sąlygos, kurios nustatė ir tiekėjų kvalifikacijai keliamus reikalavimus. Pirkimo sąlygų 3.1 punkto 1 lentelės 5 punkto nuostatose, be kitų kvalifikacijos reikalavimų tiekėjams, buvo nustatytas bendrasis tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas - tiekėjas turi teisę verstis baldų gamybos ir/ar tiekimo veikla, kuri reikalinga sutarčiai įvykdyti. Šios nuostatos numatė, kad tiekėjas, norėdamas patvirtinti savo tinkamą kvalifikaciją turi pateikti profesinių ar veiklos tvarkytojų valstybės įgaliotų institucijų pažymą, kuri yra nustatyta toje valstybėje narėje, kurioje tiekėjas registruotas, ar priesaikos deklaraciją, kuri liudija teikėjo teisę verstis atitinkama veikla. Taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje registruotas tiekėjas turi pateikti VĮ Registrų centro išduotą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, o asmuo besiverčiantis veikla turint verslo liudijimą, - verslo liudijimą.
Nustatyta, kad Pirkimui pasiūlymą, be kitų tiekėjų, pateikė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikdama pasiūlymą kaip įrodymą, jog ji atitinka Pirkimo sąlygų 3.1 punkto 1 lentelės 5 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą, pateikė įmonės registravimo pažymėjimą ir įmonės įstatus. Pareiškėja, remdamasi tuo, jog Pirkimo sąlygose buvo reikalaujama pateikti Išplėstinį išrašą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokio įrašo nepateikė, 2014 m. gegužės 23 d. paklausimu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašė paaiškinti nustatytus neatitikimus Pirkimo sąlygų 3.1 punkto 1 lentelės 5 punkte nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams. Atsakydama į pareiškėjos paklausimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Elektroninį sertifikuotą išrašą, kuriame nurodytas prieigos raktas. Pirkimų komisija 2014 m. gegužės 30 d. posėdyje nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas Elektroninis sertifikuotas išrašas neatitinka Pirkimo sąlygų 3.1 punkto 1 lentelės 5 punkte nustatyto minimalaus kvalifikacijos reikalavimo pateikti Išplėstinį išrašą. Atsižvelgdama į tai, Pirkimų komisija nutarė pasiūlyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar kartą paaiškinti nustatytą neatitikimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikus paaiškinimo iki pareiškėjos nurodyto termino, jos pasiūlymas buvo atmestas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. birželio 5 d. pateikė pretenziją „Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo, vykdant pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini)“, kurią išnagrinėjusi Pirkimų komisija 2014 m. birželio 10 d. nutarė siūlyti Administracijos direktoriui netenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijos.
Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėja atmetė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą, kadangi ji nepateikė Pirkimo sąlygose reikalaujamo tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento - VĮ Registrų centro išduoto Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo.
Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. Tai – objektyvi kategorija (juridinis faktas), kuri žymi tam tikrų praeities (pvz., veiklos pelningumas) ar dabarties (pvz., įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija) faktų egzistavimą. Vadinasi, tiekėjo kvalifikacija atitinkamam pirkimui gali būti arba pakankama, arba ne (2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011). Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 4 dalies nuostatoje įtvirtintą tiekėjų galimybę pateikti kitus nei reikalaujamus dokumentus, nurodė ši nuostata yra teises suteikianti, bet ne siaurinamai jų elgesį reguliuojanti teisės norma. Tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai – tik juridinio fakto patvirtinimo šaltinis, todėl ne konkretūs dokumentai, kaip tokie, lemia kvalifikacijos turėjimą. Visi tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiantys duomenys – leistini tiekėjui pagrįsti savo kvalifikaciją, nebent Viešųjų pirkimų įstatymas ar kitas teisės aktas aiškiai nustatytų ribojimą jais remtis. Taip pat paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalį, pagal kurią dalyviui pateikus netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti, turi būti vertinama kvalifikacijos duomenų visuma, o ne atskira jų grupė ar dokumentas. Tiekėjų kvalifikacijos atitikties pirkimo dokumentams vertinimas grindžiamas turinio viršenybės prieš formą principu, todėl atitinkamą kvalifikaciją įrodančiais tiekėjų dokumentais gali būti pripažįstamo tokie duomenys, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei tokio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, kad pateiktas dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika 39). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prieš atmetant tiekėjo pasiūlymą kaip neatitinantį kvalifikacinių reikalavimų (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 6 dalis), būtina atsižvelgti į tai, kad nedideli nukrypimai nuo reikalaujamos pateiktinų dokumentų formos neturėtų būti pasiūlymo atmetimo pagrindas. Priešingu atveju būtų paneigti pirkimo dokumentų sąlygų tikslas ir viešojo pirkimo procedūrų esmė, dėl to pasiūlymo atmetimas vien tokiu pagrindu būtų formalus ir neproporcingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika 39). Taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką pažymėtina, kad tiekėjui dokumentais įrodinėjant atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, perkančioji organizacija neturi teisės reikalauti, kad dokumentas visiškai atitiktų reikalaujamą formą, nes Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje prioritetas suteiktas kvalifikacijos įrodinėjimo tikslui – patvirtinti, kad tiekėjo kvalifikacija yra pakankama viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti. Kasacinis teismas vienoje iš nutarčių yra nurodęs, kad tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012).
