Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1819-1057/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-05-24
Bylos Nr.
1-1819-1057/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55637-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
B. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1819-1057/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55637-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.23.1.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Kunigėlio pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje B. D., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, 9 klasių išsilavinimo, nedirbanti ir neregistruota Užimtumo tarnyboje, administracine tvarka bausta, teista:

1. Palangos miesto apylinkės teismo 1997 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį paskiriant 4 metų laisvės atėmimo bausmę;

2. Palangos miesto apylinkės teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį. Bausmė subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 1997 m. spalio 22 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. liepos 10 d. nutartimi pakeistas Palangos miesto apylinkės teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendis ir skirta galutinė 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3. Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį paskiriant laisvės atėmimą 6 mėnesiams;

4. Palangos miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskiriant laisvės atėmimą 1 metams. Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. sausio 13 d. nutartimi pakeistas 2003 m. spalio 20 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendis, galutinė bausmė nepakeista;

5. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį paskiriant laisvės atėmimą 3 metams 3 mėnesiams;

6. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskiriant laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 20 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 14 d. nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 9 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 4 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskiriant laisvės atėmimą 6 mėnesiams;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskiriant laisvės atėmimą 2 metams ir 8 mėnesiams. Bausmė atlikta;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskiriant 36 parų arešto bausmę. Nuosprendis apskųstas;

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. D. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent 2018 m. lapkričio 21 d. apie 13.00 val. romų bendrijoje, esančioje adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 185, Vilniuje, neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 450 eurų įgijo 0,005093 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurią laikė su savimi iki 2018 m. lapkričio 21 d. 14.50 val., kol Švitrigailos g. – Kauno g. sankryžoje, Vilniuje buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie pas ją rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio.

