- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-23
- Bylos Nr.
- 2YT-4562-907/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01463-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- J. L.
- Suinteresuotas asmuo
- A. L., Z. J., VĮ Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Agnė Gaurelienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. L., Z. J., VĮ Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas J. L. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad faktiniu valdymu priėmė visą A. L., mirusio 1999-09-03, palikimą.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jo tėvas A. L. mirė 1999m.. Motina Z. L. mirė metais vėliau – 2000m.. Tėvai turėjo tris vaikus: J. L., A. L. ir Z. J.. Po tėvo A. L. mirties 2006-m.Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr. 31-18951 atkūrus nuosavybės teises į jo buvusį turtą, atsirado palikimas: (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas mirusio tėvo vardu. Palikėjas su sutuoktine iki jų mirties bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą sandoriais perleido vaikams: sūnui J. L. - žemės sklypus, dukrai Z. J. – gyvenamąjį namą. Palikėjo mirties dieną jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įregistruota nebuvo, todėl nei vienas iš vaikų nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau buvo žinoma apie turtines teises į žemės sklypus. Tėvas testamento nepaliko. Pareiškėjas nurodė, jog priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, t. y., parsivežė pas save tėvų fotonuotraukų albumą, kurį saugo iki šiol, kai kuriuos daiktus ir namų apyvokos reikmenis, kuriuos naudoja ir dabar, o rūbus, avalynę išmetė, nes niekam jų nereikėjo. Nei brolis, nei sesuo jokio tėvo daikto nepasiėmė. Vėliau, po tėvo mirties atkūrus nuosavybės teises į išlikusį turtą – žemės sklypus, jis pats kreipėsi į institucijas dėl žemės sklypų suteikimo, jų ribų nustatymo, išmatavimo, įregistravimo VĮ Registrų centre, sutvarkė visus dokumentus, žemės sklypus išdirbo, sėdamas grūdus, augindamas daržoves, minėtus žemės sklypus deklaravo, moka žemės mokesčius. Nuo 1999-05-14, dar tėvui esant gyvam, įregistravo ūkininko ūkį, tėvui padėjo dirbti žemės sklypus, jam mirus, juos dirbo toliau, augino daržoves ir grūdus, kuriuos parduoda turguje, mokėjo žemės mokesčius. Nei vienas iš vaikų žemės sklypų nedirbo ir mokesčių nemokėjo. Juos išdirbti jam padeda kaimynas V. V., kuris turi techniką, už tai jam tarpusavio susitarimu yra suteikiama dalis žemės naudojimui. Pareiškėjas nurodė, jog brolis niekada nereiškė dėl to pretenzijų, nepareiškė noro dirbti žemę, tvarkyti dokumentus ar mokėti mokesčius, vartojo alkoholį, pretenzijas jis pradėjo reikšti tik dabar, gavęs iš teismo dokumentus. Pareiškėjas teikia teismui šį prašymą, nes juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Suinteresuotas asmuo A. L. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog palikėjas A. L., miręs 1999m., palikimo – žemės sklypų – pareiškėjui nepaliko. 1998 metais jis įsteigė savo įmonę, pinigų pakako. Žemės sklypų nedirbo, jais nesirūpino, dokumentų netvarkė, žemės mokesčio nemokėjo, nes jam buvo neaktualu. Brolis dirbo, turėjo didelę šeimą, jam reikėjo, tai ir dirbo. O jis iš įmonės uždirbdavo pakankamai, buvo nesuinteresuotas rūpintis minėtais žemės sklypais. Po tėvo mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Jie, trys vaikai, po tėvo mirties susitarė, jog gyvenamasis namas atitenka seseriai, o žemė – vyriausiam broliui (pareiškėjui). Jis su tuo sutiko, neprieštaravo. Vėliau brolis neleido susipažinti su dokumentais, pasakė, kad jis nesikištų. Dėl to į teismą ar kitas institucijas jis nesikreipė. Vienu metu nuolat vartojo alkoholį. Brolis tvarkė žemės dokumentus, jis neprieštaravo „tegu tvarko“, nesigilino, nes poreikio nebuvo. Nežino, koks privažiavimas prie žemės sklypų, kas pasėta, nesigilino, nes nebuvo tikslo. Mokesčių už žemę nemokėjo, nes ne jis dirbo. Žemės nedeklaravo, ūkininko ūkio įregistravęs neturi, nieko niekur nesėjo, bet mano, kad dabar brolis su juo turėtų pasidalinti.
Suinteresuotas asmuo Z. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą, su pareiškimu sutiko, prašė jį patenkinti, nes nuo pat tėvo A. L., mirusio 1999m., mirties dienos pareiškėjas rūpinosi tėvo iki mirties nuosavybės teise turėtais žemės sklypais, dirbo juose žemę, sodino ir nuiminėjo derlių, ūkininkavo, t. y. faktiškai valdydamas priėmė palikėjo palikimą (43 b. l.).
Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepimu į pareiškimą nurodė, jog pareiškimo dalykas negali būti laikomas vienareikšmiai įrodytu, kadangi byloje pateikti rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina, jog pareiškėjas per 6 mėnesius po tėvo mirties priėmė palikimą (30-32 b. l.). Nurodė neprieštarausiantys pareiškėjo prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikėjo A. L., mirusio 1999m., palikimą faktiškai jį valdydamas.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepimu į pareiškimą su pareiškėjo reikalavimu sutiko, neprieštaravo, kad jis būtų patenkintas (39-40 b. l.). Nurodė iki šiol neturėję duomenų apie palikėjo A. L., mirusio 1999m., palikimą (žemės sklypus), nebuvo gavę galimų šio asmens kreditorių reikalavimo, todėl paveldėjimo procedūrų dėl turto paveldėjimo valstybės vardu nebuvo pradėję, o taip pat dėl šių procedūrų atlikimo nesikreipė į centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją – VĮ Turto bankas. Atsižvelgę į palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnyje reglamentuotas teisines nuostatas nei įvertinę pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, neturėdami duomenų, kurie paneigtų pareiškime nurodytas aplinkybes dėl palikimo priėmimo faktiškai jį pradėjus valdyti, manė, jog pareiškimas gali būti patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
Iš gimimo ir mirties liudijimų kopijų matyti, kad pareiškėjas J. L. yra A. L., mirusio 1999-m., sūnus (5-6 b. l.), A. L. ir Z. L. turėjo tris vaikus: J. L., A. L. ir Z. J.. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašų (7-18 b. l.) matyti, kad miręs A. L. mirties dieną turėjo nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kurios 2006m. Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr. 31-18951 buvo atkurtos į žemės sklypus: (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti Testamentų registro duomenys (19 b. l.) patvirtina faktą, jog A. L., miręs 1999m., testamento nepaliko, palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti faktų nėra registruota.
Iš pareiškėjo, suinteresuoto asmens paaiškinimų, liudytojų B. L. ir V. V. parodymų bei byloje esančių dokumentų nustatyta, kad palikėjo A. L. palikimą sudarė turtinės teisės į žemę, rūbai, avalynė, namų apyvokos reikmenys, daiktai. Pareiškėjas per 6 mėnesius po tėvo mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, t. y., parsivežė pas save tėvų fotonuotraukų albumą, kurį saugo iki šiol, kai kuriuos daiktus ir namų apyvokos reikmenis, kuriuos naudoja ir dabar, o rūbus ir avalynę išmetė, nes niekam jų nereikėjo, 1999m., dar tėvui esant gyvam, įregistravo ūkininko ūkį, padėjo tėvui dirbti žemės sklypus, tėvui mirus, juos dirbo toliau, augino daržoves ir grūdines kultūras, jas parduodavo, mokėjo mokesčius. Vėliau po tėvo mirties atkūrus nuosavybės teises į išlikusį turtą – žemės sklypus, jis pats kreipėsi į institucijas dėl žemės sklypų suteikimo, jų ribų nustatymo, išmatavimo, įregistravimo VĮ Registrų centre, sutvarkė visus dokumentus, šiuos žemės sklypus išdirbo, sėdamas grūdus, augindamas daržoves, juos deklaravo, mokėjo žemės mokesčius. Anksčiau jų dirbti neturėjo galimybės, nes jie nebuvo suteikti naudojimui, tokia galimybė atsirado tik 2006 m., tačiau apie tėvo turtines teises į nekilnojamąjį turtą žinojo. Į notaro biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo per 6 mėnesių laikotarpį po tėvo mirties nesikreipė, nes nemanė, kad reikia. Minėtas aplinkybes teismo posėdyje patvirtino jo brolis A. L. bei liudytojai B. L. ir V. V..
