Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė išnagrinėjo V. Ž. advokato skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria V. Ž., gimęs 1982 m. gegužės 5 d., Jonavoje, buvo perduotas baudžiamajam persekiojimui Vokietijos Federacinei Respublikai pagal Hanoverio prokuratūros prokurorės Gabrielės Launhardt 2012 m. sausio 25 d. Europos arešto orderį byloje Nr.6443 AR 33/12 už jame nurodytas nusikalstamas veikas, numatytas Vokietijos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje, 243 straipsnio 1 dalies 2 sakinio Nr. 1 ir Nr. 2 bei 2 dalį, 244 a. straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 53 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2012 m. kovo 14 d. buvo gautas Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos teisminės institucijos – Hanoverio prokuratūros prokurorės Gabrielės Launhardt 2012 m. sausio 25 d. išduotas Europos arešto orderis byloje Nr.6443 AR 33/12 dėl Lietuvos Respublikos piliečio V. Ž. suėmimo ir perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui už 10 jos teritorijoje padarytų nusikalstamų veikų.

Europos arešto orderyje nurodyta, kad V. Ž. įtariamas padaręs Vokietijos baudžiamojo kodekso 242 straipsnio, 243 straipsnio 1 dalies 2 sakinio Nr. 1 ir Nr. 2 bei 2 dalį, 244 a. straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 53 straipsnį numatytas nusikalstamas veikas – nuo 2011 m. gegužės 22 d. iki 2011 m. birželio 3 d. padarytas grupines automobilių vagystes sunkinančiomis aplinkybėmis.

Šie nusikaltimai pažymėti išduoto Europos arešto orderio I skirsnyje nurodytų nusikaltimų sąraše ir atitinka dvigubo baudžiamumo principą, nes yra numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

V. Ž. įtariamas laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 13 d. su kitais bendrai įtariamais asmenimis, kurių sudėtis keitėsi, bet buvo pasidalinę užduotimis, susibūrė siekdamas Hanoveryje, Patensene, Celėje, Noištadte prie Riubenbergės ir Garbsene bei kitose vietose vogti nuo 20 000 iki 38 000 eurų vertės automobilius. Bendrai įtariamas O. buvo grupuotės vadas, o V. Ž. jo padėjėjas, kuris rėmė jį darant nusikaltimus apsaugodamas nusikaltimo vietą arba aiškindamas vairuotojams, ką reikia toliau daryti. Bendrininkams saugojant nusikaltimo vietą į automobilius įsilauždavo įtariamasis O. ir vadinamo „lenkiško raktelio“ pagalba užvedus, kitas įtariamasis, kuris veikė kaip vairuotojas, išgabendavo vogtus automobilius į Lenkiją arba Lietuvą, kurie ten buvo parduodami.

Siekiant užtikrinti V. Ž. perdavimą baudžiamajam persekiojimui Vokietijos Federacinei Respublikai, V. Ž. 2012 m. vasario 27 d. buvo sulaikytas ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, kurios terminas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nutartimi buvo pratęstas dviems mėnesiams.

Užtikrinant perduotino asmens teises, 2012 m. kovo 21 d., dalyvaujant gynėjui, V. Ž. buvo supažindintas su Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos teisminės institucijos jam išduoto Europos arešto orderio turiniu, taip pat jam buvo išaiškinta supaprastinto perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka bei teisinės tokio perdavimo pasekmės. V. Ž. nesutiko būti perduotas Vokietijos Federacinei Respublikai pagal Europos arešto orderį ir neatsisakė specialiosios taisyklės.

Skunde aiškinama, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau Lietuvos Respublikos BPK) 71¹ straipsnio 5 dalį asmuo Europos arešto orderį išdavusiai valstybei perduodamas tik dėl baudžiamojo persekiojimo už tame orderyje nurodytą nusikalstamą veiką. Skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje yra aprašytos neva įtariamojo padarytos nusikalstamos veikos, tačiau rezoliucinėje šio procesinio sprendimo dalyje tėra nurodyti Vokietijos baudžiamojo kodekso straipsniai, pagal kuriuos gali būti kvalifikuotos šios nusikalstamos veikos. Toks nutarties formulavimas leidžia manyti, jog nėra aiškiai apibrėžtos įtariamojo baudžiamojo persekiojimo Vokietijos Federacinėje Respublikoje ribos. Be to, skunde pažymima, kad iš Europos arešto orderio sunku būtų kategoriškai nuspręsti, kiek ir kokių konkrečiai nusikalstamų veikų Vokietijos Federacinėje Respublikoje yra tariamai padaręs V. Ž..

