Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisėja J. Ivanauskas Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00689-2009-5

2012 m. gegužės 28 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 3-ojo NVT skyriaus prokuroro apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-12-06 nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir nuteistas 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš dalies patenkinus nukentėjusiojo civilinį ieškinį nukentėjusiajam G. P. priteista:

iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 13979,43 Lt turtinei žalai atlyginti ir 3452,80 Lt neturtinei žalai atlyginti iš atsakovo M. D. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

Kitoje dalyje nukentėjusiojo G. P. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D., nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2009-04-03 apie 14 val. 55 min., Vilniuje, Architektų g., ties įvažiavimu į Architektų g. 14-to namo kiemą, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Audi A6”, v/n. (duomenys neskelbtini), buvo neatsargus ir neatidus, sukdamas į kairę ne sankryžoje nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Yamaha YZF-R1“, v/n (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo motociklo „Yamaha YZF-R1“ vairuotojas G. P., kuriam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais M. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 114 punktų reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

Prokuroro teigimu, nuosprendis yra neteisėtas nepagrįstas, todėl naikintinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Teigia, kad teismas, paskirdamas M. D. bausmę, kuri yra ženkliai mažesnė už įstatymo sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį, nenurodė kriterijų, kuriais jis vadovaujasi, skirdamas tokio dydžio baudą, bei nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose. Prokuroro teigimu, paskirta M. D. bausmė yra akivaizdžiai per švelni, savo dydžiu mažesnė už nuobaudas, taikomas panašaus pobūdžio administracinių teisės pažeidimų bylose. Prokuroro teigimu, teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad M. D. yra 17 kartų baustas už KET pažeidimus, yra sukėlęs 7 avarijas, jam jau buvo taikytas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas.

Taip pat, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neišsprendė nukentėjusiojo G. P. patraukimo administracinėn atsakomybėm pagal ATPK 127 str. klausimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tekinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašo skundą atmesti, nukentėjusysis ir jo atstovas palieka spręsti teismo nuožiūra, nuteistasis M. D. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas prašo nuteistojo M. D. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. D. apeliacinis skundas tenkintinas. Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis BK 281 str. 3 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 str. 3 d. dispozicija yra blanketinė, todėl atskleidžiant jos turinį šiuo atveju reikia vadovautis Kelių eismo taisyklėmis, už kurių pažeidimą kaltas asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 str. 3 d. Minėtas nusikaltimas gali būti padaromas tik neatsargiai – dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad M. D. 2009-04-03 apie 14 val. 55 min., Vilniuje, Architektų g., ties įvažiavimu į Architektų g. 14-to namo kiemą, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Audi A6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatsargus ir neatidus, sukdamas į kairę ne sankryžoje nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Yamaha YZF-R1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Šiais veiksmais M. D. pažeidė KET 9, 114 p. reikalavimus. KET taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) 9 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 114 punkte reikalaujama sukant į kairę (apsisukant) ne sankryžoje, duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms.

Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką konstatuojant, jog BK 281 str. numatyti padariniai kilo pažeidus vertinamojo pobūdžio bendruosius KET reikalavimus (t.y. kad eismo dalyvis privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui), privaloma nustatyti papildomas aplinkybes, pagrindžiančias jų pažeidimą. Byloje aplinkybių, kuriomis galima būtų pagrįsti faktą, jog M. D. pažeidė KET 9, 114 p. reikalavimus, nenustatyta. Priešingai pats pirmos instancijos teismas nurodo, kad toje gatvėje judėjimas gana aktyvus, iš fotonuotraukų matyti, kad toje vietoje kelias tiesus, matomumas geras, todėl negalima teigti, kad automobilio vairuotojas prieš sukdamas į kairę privalėjo laukti tol, kol nebus priešpriešinėje kelio juostoje jokios transporto priemonės. Byloje nustatyta, kad prieš sukdamas į kairę automobilio vairuotojas matė priešpriešais antroje kelio juostoje artėjantį raudonos spalvos automobilį, kuris buvo pakankamai toli, apie 71 metro atstumu, ir įvertino situaciją, kad jis suspės atlikti manevrą. Minėtas automobilis nekliudė M. D. vairuojamo automobilio, todėl darytina išvada, kad nuteistasis sukdamas į kairę įvertino situaciją, kad jis nekels pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui. Atsižvelgiant į tai negalima teigti, kad automobilio vairuotojas nedavė kelio priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms ir pažeidė KET 114 p.

