Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad J. J. 2012-09-26 pateikė Komisijai prašymą, kuriuo prašė pripažinti jį Panevėžio miesto Kristaus Karaliaus katedros kapinėse, 48 kvartale 1 eilėje esančios 3 kapavietės prižiūrėtoju (b. l. 16). Komisija, išnagrinėjusi J. J. prašymą, jo netenkino, konstatavusi, kad pateikti duomenys neatitinka Kapinių tvarkymo taisyklių 31 punkto reikalavimų, t. y. pareiškėjas palaidotam asmeniui nėra artimas giminaitis, atitinkantis CK IV dalies IX skyriaus 3.135 straipsnio „Artimieji giminaičiai“ nuostatas (Komisijos posėdžio 2012-10-02 protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 24-30). Remdamasi Komisijos 2012-10-01 posėdžio protokolu, Administracijos direktorė 2012-10-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepatenkino pareiškėjo prašymo paskirti jį asmeniu, atsakingu už Panevėžio miesto Kristaus Karaliaus katedros kapinėse esančią 48 kvartalo 1 eilės 3 kapavietės priežiūrą (b. l. 22). Nesutikdamas su tokiu Administracijos direktorės įsakymu, J. J. 2012-10-26 jį apskundė Panevėžio miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, kuri 2012-11-05 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 7-8). Šie administraciniai aktai ir yra ginčijami nagrinėjamojoje administracinėje byloje.

Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 31 str. numato, kad savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja bei kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 patvirtino Kapinių tvarkymo taisykles, kurios, be kitų klausimų, nustato leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių priežiūros ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką. Kapinių tvarkymo taisyklių 1 punkte nustatyta, kad jos yra privalomos tvarkant visas kapines, kuriose palaidoti ar laidojami žmonių palaikai.

Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas siekia būti pripažintas atsakingu asmeniu už kapavietės, kurioje palaidotas jo dėdė J. J., miręs (duomenys neskelbtini), priežiūrą.

Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punktas nustato, kad už kapavietės priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė. Šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – Žurnalas). Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo įgyja atitinkamas teises ir pareigas, numatytas Kapinių tvarkymo taisyklėse.

Panevėžio miesto Kristaus Karaliaus katedros kapinių prižiūrėtojas AB „Panevėžio specialus autotransportas“ 2013-01-31 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) teismą informavo, kad duomenų, ar buvo išduotas leidimas laidoti J. J., mirusį (duomenys neskelbtini) ir koks asmuo yra paskirtas Panevėžio miesto Kristaus Karaliaus katedros kapinių 48 kvartalo 1 eilės 3 kapavietės prižiūrėtoju, pateikti negali, nes turimuose laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnaluose įrašų nėra (b. l. 41). Kapinių tvarkymo taisyklės nereglamentuoja, kaip sprendžiamas pripažinimo atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu klausimas, kai Žurnalas nėra išlikęs ar įrašų jame nėra. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovas paaiškino, kad tokius klausimus sprendžia Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta Komisija. Nors Komisijos nuostatai Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje nėra patvirtinti, tačiau atsakovo paaiškinimas bei byloje pateikti šios komisijos posėdžių protokolai patvirtina, kad šiai komisijai pavesta nagrinėti ir asmenų prašymus pripažinti juos asmenimis, atsakingais už kapavietės priežiūrą.

Ginčo atveju pareiškėjas, siekdamas būti pripažintas asmeniu, atsakingu už kapavietės, kurioje palaidotas J. J., priežiūrą, 2012-09-26 prašymu kreipėsi į Komisiją, kuri jo prašymo netenkino. Šio Komisijos sprendimo pagrindu ir buvo priimtas ginčijamas įsakymas bei sprendimas. Šie administraciniai aktai grindžiami Kapinių tvarkymo taisyklių 31 punktu.

