Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-194-185-2011-59

Teisėja Virginija Jurkštienė Proceso Nr. 1-77-1-00404-2009-5

Procesinio dokumento kategorija 1.1.11;

1.1.11.2; 2,4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2011 m. kovo 21 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 3 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 24 str. 6 d., 22 str.1 d, 180 str.1 d.; 24 str. 6 d., 178 str.2 d.; 302 str.1 d. ir, vadovaujantis BK 81 str., 93 str. 1d. 1p.,3p.; 2 d., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas.

Vadovaujantis BK 82 str., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 3 p., M. B. įpareigotas 12 mėnesių būti namuose nuo 21 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu ir per keturis mėnesius atlikti 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų.

Tuo pačiu nuosprendžiu S. A. nuteistas, U. J. ir A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

M. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2009 m. spalio 7 d., apie 13 val., veikdamas bendrininkų grupe su U. J., A. B., S. A., žinodamas, kad S. A. turi tikslą Pasvalio mieste apiplėšti nepažįstamą moterį, pagrobiant iš jos rankinę, kad tokiu būdu gauti pinigų mobiliojo ryšio telefonui įsigyti, A. B. prašomas sutiko automobiliu “Audi avant”, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) nuvežti juos į nusikaltimo padarymo vietą, Pasvalio m., Panevėžio gatvėje, ties kavinės ,,Koralas“ pastatu, pažymėtu Nr. 15, laukė automobilyje ir stebėjo kaip S. A., panaudodamas fizinį smurtą, tikslu užvaldyti B. V. priklausantį turtą, iš už nugaros mediniu pagaliu sudavė nukentėjusiajai per ranką, kurioje ji nešėsi krepšelį su įvairiais maisto produktais bei cigarečių “Partner” pakeliu, viso už 13,40 litų, pasikėsino pagrobti svetimą, B. V. priklausantį turtą - maišelį su įvairiais maisto produktais bei cigarečių “Partner” pakeliu – viso už 13,40 litų, o M. B. padėjo S. A. vykdyti nusikalstamą veiką, kurios S. A. nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji B. V. aktyviai pasipriešino ir pabėgo.

M. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir už tai, kad 2009 m. spalio 7 d. apie 13.20 val., veikdamas bendrininkų grupe su U. J., A. B., S. A., žinodamas, kad S. A. turi tikslą Pasvalio mieste apiplėšti nepažįstamą moterį, pagrobiant iš jos rankinę, kad tokiu būdu gauti pinigų mobiliojo ryšio telefonui įsigyti, A. B. prašomas sutiko automobiliu “Audi avant”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežti juos į nusikaltimo padarymo vietą, Pasvalio m., Vyšnių g. 25A, ties vaikų darželio ,,Eglutė“ teritorija, kur S. A. iš nukentėjusiosios J. J. rankų atvirai pagrobė 15 Lt vertės rankinę su joje buvusiais: 25 Lt vertės pinigine, 30 litų pinigų, skėčiu 5 Lt vertės, užrašų knygele 5 Lt vertės, 5 raktais su pakabuku už 70 Lt , veidrodėliu už 5 Lt, lūpų dažais už 10 litų, vaistų “Coxtral” pakuote už 10 litų, J. J. vardu išduotu LR piliečio pasu LG Nr(duomenys neskelbtini) , J. J. vardu išduotu pensininko pažymėjimu PP Nr. (duomenys neskelbtini) , G. R. vardu išduotu LR piliečio pasu LR Nr. (duomenys neskelbtini) , G. R. vardu išduotu neįgaliojo pažymėjimu NP Nr. (duomenys neskelbtini) , G. R. vardu 1991-08-13 išduota neterminuotai galiojančia medicinine pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nedarbingumo, padarant nukentėjusiajai 175 Lt turtinę žalą, o M. B. savo veika padėjo padaryti šį nusikaltimą ir nuo dokumentų: J. J. vardu išduoto LR piliečio paso LG (duomenys neskelbtini) , J. J. vardu išduoto pensininko pažymėjimo PP Nr. (duomenys neskelbtini) , G. R. vardu išduoto LR piliečio paso LR Nr. (duomenys neskelbtini) , G. R. vardu išduoto neįgaliojo pažymėjimo NP Nr. (duomenys neskelbtini) , G. R. vardu 1991-08-13 išduotos neterminuotai galiojančios medicininės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nedarbingumo aptikimo momento pagrobtoje J. J. rankinėje, veikdamas bendrininkų grupe su A. B., dokumentus neteisėtai gabeno automobiliu “Audi avant”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė iki 2009-10-07, 20-21 valandos paslėpęs juos Pasvalio miesto parke, o nuo 2009-10-07 20-21 valandos iki 2009-10-08 15 val. 20 min. pagrobtus dokumentus neteisėtai laikė automobilio “Audi avant”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone, porankio dėtuvėje, iki juos ten aptiko ir paėmė policijos pareigūnai.