M. D. teigia, kad prieš pasukdamas į kairę nematė iš priešais atvažiuojančio motociklo. Nuteistasis nurodo, kad prieš pasukdamas motociklo nematė, nežino kaip jis ten atsirado. Jį galėjo užstoti raudonas Audi automobilis, kuris važiavo prieš jį (b.l. 79). Pažymi, kad prieš sukdamas jis matė priešpriešine antrąja juosta artėjantį raudonos spalvos lengvąjį automobilį, kuris buvo pakankamai toli, apie 71 metro atstumu, ar už raudono automobilio buvo daugiau važiuojančių transporto priemonių, nežino, prisimena tik šį raudonos spalvos automobilį. Kaip matyti iš liudytojo V. L. parodymų, jis matė, kad nuo Žėručio gatvės antra eismo juosta važiavo automobilis, kurį pasivijo ta pačia kryptimi važiavęs motociklas „Yamaha“. Motociklas „Yamaha“ važiavo ne mažesniu kaip 100 km/h greičiu, pasivijęs priekyje jo važiavusį automobilį, persirikiavo į pirmąją eismo juostą, aplenkė automobilį ir tada atsitrenkė į pristabdžiusio posūkio manevrą metu automobilio Audi A6 dešinės pusės galinį sparną (tomas 1, b.l. 49-50, tomas 2, b.l. 22). Tiek nuteistasis M. D. (tomas 2, b.l. 17), tiek nukentėjusysis G. P. (tomas 2, b.l. 18) ir liudytojai J. G., A. G., V. L. (tomas 1, b.l. 49-50, tomas 2, b.l. 22; tomas 2, b.l. 20, 21) nurodė, kad sukant automobiliui į kairę jis pristabdė, kaip teigė M. D. jis pristabdė todėl, kad prieš įvažiavimą į kiemą yra duobė. Iš fotonuotraukų matyti, kad motociklo vairuotojas kliudo automobilio dešinės pusės galinę dalį (tomas 1, b.l. 8,10, tomas 2, b.l. 3,4), taigi motociklas kliudo automobilį jam bebaigiant manevrą. Iš byloje esančių liudytojų parodymų, ekspertizės akto, specialistų išvadų matyti, kad motociklo vairuotojas G. P. viršija leistiną greitį. Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog automobilio vairuotojas M. D. prieš sukdamas į kairę matė priešpriešine juosta atvažiuojantį motociklą, nėra. Be to įvertinus aukščiau pateiktas aplinkybes (eismas intensyvus, motociklas buvo už raudono automobilio, jį aplenkia ir išvažiuoja į pirmą kelio juostą, automobilio vairuotojas sukdamas pristabdo, motociklo vairuotojas viršija greitį, automobilio apgadinimo lokalizaciją) negalima teigti, kad M. D. prieš sukdamas į kairę turėjo ir galėjo numatyti, kad priepriešinėje kelio juostoje už raudono automobilio važiuos motociklas, kuris viršys greitį, aplenks šį automobilį, ir pastarasis nesuspės užbaigti manevro. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nepagrįstas pirmos instancijos teismo motyvas, kad M. D. nedavęs kelio priešinga kryptimi važiuojančiai transporto priemonei ir sudaręs jai kliūtį, vairuotojas negali teisintis, kad jam matomumą užstojo kita transporto priemonė, kad jis nepastebėjo priešinga kryptimi tiesiai važiavusios transporto priemonės dėl pastarosios didelio greičio. Toks pasiteisinimas negali pašalinti kaltės. Pažymėtina, kad pats pirmos instancijos teismas nurodo, kad automobilio vairuotojas nematė motociklininko, todėl sprendžiant automobilio vairuotojo kaltės klausimą, aplinkybė: ar automobilio vairuotojas galėjo ir turėjo matyti motociklą, kurį užstojo kita transporto priemonė, ir yra esminė. Be to šią aplinkybę nurodė ir liudytojas V. L. (tomas 1, b.l. 49-50, tomas 2, b.l. 22), kurio parodymų pirmos instancijos teismas nepaneigė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ekspertas H. Vaitiekūnas nurodo, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „audi A 6“ vairuotojo M. D. ir motociklo „Yamaha YZF-R1“ vairuotojo G. P. veiksmai, nes jei motociklo vairuotojas važiuotų 50 km/h ar truputį didesniu greičiu, vis tiek kliūtis būtų sudaryta. Ekspertas V. Šakėnas nurodo, kad auto įvykį sąlygojo abiejų vairuotojų veiksmai, vienas sudaro kliūtį, kitas viršija leistiną greitį ir netenka galimybės išvengti eismo įvykio. Kartu jis nurodo, kad jei motociklas važiuoja ne didesniu nei leistinas greičiu, jis turi galimybę išvengti susidūrimo. V. Mitunevičius nurodo, kad motociklininkui važiuojant leistinu greičiu (50km/h), privažiavus buvusią susidūrimo vietą automobilis būtų atlaisvinęs ne mažiau kaip 2,5 metro kelio. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės akto (b.l. 40-47) 6 p. nurodyta, kad automobilio „audi A 6“ vairuotojo M. D. veiksmai: sukdamas į kairę užtvėrė kelią priešpriešais tiesiai motociklu „Yamaha YZF-R1“ važiavusiam G. P., sąlygojo motociklo atsitrenkimą į automobilį. Tai pat pažymėta, kad motociklo „Yamaha YZF-R1“ vairuotojas G. P. važiuodamas apie 83 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Audi A6“ stabdydamas motociklą, nes tuo momentu, kada automobilis pradėjo įvažinėti į priešpriešinio eismo juostą, motociklas buvo mažesniu atstumu nuo susidūrimo vietos, negu motociklo, judančio apie 83 km/h stabdymo atstumas, o važiuodamas maksimaliu gyvenvietėje leistinu 50 km/h greičiu, vairuotojas būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo (b.l. 47). Šio akto 8 p. nurodyta, kad automobilio vairuotojas M. D. nebūtų spėjęs atlaisvinti važiuojamosios dalies ir taip būtų nedavęs kelio ir sudaręs kliūtį motociklo vairuotojui (b.l. 47). Pažymėtina, kad vertinant ekspertų H. Vaitiekūno, V. Šakėno parodymus, kad, jei motociklo vairuotojas važiuotų 50 km/h ar truputį didesniu greičiu, vis tiek kliūtis būtų sudaryta bei ekspertizės akto 8 p. išvadą, reikia atsižvelgti ir į tai, kad eismas įvykio vietoje buvo intensyvus, todėl mažai tikėtina, kad automobilio vairuotojas galėtų užbaigti manevrą nesukeldamas kliūčių kitiems eismo dalyviams, t.y. privesdamas juos sulėtinti nustatytą greitį ir pan. Be to kaip nurodyta šio akto 5 p. motociklo vairuotojas, važiuodamas maksimaliu gyvenvietėje leistinu 50 km/h greičiu, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo (b.l. 47). Tą patvirtina ir V. Mitunevičiaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad automobilio „audi A 6“ vairuotojas M. D., sukdamas į kairę, nesudarytų kliūties priešpriešais atvažiuojančio motociklo „Yamaha YZF-R1“ vairuotojui G. P., jei šis važiuotų ne didesniu nei leistina greičiu (tomas 2, b.l. 109), bei V. Šakėno parodymai, kad, jei motociklas važiuoja ne didesniu nei leistinas greičiu, jis turi galimybę išvengti susidūrimo.