Kapinių tvarkymo taisyklių V skirsnis reglamentuoja kapaviečių identifikavimo klausimus. Šio skirsnio 31 punktas nustato, kokius dokumentus turi pateikti asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio (-ės) kapą ir tapatybę, tuo pačiu apibrėždamas ir sąlygas, kada tokį kapą ir tapatybę reikia identifikuoti, o būtent: kai neišliko palaidotų asmenų palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų apie kapavietę (kapą) Žurnale. Pagal minėto 31 punkto prasmę, prašymą identifikuoti kapavietę gali pateikti tik palaidoto asmens artimi giminaičiai ar sutuoktinis. Teisėjų kolegijos vertinimu, kapą reikia identifikuoti, jeigu nėra nė vieno iš šiame punkte nurodytų duomenų, pagal kuriuos galima nustatyti kapavietėje palaidoto asmens tapatybę. Ginčo atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, kad J. J. palaidojimo vietą žymi paminklinis akmuo, kurio pastatymui buvo išduotas leidimas pareiškėjui J. J., šis leidimas buvo registruotas žurnale (b. l. 11, 44), Kristaus Karaliaus katedros kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale 1965 m. yra padarytas įrašas apie J. J. mirtį (b. l. 43, 45), todėl kapavietės identifikuoti nereikėjo, toks pareiškėjo prašymas atsakovei ir nebuvo pateiktas. Kas laikomas asmeniu, atsakingu už kapavietės priežiūrą, nustato ne Kapinių priežiūros taisyklių 31, o 20 punktas, todėl laikytina, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Kapinių tvarkymo taisyklių 31 punktu.

Pagal Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punktą, atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu įvardijamas laidojantis asmuo, o šių taisyklių 21 punkte įtvirtinta, kad jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis. Pagal Kapinių tvarkymo taisyklių 14 punktą, leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir mirties liudijimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo dėdės J. J. mirties liudijimas išduotas S. Š. (b. l. 39-40). Pareiškėjas savo skunde nurodė, o teismo posėdžio metu jo atstovė ir liudytojos A. J. bei G. Z. patvirtino, kad mirusiojo J. J. artimųjų giminaičių nėra, jį palaidojo sutuoktinė, kuri su dukromis (šiuo metu visos jau mirusios) išsikėlė gyventi į Alytų. Prieš išvykdama J. J. sutuoktinė paprašė pareiškėją prižiūrėti J. J. kapavietę, būtent J. J. buvo išduotas leidimas pastatyti paminklą ginčo kapavietėje, kurį jis pastatė. J. Ja. prižiūri kapavietę iki šiol. Šie pareiškėjo, jo atstovės ir liudytojų paaiškinimai bylos medžiaga nėra paneigti, šių aplinkybių neginčija ir atsakovė. Teismo nuomone, šias aplinkybes patvirtina ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus 2013-02-28 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 1986 m. išduoti leidimai statyti paminklus ar kitus statinius buvo registruojami ir J. J. išduotas leidimas pastatyti paminklą buvo registruotas Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (b. l. 43-44), taip pat 2012-09-26 vadybininko K. K. pateikta informacija, kad Kristaus Karaliaus katedros kapinėse 48 kvartale 1 eilėje 3 vietoje esanti kapavietė tvarkinga ir prižiūrėta (b. l. 9).

Išvardintų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas yra artimiausias J. J. giminaitis, jam J. J. našlė žodžiu pavedė tvarkyti ir prižiūrėti kapavietę, todėl ir nesant įrašų Žurnale, jis laikytinas atsakingu už J. J. kapavietės priežiūrą asmeniu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Administracijos direktorės 2012-10-04 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas, atsakovė įpareigotina pripažinti pareiškėją asmeniu, atsakingu už Kristaus Karaliaus katedros kapinėse esančią 48 kvartalo 1 eilės 3 kapavietės priežiūrą. Naikinamas ir Panevėžio miesto savivaldybės visuomeninės ginčų komisijos 2012-11-05 sprendimas, kuriuo paliktas nepakeistu Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymas netenkinti pareiškėjo prašymo paskirti jį Kristaus Karaliaus katedros kapinėse esančios 48 kvartalo 1 eilės 3 kapavietės prižiūrėtoju.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo J. J. skundą patenkinti.

Panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorės 2012-10-04 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareiškėjo J. J. prašymo netenkinimo“ ir Panevėžio miesto savivaldybės visuomeninės ginčų komisijos 2012-11-05 sprendimą, kuriuo J. J. skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją J. J. pripažinti asmeniu, atsakingu už Kristaus Karaliaus katedros kapinėse esančią 48 kvartalo 1 eilės 3 kapavietės priežiūrą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.