Apeliantas sutinka, kad jo veika gali būti kvalifikuota pagal BK 302 str. 1 d., nes S. A. papasakojus apie jo padarytą nusikaltimą, savo vairuotame automobilyje laikė jo pagrobtus J. J. ir G. R. dokumentus, dėl to labai gailisi. Pirmos instancijos teismas, M. B. manymu, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad žalą nukentėjusiosioms savo noru atlygino ir jis. Dėl minėtų aplinkybių jo teisinė padėtis galėtų ir turėtų būti švelninama, taikant švelnesnes auklėjamojo poveikio priemones.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

M. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, taip pat įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyręs bei tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir padaręs bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo M. B. padarytas nusikalstamas veikas, tačiau neteisingai nustatė atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, o, atleidęs M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, neteisingai paskyrė auklėjamojo poveikio priemones.

Apeliantas M. B. skunde nurodo, kad visiškai prisipažino kaltu, dalyvavęs pasikėsinimo apiplėšti B. V. epizode, tačiau neigia dalyvavęs nusikalstamoje veikoje J. J. atžvilgiu, tvirtindamas, kad S. A. daugiau niekur nebevežė ir apie paskesnius jo veiksmus jam nieko nebuvo žinoma tol, kol su S. A. atsitiktinai susitiko Pasvalio mieste ir jis pasakė apie padarytą nusikalstamą veiką. Tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi M. B. prisipažinimu, o taip pat atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės U. J. ir A. B. bei nuteistojo S. A. parodymais, rašytine bylos medžiaga ir šių įrodymų pagrindu konstatavo M. B. kaltę dėl jam inkriminuoto BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d.