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 22 d. B. D. parodė, kad narkotines medžiagas, pagrinde heroiną, vartoja nuo 2011 m. Į dieną jai reikia suvartoti bent 3 gramus, kadangi narkotines medžiagas perka dažnai, tai žino, kad gramą dalina į 16 folijų lankstinukų. Vakar išėjo į parduotuvę, jai paskambino R. A. (R. A.), iš kokio numerio nežino ir pasakė, kad greičiau grįžtų iš parduotuvės ir viskas jau yra vietoje. Grįžtant namo nuo žolės netoli namų pasiėmė narkotines medžiagas, įvyniotas į celofaną. R. pasakė, kad jis milteliais neturi, o viskas yra supakuota į čekius. Jis sakė, kad ten yra kažkur 10 gramų, o kadangi savo reikmėms jai reikia bent 3 gramų į dieną, paskaičiavo, kad gali nusipirkti kelioms dienoms į priekį. Narkotikus pirko išskirtinai savo vartojimui, tikslo platinti neturėjo. Po R. skambučio rado ant žolės maišelį su lankstinukais – apie 10 g, į rankas niekas nieko neperdavinėjo. Įsidėjo maišelį sau į striukės dešinės pusės kišenę, R. sėdėjo mašinoje „Mercedes“, modelio ir valst. Nr. nežino, vyšninės spalvos. Ji priėjo prie jo, į vidų nelipo, pasakyti kad viskas gerai. Tada jai iš nugaros pasirodė pareigūnai, kurie ją sulaikė, o prie R. net nepriėjo. Surakino antrankiais ir pristatė į PK. Pinigus – 450 eurų už narkotines medžiagas R. padavė dieną prieš pirkimą, nes kitaip jis narkotikų neveža. Jis parduoda 1 g po 45 eurus. Narkotines medžiagas iš jo pirko pirmą ir paskutinį kartą. Kaip ir minėjo narkotikus pirko išskirtinai sau, niekam jų neplatino, pareigūnai namuose darė kratą, jokių įrankių – folijų, svarstyklių nerado. Kaip ir sakė, jau įsigijo minėtas medžiagas taip supakuotas, o kadangi reikia savo vartojimui į dieną 3 g, tai tų folijos lankstinukų būna gana daug. Perka narkotines medžiagas pagal galimybes, jei turi daug pinigų, perka daugiau, jei ne – taupo lankstinukus, kad užtektų ir nebūtų „laužymų“. Nežino ar R. kitiems platina narkotikus, jis gyvena pas mamą (duomenys neskelbtini), kartu su seserimi ir sugyventine. Narkotinių medžiagų jis namuose nelaiko, jei perka (perka iš čigonų taboro, iš ko tiksliai nežino), mieste narkotines medžiagas iškart parduoda. Prisipažįsta dėl narkotinių medžiagų disponavimo savo vartojimui, platinti tikslo neturėjo (b. l. 55-56).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 7 d. B. D. parodė, kad ji apklausos metu pamelavo, jog narkotines medžiagas nusipirko iš R. A., nes buvo ant jo pikta dėl to, kad jos buvusi draugė A. N. dabar gyvena su juo. Narkotines medžiagas pirko iš romų tautybės moters tabore, S. Dariaus ir S. Girėno g. 185, Vilniuje, jos atpažinti negalėtų. Narkotines medžiagas pirko išimtinai savo naudojimui, nes yra narkomanė. Sutinka, kad byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu (b. l. 61).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 25 d. B. D. parodė, kad dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę prisipažįsta visiškai, narkotines medžiagas pirko būtent tada kaip ir nurodyta įtarime, jas pirko iš nepažįstamos romų tautybės moters romų bendrijoje, kiek atsimena mokėjo 450 eurų, narkotines medžiagas pirko sau, nes kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje vartoja narkotikus. Narkotinių medžiagų neplatina. Dėl padaryto labai gailisi, sutinka kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 64-65).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. A. parodė, kad B. D. pažįsta, ji yra jo buvusios sugyventinės A. N. draugė. Nežino, kodėl B. D. jį kaltino nusikaltimu, jis narkotinių medžiagų nevartoja, tuo labiau jų neplatina. Mano, kad B. D. taip pasakė iš keršto, ji pati yra narkomanė, todėl prašo išsiaiškinti minėtą situaciją (b. l. 31).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas policijos pareigūnas M. S. (M. S.) parodė, kad 2018 m. lapkričio 21 d. 14. 30 val. dirbant kartu su vyresniuoju tyrėju T. G. buvo gautas pranešimas iš Vilniaus apskrities VPK KPŽV, kad Kauno g., Vilniuje, randasi B. D., gimusi (duomenys neskelbtini), trumpai kirptų plaukų, vilkinti juodą striukę, kuri turimais duomenimis platina narkotines medžiagas, todėl gali jų turėti su savimi. 14.50 val. Kauno g. ir Švitrigailos g. sankryžoje, Vilniuje minėta mergina buvo pastebėta. Priėjus prie jos ir paklausus ar turi draudžiamų ir neleistinų daiktų, ji atsakė, kad tokių daiktų neturi, todėl buvo atlikta jos paviršutinė apžiūra. Apžiūros metu, B. D. pati iš kišenės ištraukė permatomą maišelį su folijos lankstinukais, nurodydama, kad tai yra heroinas. Įtariant narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu B. D. buvo sulaikyta ir pristatyta į Vilniaus miesto 3 PK (b. 1. 27).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(5772)-ISl-6531 nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš folijos lankstinukų, 2018 m. lapkričio 21 d. rastų pas B. D., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,005093 g (b. 1. 35-38).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį

Šioje byloje B. D. yra pareikštas kaltinimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Teismo vertinimu, šioje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad minėta nusikalstama veika buvo pagrįstai inkriminuota kaltinamajai.

Iš kaltinamosios apklausų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji visų šių apklausų metu pripažino, kad disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo platinti. Nors pirminės apklausos metu ji nurodė skirtingas narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes nei vėlesnėse apklausose, tačiau tai veikos kvalifikavimui įtakos neturi, nes šiuo atveju lemiamą reikšmę turi ne tai, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis buvo įgytos narkotinės medžiagos, o tai, kad jos buvo įgytos neteisėtai, juo labiau, kad kaltinamosios pirminėje apklausoje iškeltos narkotinių medžiagų įgijimo versijos nepatvirtina kiti bylos duomenys. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. S. patvirtino, jog B. D. buvo sulaikyta įtariant, kad ji gali disponuoti narkotinėmis medžiagomis, todėl akivaizdu, jog tuo atveju, jei B. D. sulaikymo metu būtų iš tikrųjų bendravusi su kokiu nors asmeniu, galimai perdavusiu jai narkotines medžiagas, šis asmuo taip pat būtų buvęs sulaikytas policijos pareigūnų. Tačiau tai padaryta nebuvo, policijos pareigūnai nenustatė jokio asmens, su kuriuo sulaikymo metu galimai būtų bendravusi B. D., jos pirminės apklausos metu nurodytas asmuo – R. A. paneigė kaltinamosios nurodytas aplinkybes, o ji ir pati vėlesnės apklausos metu teigė tik apkalbėjusi šį asmenį. Todėl laikytina, kad B. D. narkotines medžiagas įgijo būtent vėlesnių apklausų metu nurodytomis aplinkybėmis, t. y. iš nenustatyto asmens romų tabore už 450 eurų.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. 5 dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo (su vėlesniais pakeitimais) matyti, kad karfentanilis pagal 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašą yra priskiriamas prie narkotinių medžiagų, kurios yra leidžiamos vartoti medicininiais tikslais. Jokio gydytojo teisės aktų nustatyta tvarka išduoto recepto ar kitokio leidimo gydymo tikslais vartoti šią medžiagą B. D. į bylą nepateikė. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamoji įgijo ir laikė minėtas narkotines medžiagas neteisėtai. Taip pat akivaizdu, kad kaltinamoji puikiai suvokė savo veiksmų neteisėtumą, kadangi kaip minėta, ji jau nuo seno vartoja narkotines medžiagas, yra ne kartą teista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, todėl šiuo atveju disponuodama narkotinėmis medžiagomis veikė tiesiogine tyčia.