Kaip jau buvo minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad kartu su pasiūlymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė registravimo pažymėjimą ir įmonės įstatus, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta teisė vykdyti įstatymų neuždraustą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatams bei veiklos tikslams neprieštaraujančią veiklą (Įstatų 9 punktas). Taip pat pateikė informaciją apie įvykdytas sutartis (įvykdyta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties objektas – baldai lopšeliui – darželiui „(duomenys neskelbtini)“). Pareiškėja, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalies nuostatomis paprašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti papildomus Pirkimo sąlygose nurodytus dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Elektroninį sertifikuotą išrašą. Nustatyta, kad pareiškėja, vykdydama Pirkimą, pateikė užklausą VĮ Registrų centrui, klausdama, ar VĮ Registrų centro išduotas Elektroninis sertifikuotas išrašas yra lygiavertis dokumentas VĮ Registrų centro išduotam Išplėstiniam išrašui vertinant tiekėjo veiklą. VĮ Registrų centras 2014 m. birželio 6 d. elektroniniu paštu pateikė atsakymą, nurodydamas, kad Elektroninis sertifikuotas išrašas yra oficialus dokumentas, kuris galioja elektroninėje erdvėje. Šio išrašo priežiūros sistema suteikia galimybę, nurodžius suteiktą prieigos raktą (kodą), neatlygintinai pasitikrinti juridinio asmens aktualius duomenis ir informaciją. Šiame atsakyme taip pat nurodyta, kad tretieji asmenys gavę iš juridinio asmens prieigos raktą (kodą), neturi reikalauti pateikti spausdinto popieriuje registro išrašo, kadangi saugiu elektroniniu parašu pasirašytas dokumentas turi tokią pat teisinę galią kaip ir rašytinis dokumentas. Kaip matyti iš atsakovės CPVA pažeidimo tyrimo medžiagos, CPVA nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai pateiktame Elektroniniame sertifikuotame registro išraše buvo pateiktas veikiantis ir aktyvus prieigos raktas, kuris pareiškėjai leido pasitikrinti aktualius juridinio asmens duomenis ir informaciją dėl tiekėjo turimos teisės vykdyti atitinkamą veiklą. Įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Pirkimo laimėtojo) kartu su pasiūlymu pateiktą Išplėstinį išrašą, matyti, kad jis savo turiniu, tai yra, duomenimis, kurie pateikiami apie konkretų juridinį asmenį, nesiskiria nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto Elektroninio išrašo, skiriasi tik jų išdavimo būdas – vienas yra elektroninis, kurio tikrumą patvirtina elektroninis parašas, kitas - popierinis išrašo variantas, kurio tikrumas patvirtinamas išrašo tikrumo žyma.
Teismas, remdamasis nustatytų faktinių aplinkybių visuma, taip pat atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų taikymo, sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjai pateikė pakankamai išsamius ir tinkamus jo kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, iš kurių pareiškėja galėjo įsitikinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka Pirkimo sąlygose nustatytą kvalifikacinį reikalavimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, sprendžiama, kad pareiškėja formaliai vertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus kvalifikaciją liudijančius dokumentus, nes neatsižvelgė į turiningąjį kvalifikacijos vertinimo reikalavimą ir pareigą vertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų visumą. Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepažeisdama Viešųjų pirkimo įstatymo nuostatų, pateikė perkančiajai organizacijai - pareiškėjai - dokumentus bei informaciją, patvirtinančią jos atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams, todėl pareiškėja neturėjo pagrindo laikyti juos netinkamais, todėl nepagrįstai atmetė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą.
Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad CPVA pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą skaidrumo principą, 32 straipsnio 4 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies, nuostatas, todėl pagrįstai pasiūlė Ministerijai pakeisti Sutartį, sumažinant Projekto finansavimą. Priimant ginčijamus administracinius aktus - CPVA direktoriaus įsakymą ir Ministro įsakymą pagrindinių procedūrų pažeidimų, kurie būtų pagrindas juos panaikinti, nenustatyta, ginčijami administraciniai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjos Telšių rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.