Visi keturi teisiamieji posėdžio metu nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jie davė teisingus ir detalius parodymus ir teisme prašė jais vadovautis. Reikia pažymėti, kad visų keturių vaikinų parodymai yra nuoseklūs ir visiškai sutampantys (1 t., b.l. 58-59, 60-61, 62-65, 67-70, 113-117, 120-122, 140-144, 149-151, 174-176, 178-180), jie patvirtinti parodymų patikrinimo vietoje protokolais (1 t., b.l. 71-81, 135-159). 2009-10-08 M. B. buvo pareikštas įtarimas tik dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d., J. J. atžvilgiu, kurios, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nepadarė. Apklaustas įtariamuoju, M. B. ranka ant protokolo parašė, kad prisipažįsta visiškai ir davė nuoseklius parodymus (1 t., b.l. 139, 140-141). 2010-01-20 įtarimas buvo papildytas nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 22 str. ir 1 d. 180 str. 1 d. bei 302 str. 1 d., padarytomis B. V. atžvilgiu, M. B. ant protokolo ir vėl užrašė ranka „visiškai prisipažįstu“ (1 t., b.l. 147-148, 149-151). Visiškai sutampančiais S. A., U. J., A. B. ir apelianto M. B. parodymais nustatyta, kad S. A. planavo iš „kokios nors bobutės“ atimti rankinę ir už joje rastus pinigus nupirkti iš U. J. ir A. B. mobilaus ryšio telefoną. Planuota, kad U. J., A. B. ir M. B. jo vairuojamu automobiliu važinėsis gatvėmis ir lauks S. A., kol šis padarys ką sutarė. M. B. apklausų metu tvirtino žinojęs, kad bus daromos nusikalstamos veikos - jo paties žodžiais tariant: „suprato, kad bus vagiami iš moterų rankinukai ir, nors iš pradžių nenorėjo prie to prisidėti, tačiau vėliau sutiko pavežti kur reikės“ (1 t., b.l. 143). Iš pradžių vaikinai nutarė važiuoti link turgaus, nes ten vaikšto daug „bobučių“, tačiau, jei ten nepavyks, važiuos bandyti kitur. S. A. užpulta B. V. pasipriešino ir pabėgo, todėl S. A. rankinės iš jos atimti nepavyko. Įsėdęs į automobilį S. A. vaikinams papasakojo apie nesėkmę ir pasakė, kad bandys dar kartą. Tuo tikslu vaikinai nuvažiavo prie 1 CENTO parduotuvės. Antras S. A. bandymas pavyko ir jis, atėmęs iš nukentėjusiosios J. J. rankinę, nubėgo link gatvės, žinodamas, kad kur nors važinėsis jo laukiantys vaikinai. Šie pamatę bėgantį S. A., privažiavo ir sustojo šalia. Gale sėdėjęs vaikinas atidarė dureles, kad galėtų greitai įsėsti į automobilį. Įsėdęs į vidų, S. A. parodė pagrobtą rankinę ir M. B. skubiai nuvairavo automobilį į Žadeikių mišką (1 t., b.l. 62-65, 67-70). Kaip matyti, vaikinai, kalbėdami apie S. A. būsimus veiksmus, numatė tikslą – gauti pinigų, tačiau nenumatė nei konkrečios aukos, nei jų skaičiaus. Taigi, M. B. tyčia apėmė tiek pagalbą pasikėsinant S. A. apiplėšti B. V., tiek pagalbą atvirai pagrobiant J. J. rankinę. Seka, kad skundžiamas nuosprendis dėl apelianto kaltės, padėjus S. A. atvirai pagrobti J. J. rankinę, yra pagrįstas, apelianto kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų įr teismo patikrintų rodymų visetu, todėl apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia. Reikia pažymėti ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu M. B. visišką prisipažinimą dėl visų inkriminuotų jam veikų teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė į ją atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau kolegija nesutinka su apeliantui nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 str. 1 d. 1 p. Vadovaujantis BK 25 str. 2 d., bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Taigi, nustatant šią bendrininkavimo formą, svarbu nustatyti, kad mažiausiai du bendrininkai įgyvendintų nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius ar bent dalį šių požymių. Pirmos instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo, kad M. B., U. J. ir A. B. neatliko veiksmų, atitinkančių plėšimo, numatyto BK 180 str. 1 d., ir atviros vagystės, numatytos BK 178 str. 2 d., požymius, tačiau savo veiksmais palengvino S. A. realizuoti minėtų nusikaltimų sudėtis. Teismas M. B., U. J. ir A. B. pripažino padėjėjais (BK 24 str. 6 d.). Taigi, esant tik vienam vykdytojui – S. A., negalėjo būti pripažinta BK 60 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė bendrininkų grupė. Ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalintina iš nuosprendžio. BPK 320 str. 5 d. įtvirtinta taisyklė suteikia teismui galimybę švelninti nuosprendį ir tiems asmenims, dėl kurių nuosprendis nebuvo apskųstas. Joje nurodyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems (šiuo atveju – atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės), kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems (šiuo atveju – vienam nuteistajam ir dviems atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės), jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Taigi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.) - iš nuosprendžio taip pat šalintina U. J., A. B. ir S. A. atžvilgiu.

Apeliaciniame skunde M. B. teigia, kad teismas nepagrįstai neįvertino tai, kad jis atlygino nukentėjusiosioms žalą. Turtinė žala nukentėjusiajai B. V. padaryta nebuvo, civilinio ieškinio ji nepareiškė, o nukentėjusiajai J. J. ikiteisminio tyrimo metu įtariamieji M. B., A. B. ir U. J. 175 Lt žalą pilnai atlygino (1 t., b.l. 42, 2 t., b.l. 87). Taigi, ši aplinkybė, kaip atsakomybę lengvinanti (BK 59 str. 1 d. 3 p.), pirmos instancijos teismo pripažinta tik U. J. ir A. B., pripažintina ir M. B..

Nors M. B. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo pilnametis, tačiau teismas, atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovavosi BK 90-94 straipsniais, nurodęs, kad pagal socialinę brandą jis prilygo nepilnamečiui.