Esant minėtoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog minėtoje situacijoje automobilio „audi A 6“ vairuotojas M. D. KET 9, 114 p. reikalavimų nepažeidė, o padarinių išvengti negalėjo, nes nenumatė, negalėjo ir neturėjo galimybės numatyti, kad jam sukant į kairę priešpriešine kelio juosta už važiuojančios transporto priemonės – automobilio, važiuos motociklas, kuris viršys greitį, aplenks prieš jį važiuojančią transporto priemonę, persirikiuodamas į pirmą kelio juostą ir kliudys jo vairuojamo automobilio galinę dalį, nes vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nepažeis KET reikalavimų ir nesukels pavojaus eismo saugumui, transporto priemonės vairuotojas neprivalo lėtinti greičio ar stabdyti transporto priemonės vien tik dėl to, kad yra teorinė galimybė, jog kiti eismo dalyviai gali nesilaikyti eismo saugumo taisyklių ir pažeisti transporto priemonės vairuotojo pirmumo teisę, kol dar nėra tiesioginio pavojaus eismo saugumui (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1119-209-2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200/2011).

Taigi esant išdėstytiems ir aptartiems įrodymams, priėjus išvados, kad M. D. nepažeidė Kelių eismo taisyklių, jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 str. 3 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, gali civilinį ieškinį atmesti, jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, arba jį palikti nenagrinėtą, jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju, išteisinus M. D. nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Atsižvelgiant į tai, kad priimamas išteisinamasis nuosprendis, prokuroro skunde nurodyti argumentai dėl griežtesnės bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių M. D. skyrimo, neanalizuojami.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistojo M. D. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-12-06 nuosprendį, kuriuo M. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir nuteistas 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

M. D. dėl kaltinimo, numatyto LR BK 281 str. 3 d., išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Nukentėjusiojo G. P. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.