Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irena Stulpinienė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. G. skundą institucijai skyrusiai administracinę nuobaudą - Klaipėdos teritorinei muitinei dėl 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnas 2010 m.liepos 8 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad V. G. 2010 m. liepos 8 d., 10:35 val. važiavo M3 kategorijos transporto priemone „MAN11.190“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), aukščiausios kategorijos keliu A – 13, nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio. Tuo V. G. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Jo veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 148 straipsnio 2 dalį. 2010 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Institucijos) nutarimu V. G. paskirta administracinė nuobauda - 1200 litų bauda bei baudos sumokėjimas išdėstytas 24 mėnesių laikotarpiui.

- Klaipėdos teritorinės muitinės 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.020198/RŽ51-932 pakeisti ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numato ATPK 148 straipsnio 2 dalies sankcijos minimali riba.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

ATPK 148 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar vairuotojams už važiavimą aukščiausios kategorijos automobilių keliais (magistraliniais ir krašto) M3, N2 ir N3 kategorijų kelių transporto priemonėmis, nesumokėjus transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio.

Administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 18) nurodyta, kad V.G. liepos 8 d., 10:35 val. važiavo M3 kategorijos transporto priemone „MAN11.190“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), aukščiausios kategorijos keliu A – 13, nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio mokėjimą reglamentuoja Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas. Įstatymo 7 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkai ar valdytojai moka naudotojo mokestį už važiavimą magistraliniais keliais. Mokesčio dydžius, mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 patvirtintas Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų Europos sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio dydžių, mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašas, kurio 8 ir 14 punktai numato, kad transporto priemonių savininkai ar valdytojai turi teisę naudotojo mokestį mokėti bet kuriuo metu įvairiais atsiskaitymo būdais (grynais pinigais, mokėjimo pavedimu ar kitomis įstatymų nustatytomis mokėjimo priemonėmis ar būdais). Sumokėjus mokestį, išduodami mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai - vinjetės. Vinječių formą, jų reikalavimus, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašą tvirtina susisiekimo ministras. Susisiekimo ministras 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3-97 patvirtino Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašą, kuris apibrėžė vinjetę kaip naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, suteikiantį teisę važiuoti Lietuvos Respublikos aukščiausios kategorijos keliais. Apraše nurodyta, jog vinjetės gali būti įsigyjamos degalinėse ir kitose vietose, pažymėtose specialiais ženklais, jos turi būti tinkamai užpildomos ir priklijuojamos ant automobilio priekinio stiklo. Vinjetė galioja tik tada, kai ji tinkamai užpildyta, pažymėta, jos pagrindinė dalis priklijuota prie transporto priemonės priekinio stiklo, kaip nurodyta naudojimosi instrukcijoje, bei kartu pateikus kontrolinį kuponą. Tais atvejais, kai įvažiavus į Lietuvos valstybės teritoriją arba išvykstant iš krovinių krovos ar įmonės buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo vietos) nėra degalinės ar kitos vietos, kurioje galima sumokėti naudotojo mokestį bei įsigyti vinjetę(- es), transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) tai padaryti privalo artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, prekiaujančioje vinjetėmis.

Tai, kad V.G. nebuvo sumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio, patvirtina jo raštiškas paaiškinimas (b.l.19) bei bylos nagrinėjimo metu duoti paaiškinimai. Veika kvalifikuota pagal ATPK 148 straipsnio 2 dalį. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija nei veikos kvalifikavimo, nei pačio pažeidimo įvykdymo fakto, tačiau dėl sunkios materialinės padėties, vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, prašo skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta administracinė nuobauda.

Mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės nei numatyta sankcijoje nuobaudos skyrimo, arba jos neskyrimo. Mažesnės nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. ATPK 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numato, kad skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-827/2007, 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N5-542/2007, 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-331/2007, 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1900/2006).

V. G. kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Toks jo elgesys Institucijos įvertintas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir atsižvelgta skiriant administracinę nuobaudą. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog V.G, dirba (duomenys neskelbtini) ir jo atlyginimo vidurkis yra apie 1300 Lt (atskaičius mokesčius) (b.l. 14), kito pajamų šaltinio neturi. 2008-06-20 su AB bankas „Snoras“ sudaręs lanksčiosios vartojamosios paskolos be užstato sutartį, pagal kurią yra gavęs 10000 litų paskolą. Paskolos grąžinimo terminas 2013-06-20 (b.l.10-13). Teisminio nagrinėjimo metu V.G. teigė, kad moka paskolą už savo sugyventinę, kuri yra paėmusi 45 000 litų paskolą buto pirkimui, todėl pragyvenimui lieka labai maža dalis gaunamo uždarbio.

ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybės, dėl kurių būtų galima taikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, nelaikytinos rūpinimasis vaikais ir artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos materialinė padėtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinė byla Nr.N16 -595/2006).

Įvertinus visas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad V.G. paskirta administracinė nuobauda, atsižvelgiant į jo padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Be to, vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 4 dalimi baudos sumokėjimas yra išdėstytas maksimaliam 24 mėnesių terminui, todėl institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir jį pakeisti skunde nurodytais motyvais bei taikyti ATPK 30¹ nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalimi. 1 punktu,

nutarė:

V. G. skundo netenkinti.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2010 m. rugpjūčio 10 d nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 020198/RŽ51-932 palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.