M. B. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas pagrįstai jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau rezoliucinėje nuosprendžio dalyje, nurodęs BK 82 str., 87 str. 1 d., 2 d., 1 p., 2 p. ir 3 p., paskyrė juos neatitinkantį įpareigojimą, o taip pat, nenurodęs įstatyminio pagrindo, nepagrįstai paskyrė auklėjamojo poveikio priemonę – nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus (BK 85 str.). Kolegija sutinka su šiuo apelianto argumentu. BK 87 str. 1 d., 2 d., 1 p., 2 p. ir 3 p. nurodyti šie įpareigojimai: 1) būti namuose nustatytu laiku; 2) mokytis, tęsti mokslą arba dirbti; 3) įgyti tam tikrų žinių ar išmokti draudimus (saugaus eismo, mokinio taisykles ir pan.). Tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, paskyrus dvylikos mėnesių trukmės laisvės apribojimą, nurodytas tik vienas BK 87 str. 2 d. 1 p. numatytas įpareigojimas - būti namuose nustatytu laiku. Neatitikimas pastebėtas ir kitų atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų – A. B. ir U. J. atžvilgiu: teismas, nurodęs BK 82 str., 87 str. 1 d., 2 d., 1 p., 2 p. ir 3 p., paskyrė tik įpareigojimus būti namuose nustatytu laiku ir tęsti mokslą, o įpareigojimas įgyti tam tikrų žinių ar išmokti draudimus skirtas nebuvo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 85 str. 2 d. nurodyta, jog nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai vykdomi, jei nepilnametis sutinka, tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nei M. B., nei U. J. ir A. B. nebuvo klausta jų nuomonės dėl šios auklėjamojo pobūdžio priemonės skyrimo. Todėl auklėjamojo pobūdžio priemonė – nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai M. B., o taip pat, vadovaujantis BPK 320 str. 5 d., A. B. ir U. J., šalintina iš nuosprendžio rezoliucinės dalies. Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės M. B. šalintini iš nuosprendžio aprašomosios dalies nepaskirtų įpareigojimų (mokytis, tęsti mokslą arba dirbti; įgyti tam tikrų žinių ar išmokti draudimus) įstatyminiai pagrindai – BK 87 str. 2 d. 2 ir 3 p., o atleistiesiems nuo baudžiamosios atsakomybės A. B. ir U. J. šalintinas nepaskirto įpareigojimo (įgyti tam tikrų žinių ar išmokti draudimus) įstatyminis pagrindas - BK 87 str. 2 d. 3 p.

M. B. teigia, dėl jam paskirtos pačios griežčiausios auklėjamojo poveikio priemonės – maksimalaus dydžio (12 mėnesių) elgesio apribojimo, įpareigojant būti namuose nustatytu laiku – negalėtų, kaip jam yra įprasta kiekvieną vasarą, važiuoti į užsienį dirbti sezoninių darbų, todėl prašo ją panaikinti. Kolegija sutinka su pirmos instancijos išvada, kad paskirtas elgesio apribojimas taisomai veiktų atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės M. B., tačiau įvertinus jo vaidmenį darant nusikaltimus (nusikaltimų daryti nenorėjo, tačiau draugų įkalbėtas, įsitraukė į jų suplanuotas nusikalstamas veikas), dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p., atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekį užsidirbti pragyvenimui iš sezoninių darbų užsienyje bei kitas teismo jau įvertintas aplinkybes, laisvės apribojimo trukmė mažintina iki šešių mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 21 iki 6 valandų.

Kaip minėta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 str. 1 d. 1 p., naikintina ir nuteistajam S. A., tačiau, įvertinus jo aktyvų vaidmenį nusikaltimo daryme, neigiamas charakteristikas (1 t., 96, 97), polinkį daryti analogiškas nusikalstamas veikas (nuteistas 2010-03-29 ir 2010-04-23 nuosprendžiais), tėvų įtakos jo elgesiui neturėjimą, pirmos instancijos teismo paskirtos arešto bausmės, kurios savo dydžiu nesiekia įstatymu nustatyto šios bausmės rūšies vidurkio, negali būti laikomos aiškiai per griežtomis.

Ta pati atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 1 p.) naikintina ir A. B. bei U. J., tačiau, įvertinus pirmos instancijos nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad jiems paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės negali būti laikomos per griežtomis.

Remiantis aukščiau išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių (BPK 328 str.1 ir 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 str. 1 ir 2 punktu,

NUSPRENDĖ:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 3 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuteistojo S. A. bei atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės A. B., M. B. ir U. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Pripažinti M. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad savo noru atlyginio padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

M. B. skirtą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 21 iki 6 val., sutrumpinti iki šešių mėnesių.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies A. B., M. B. ir U. J. skirtą auklėjamojo poveikio priemonę – atlikti A. B. ir M. B. per keturis mėnesius 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, o U. J. atlikti per tris mėnesius 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų (BK 85 str.).

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies M. B. nepaskirtų įpareigojimų pagrindus, numatytus BK 87 str. 2 d. 2 p., 3 p.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies A. B. ir U. J. nepaskirto įpareigojimo pagrindą, numatytą BK 87 str. 2 d. 3 p.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.