Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Dalyvaujant pareiškėjams K. Š., S. Š.,

Teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjų K. Š. ir S. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Gautas atsiliepimas, kad pareiškimą prašo spręsti teismo nuožiūra, įvertinus faktines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai yra S. Š. ir D. Š. vaikai ( b.l. 10-12). S. Š. , a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), o D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ( b.l. 8-9). Pareiškėjai K. Š. ir S. Š. po savo motinos D. Š. mirties kreipėsi dėl palikimo priėmimo pas notarą ( b.l. 13), po S.Š. mirties pas notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ( b.l.14). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad S.Š. ir D. Š. vardu registruota po ½ dalį buto UN(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( b.l. 15). Iš pažymų, mokėjimo dokumentų ( b.l. 16-18, 32) matyti, kad mokesčiai už butą esantį (duomenys neskelbtini), yra mokami ir įsiskolinimų nėra. Duomenų apie tai, kad S. Š. būtų sudaręs testamentą nėra, todėl turtas po S.Š. mirties paveldėtinas pagal įstatymą. Nustatyta, kad įstatyminiai įpėdiniai palikėjo S.Š. mirties dieną buvo jo sutuoktinė D. Š. ir vaikai K. Š. ir S. Š..

Byloje nagrinėjami paveldėjimo teisiniai santykiai atsirado (duomenys neskelbtini), todėl ginčo sprendimui taikytinos 1964 m. CK normos su išimtimis, nustatytomis 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme.

Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu (1964 m. CK 568 straipsnis). Palikimas bendriausia prasme – tai mirusiam fiziniam asmeniui priklausęs turtas. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Asmens valią dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo gali lemti įvairios priežastys, asmens ūkiniai, buitiniai ir kiti interesai. Savo esme palikimo priėmimas ar nepriėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius ( 1964 m. CK 40 straipsnis ). Taigi palikimo priėmimas ir atsisakymas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sąmoningai siekiama tam tikro teisinio rezultato. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreikšta tam tikra įstatyme nustatyta forma ir tvarka. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti, pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, turėjo būti atliekamas aktyviais veiksmais, tokiu atveju nebuvo reikalaujama tokio palikimo priėmimo teisiškai įforminti.

Kaip jau minėta, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tiek pagal nagrinėjamam ginčui spręsti taikytiną 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį tiek pagal dabar galiojantį CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą .Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindami savo teisę į S.Š. palikimą įpėdinė D. Š. palikimo priėmimo veiksmus po savo sutuoktinio S.Š. mirties turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 str. nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Palikimo atsiradimo diena laikoma palikėjo mirties diena, šiuo atveju tai būtų palikėjo S. Š. mirties diena- (duomenys neskelbtini)( 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis , 1964 m. CK 568 straipsnis)

Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams.

Iš pareiškėjų paaiškinimų matyti, kad iš karto po savo sutuoktinio S.Š. mirties pareiškėja liko gyventi bute , naudojosi juo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius (įsiskolinimų nėra), atliko kitus operatyvius valdymo veiksmus. Šie veiksmai buvo pradėti atlikti 6-jų mėnesių terminu po palikėjo S.Š. mirties. Savo aktyvius palikimo priėmimo veiksmus pareiškėja tęsė ir toliau, t. y. remontavo butą, mokėjo mokesčius. Taigi, D. Š. palikimo turtu naudojosi nuo 2000 metų sausio 2 d. iki pat savo mirties- (duomenys neskelbtini). Būdama įsitikinusi , kad palikėjo turtu ji naudojasi teisėtai kaip turto savininkė ir nesant pretenzijų į palikimą iš kitų asmenų pusės, D. Š. nežinojo, kad dėl palikimo priėmimo būtina kreiptis pas notarą ir to nepadarė . CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, kad draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Tokiu būdu byloje surinktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjų paaiškinimų visuma, įvertinus D. Š. faktinius veiksmus ir jų pobūdį, elgesio nuoseklumą, aktyvumą, tai , kad D. Š. su paveldėtinu turtu elgėsi kaip paveldimo turto savininkė ir tai truko ilgą laiką ( nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) darytina išvada, kad pareiškėjų motina D. Š. po savo sutuoktinio S. Š. mirties (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytu 6-ių mėnesių terminu priėmė palikimą faktiniu valdymu, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas .

Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš pareiškėjų lygiomis dalimis (CPK 88, 92-93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 straipsniais, 270, 448 straipsniais teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Tikslu įteisinti paveldėjimo teisinius santykius ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytu terminu priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti nuosavybės teise ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjų K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) po 5,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.