Specialisto išvadoje Nr. 140-(5772)-ISl-6531 nustatyta, pas B. D. yra rasta 0,005093 g karfentanilio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ bei vėlesne 2007 m. gruodžio 14 d. šio įsakymo redakcija Nr. V-1033 (su vėlesniais pakeitimais) matyti, kad toks karfentanilio kiekis viršija minėtose rekomendacijose, kuriomis vadovaujamasi baudžiamosios bylose (BK 269 straipsnio 3 dalis), nurodytą didelį karfentanilio kiekį (yra daugiau nei 0,0006 g).

Motyvuojamoji dalis

Taigi, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, yra akivaizdu, jog pareikštas kaltinimas pasitvirtino, B. D. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis neteisėtai, be tikslo platinti disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – karfentanilio ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajai paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, B. D. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 102-106).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės skyrimo

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos tokios bausmių rūšys: bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Skirdamas konkrečią bausmę teismas įvertina tai, kad B. D. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, jį padarė tiesiogine tyčia. Jos asmenybę apibūdina tai, kad yra teista, tame tarpe ir dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje bei 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų (b. l. 74-92), administracine tvarka bausta, baudų nemoka (b. l. 93-94), yra gydyta dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas (b. l. 97). B. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Nors prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra nurodyta lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką, teismas dar kartą akcentuoja, kad B. D. jau daug kartų yra padariusi panašaus pobūdžio nusikaltimus, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ji klaidino pareigūnus dėl narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybių. Todėl teismas nelaiko, kad ji nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo ir traktuoja, kad šiuo atveju B. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Taigi, teismas daro išvadą, kad B. D. nuolat daro teisės pažeidimus, nededa pastangų pakeisti gyvenseną. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokuroro siūlomą bausmės rūšį, t. y. arešto bausmę. Nors prokuroras siūlo paskirti maksimalaus dydžio bausmę, t. y. 90 parų areštą, teismas, atsižvelgęs į aukščiau aptartas aplinkybes, nelaiko, kad tokia bausmė būtų per griežta. Priešingai, tokia bausmė bent kuriam laikui realiai užkirs kelią B. D. daryti naujas nusikalstamas veikas.

Kadangi byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, o B. D. prisipažino esanti kalta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jai skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikiname sulaikyme nuo 2018 m. lapkričio 21 d. 15.10 val. iki 2018 m. lapkričio 23 d. 11.00 val. (b. l. 50-52) išbūtas laikas (2 paros), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai arešto parai.

Kiti procesiniai klausimai

Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 vokai, 163 vnt. tuščių folijos lankstinukų, konteineris su vatos tamponėliu, kurie saugomi Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyryje (b. l. 39-40) ir po objektų tyrimo likusios medžiagos, kurios saugomos Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje (b. l. 37-38) įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui perduodami sunaikinti.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 57-60) paliekamos galioti iki faktinio bausmės vykdymo pagal šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu jai skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2018 m. lapkričio 21 d. 15.10 val. iki 2018 m. lapkričio 23 d. 11.00 val. (b. l. 50-52) išbūtą laiką (2 paras), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant šį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 vokus, 163 vnt. tuščių folijos lankstinukų, konteinerį su vatos tamponėliu, kurie saugomi Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyryje ir po objektų tyrimo likusias medžiagas, kurios saugomos Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui perduoti sunaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki faktinio bausmės vykdymo pagal šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą pradžios.

Išaiškinti B. D., kad:

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po nuosprendžio įsiteisėjimo suimami, šią bausmę atlieka areštinėse. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

2. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: