- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-10
- Bylos Nr.
- 1S-147-1020/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- A. T.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. T. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti nuteistojo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2018 m. kovo 2 d. nutarimo netaikyti nuteistajam A. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (toliau – nutarimas),
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės atlikimo pradžia 2014 m. birželio 25 d., bausmės pabaiga - 2022 m. birželio 23 d. Neatliktos bausmės dalis nutarimo priėmimo metu – 4 metai 3 mėnesiai ir 24 dienos.
Komisijai nutarus netaikyti nuteistajam A. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis šį sprendimą apskundė apylinkės teismui. 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi teismas atmetė nuteistojo skundą ir paliko galioti komisijos nutarimą. Teismo įsitikinimu, įvertinus nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, net ir konstatuojant, kad A. T. nusikalstamo elgesio rizika yra žema (33 balai), net 23 iš šių balų sudaro dinaminiai veiksniai. Šiuos balus ir tuo pačiu veiksnius nuteistasis dar gali sumažinti. Teismo vertinimu, nuteistojo elgesys be nuobaudų, vienu balu sumažėjusi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, noras dirbti, turima gyvenamoji vieta, materialinė pagalba vaikams ir motinai, įgyta specialybė bei įvykdytos programos yra svarbiomis aplinkybėmis, tačiau visgi nėra lemiančios sprendimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam. Atsižvelgdamas į išlikusią smurtinio elgesio riziką, į likusią neatliktą didelę laisvės atėmimo bausmės dalį, nuteistojo mąstymą ir elgesį, įgūdžių stoką valdant emocijas, alkoholio problemos sumenkinimą, komisijos nuomonę bei kitas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nuteistasis teigiama linkme keičiasi įkalinimo įstaigoje, tačiau tai nesudaro pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai jau yra pasiekti – A. T. pavojingumas visuomenei nėra išnykęs.
Minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį A. T. apskundė apygardos teismui, prašydamas taikyti lygtinį paleidimą. Anot nuteistojo jo smurtinio elgesio rizika vertinta netinkamai ir tą lėmė nesidomėjimas juo. Įkalinimo įstaigos administracijai jis yra paaiškinęs, kad daugiau alkoholio jis nevartoja, tačiau į tai neatsižvelgta. Jis siekė palaikyti santykius su dukra ir dar būdamas pusiaukelės namuose prašė socialinės darbuotojos pagalbos tuo klausimu, tačiau to nebuvo padaryta. Jis pasižada, kad jei bus paleistas lygtinai, stengsis būti doru, nesivelti į konfliktines situacijas, nevartoti alkoholio, grįžęs iškart įsidarbinti ir laikytis įstatymų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. T. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent šios lygtinio paleidimo sąlygos, bent jau šioje proceso stadijoje, negalima įžvelgti.
Aukštesnysis teismas pažymi, jog A. T. socialinio tyrimo išvadoje (asmens bylos t. 1, b. l. 74-80) konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra maža – skalėje nuo 0 iki 40 balų, įvertinta 33 balais. Visgi pažymėtina, jog didesnę dalį, t. y. 23 balų, pakartotinio A. T. nusikalstamo elgesio rizikos balų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kintantys A. T. kriminogeniniai veiksniai yra įvardinti alkoholio vartojimas, emocijų (pykčio) valdymo sunkumai, menkas atsparumas destabilizuojančiai aplinkai ir stresui, tarpasmeninės problemos. Išvadoje taip pat pažymima, kad A. T., nepavykus taikiai išspręsti konflikto bei susidūrus su provokacijomis, gali pasielgti impulsyviai ir agresyviai. Pats nuteistasis nurodo, kad nusikaltimo įvykdymo metu agresyvų elgesį naudojo kaip gynybinę reakciją į puolimą, o ankstesnę nusikalstamą veiką padarė iš pykčio dėl žmonos neištikimybės. Jo įsitikinimu, dėl nusikaltimo visgi yra kaltas nukentėjusysis, kuris, jo teigimu, save specialiai sužalojo nusikaltimo įrankiu. A. T. spręsdamas problemas sunkiai įveikia neigiamus emocinius išgyvenimus, pyktį, stresą, kas skatina jo destruktyvų elgesį, yra linkęs ignoruoti savo elgesio pasekmes platesne prasme (asmens bylos t. 1, b. l. 76, 79).
Jau aptartos socialinio tyrimo išvados kontekste tiek komisijos, tiek teismo sprendimai netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, yra visiškai suprantami ir pagrįsti. Iš socialinio tyrimo išvados, kurią nuteistasis ginčija deklaratyviais argumentais, teisėjų kolegija negali konstatuoti, jog pastarasis yra pasirengęs, net ir probuojamas, būdamas laisvėje veikti teisėtu būdu. Juolab, kai jo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas ir nors probacijos metu jis nepadarė naujos nusikalstamos veikos, praėjus tam tikram laikui, jis padarė vieną sunkiausių nusikalstamų veikų – pasikėsino atimti gyvybę kitam žmogui. Taigi, A. T. jau buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos reintegruotis į visuomenę ir gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir nepaisydamas to, jis pakartotinai nusikalto. Šių aplinkybių kontekste nuteistajam turi būti keliami išties aukšti reikalavimai – kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog šį kartą paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių.
Pabrėžtina, jog A. T. dėl padarytų nusikalstamų veikų padarymo vis dar kaltina nukentėjusiuosius, kas rodo, kad jis tik iš dalies kritiškai vertina savo veiksmus. Taip pat jis menkina alkoholio įtaką jo gyvenimo būdui, nors abiem atvejais veikos buvo padarytos jam esant neblaiviam. Minėtos aplinkybės bei socialinio tyrimo išvadoje pateikiami duomenys apie A. T. mastymą, elgesį ir kriminogeninius veiksnius, apygardos teismui leidžia daryti išvadą, jog A. T. ne visuomet geba racionaliai vertinti savo veiksmus, jam būtina išmokti valdyti savo emocijas bei stresą, nes būtent minėtos aplinkybės ir lėmė jo neteisėtą veikimą praeityje.
Teisėjų kolegijos nuomone, A. T. pozicija kaltinant pataisos įstaigos administraciją, socialinio darbo specialistus, tik patvirtina tai, jog nuteistojo lygtinis paleidimas yra per ankstyvas. Atsižvelgus į tai, kad jo neatliktos bausmės dalis viršija 4 metus laisvės atėmimo, darytina ir išvada, jog jis turi galimybę bei pakankamai laiko realiais veiksmais ir pastangomis teismui įrodyti, jog jis yra motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo A. T. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.