Nors suinteresuotas asmuo A. L. nesutiko su pareiškimu, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, jog po tėvo mirties toliau žemės sklypus dirbo, jais naudojosi, sėjo daržoves ir grūdines kultūras, tvarkė dokumentus, mokėjo mokesčius už žemę būtent pareiškėjas. Jis pats turėjo įsteigęs įmonę, uždirbo pakankamai, jam nebuvo poreikio dirbti žemės sklypus. Nežino, kas buvo sėjama, kur įvažiavimas ir t. t., nes jam nebuvo tikslinga. Susitarimui, kad po tėvo mirties seseriai atitenka gyvenamasis namas, o broliui (pareiškėjui) – žemė, jis neprieštaravo, jis į notarą ar teismą nesikreipė, žemės nedeklaravo, jokių daiktų iš tėvo nėra pasiėmęs. Liudytoja B. L. parodė, jog yra pareiškėjo sutuoktinė, jog pagal palikėjo vaikų susitarimą žemė atiteko pareiškėjui, o gyvenamasis namas – palikėjo dukrai. Nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus dokumentus tvarkė jos sutuoktinis J. L., jis iki šiol dirba minėtą žemę, ją deklaruoja, yra įregistravęs ūkininko ūkį, moka mokesčius. Liudytojas V. V. parodė, jog jis yra pareiškėjo tėvų kaimynas, gyvena gal nuo 1988 m. Žino, kad pareiškėjo tėvai turėjo tris vaikus: du sūnus ir dukterį. 1999 metais mirė pareiškėjo tėvas, jo mama mirė metais vėliau. Jo paties sutuoktinė yra įregistravusi ūkininko ūkį, jis turi žemės ūkio technikos, todėl pagal tarpusavio susitarimą su pareiškėju jis jam padeda išdirbti žemę, o pareiškėjas jam už tai suteikia galimybę naudotis dalimi jo dirbamų žemės sklypų. Žino, kad J. L. moka žemės mokesčius ir minėtą žemę deklaruoja, jis ją apsėja grūdinėmis kultūromis ir daržovėmis, kurias vėliau parduoda. Nurodė, jog nėra matęs, kad suinteresuotas asmuo A. L. būtų dirbęs tėvų žemę. Žeme, kaip savo, dar iki tėvo mirties ir jam mirus rūpinosi ir rūpinasi tik pareiškėjas, jis apsėja, moka mokesčius, surado žemės sklypus, vežė matininkus, nustatė ribas, tvarkė dokumentus.
Pareiškėjas yra palikėjo A. L. pirmosios eilės įpėdinis (1964 m. LR CK (1999-05-18 įstatymo redakcija) 573 str. 1 p.). Palikimo atsiradimo momentu kiti palikėjo pirmosios eilės įpėdiniai (vaikai Z. J., A. L.) A. L. palikimo nepriėmė jokiu įstatymų nustatytu būdu (19 b. l.).
Pareiškėjo tėvas A. L. mirė 1999m., todėl pareiškėjo pareiškimas dėl palikimo priėmimo nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis (1999-05-18 įstatymo redakcija), nes pagal 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pareiškėjas J. L., kreipdamasis į teismą, nurodė, kad jo tėvas A. L. testamento nebuvo sudaręs, paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta, palikimas nepriimtas, ką patvirtina ir byloje pateikti Testamentų registro duomenys (19 b. l.), o pareiškėjas palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Kaip jau minėta, 1964 m. CK nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai (1964 m. LR CK (1999-05-18 įstatymo redakcija) 573 str. 1 p.), todėl nesant gyvos palikėjo sutuoktinės bei kitiems pareiškėjo vaikams nepriėmus tėvo palikimo, pareiškėjas įgijo teisę paveldėti po savo tėvo A. L. mirties likusį palikimą (1964 m. LR CK (1999-05-18 įstatymo redakcija) 573 str. 1 p.).
Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir, priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (1964 m. LR CK (1999-05-18 įstatymo redakcija) 587 str. 1 d.). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (1964 m. LR CK (1999-05-18 įstatymo redakcija) 587 str. 2 d.,). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. LR CK (1999-05-18 įstatymo redakcija) 569 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. LR CK (1999-05-18 įstatymo redakcija) 587 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Minėta, jog A. L., miręs 1999m., testamento nepaliko. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog J. L. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio tėvo palikimą, nes nuo pat tėvo mirties dienos naudojosi žemės sklypais, kitais namų apyvokos reikmenimis, daiktais, žinojo apie turtines teises, tačiau negalėjo jų realizuoti, nes nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, vos tik atkūrus, teises įgyvendino, kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, dokumentų sutvarkymo ir t. t., šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio tėvo turtą negavo, būdamas įsitikinęs, jog tokiu būdu yra teisiškai priėmęs tėvo palikimą (1964 m. LR CK (1999-05-18 įstatymo redakcija) 587 str. 2 d.). Nei vienas iš suinteresuotų asmenų minėtų veiksmų neatliko, to nenurodė, tai pagrindžiančių dokumentų teismui nepateikė. 1964 m. LR CK (1999-05-18 įstatymo redakcija) 587 str. 1 dalis numatė, kad neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga, todėl pareiškėjas laikytinas priėmęs visą palikėjo A. L., mirusio 1999m. palikimą, taip pat ir turtines teises.
LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad J. L. mirusio tėvo A. L. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Suinteresuotas asmuo A. L. į notarą ar teismą su pareiškimu nesikreipė, šioje byloje savarankiško reikalavimo nepareiškė. Jam išaiškintina, kad šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas jam neužkerta galimybės taip pat kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jeigu jis mano, jog toks faktas turi būti nustatytas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1999m., mirties priėmė jo palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.