Įtariamojo gynėjo manymu, Vilniaus apygardos teismas turėjo pasinaudoti Lietuvos Respublikos BPK 73 straipsnio 4 dalyje suteikta galimybe pavesti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai nedelsiant kreiptis į prašymą pateikusią instituciją dėl reikalingos papildomos informacijos suteikimo. Tokia procedūra nebuvo atlikta, nebuvo nustatyta, kokias konkrečias nusikalstamas veikas V. Ž. yra atlikęs, dėl kokių konkrečių nusikaltimų jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

Be to, skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas neatsižvelgė į tai, jog V. Ž. atžvilgiu atliekami ikiteisminiai tyrimai ir Lietuvos Respublikoje. Lietuvoje įtariamajam gresia griežtesnė baudžiamoji atsakomybė nei Vokietijos Federacinėje Respublikoje. V. Ž. perdavus pagal Europos arešto orderį Vokietijos Federacinei Respublikai, jis negalėtų tinkamai gintis nuo jam pateiktų įtarimų Lietuvoje, pasinaudoti visomis Lietuvos Respublikos BPK garantuotomis teisėmis.

V. Ž. gynėjo skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra jokio pagrindo.

Nepagrįstas skundo teiginys, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartyje nėra nurodyti Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniai, pagal kuriuos gali būti kvalifikuotos V. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos. Tiek Europos arešto orderyje, tiek prokurorės pareiškime yra nurodyta, kad V. Ž. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Vokietijos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje, 243 straipsnio 1 dalies 2 sakinyje Nr. 1 ir Nr. 2 bei 2 dalyje, 244 a. straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 53 straipsnyje. Nekyla joks ginčas, kad šios Vokietijos baudžiamajame kodekse numatytos nusikalstamos veikos atitinka Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi sutiko V. Ž. perduoti Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui pagal anksčiau minėtus (Europos arešto orderyje nurodytus) Vokietijos baudžiamojo kodekso straipsnius, šie straipsniai yra nurodyti ir skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje.

Nepagrįstas skundo teiginys, kad iš Europos arešto orderio negalima kategoriškai nuspręsti, kiek ir kokių konkrečiai nusikalstamų veikų Vokietijos Federacinėje Respublikoje yra tariamai padaręs V. Ž.. Europos Arešto orderyje yra nurodyta, jog V. Ž. Vokietijos Federacinėje Respublikoje yra įtariamas padaręs dešimt nusikalstamų veikų, kurios kvalifikuotinos pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, 243 straipsnio 1 dalies 2 sakinį Nr. 1 ir Nr. 2 bei 2 dalį, 244 a. straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 53 straipsnį. Kaip jau minėta, šie Vokietijos baudžiamojo kodekso straipsniai atitinka Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos 8 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai keliami Europos arešto orderio formai bei turiniui. Šio straipsnio 1 dalies d punkte nustatyta, kad Europos arešto orderyje turi būti nurodytas nusikalstamos veikos pobūdis ir teisinė veikos kvalifikacija. Teismams pateiktas Europos arešto orderis atitinka aptartą reikalavimą. Minėto straipsnio e punktas reikalauja aprašyti aplinkybes, kuriomis nusikalstama veika buvo padaryta, būtina nurodyti laiką, vietą, aprašomo perduoti asmens dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką laipsnį. Iš Europos arešto orderio turinio matyti, jog jis atitinka ir šiuos reikalavimus. Europos arešto orderyje yra nurodyta, jog V. Ž. dešimt nusikalstamų veikų (jų teisinio vertinimo klausimai aptarti anksčiau) padarė nuo 2011 m. gegužės 22 d. iki 2011 m. birželio 3 d. (laikas), nusikalstamos veikos buvo padarytos Hanoveryje, Patensene, Celėje, Noištadte prie Riubenbergės ir Garbsene (vieta), V. Ž. su kitais įtariamaisiais veikė bendrininkų grupėje, buvo įtariamojo, kuris vadovavo šiai grupei padėjėjas, jis apsaugodavo nusikaltimo vietą bei aiškindavo vairuotojams, kokius veiksmus jie turi atlikti (dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką laipsnis). Taigi visa privaloma informacija Europos arešto orderyje buvo nurodyta, analogiška informacija yra nurodyta ir skundžiamoje nutartyje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog V. Ž. atžvilgiu Lietuvos Respublikoje atliekami ikiteisminiai tyrimai prokurorų 2012 m. balandžio 27 d. ir 2012 m. gegužės 4 d. nutarimais buvo nutraukti. Taigi visi gynėjo skundo argumentai susiję su V. Ž. galimybe tinkamai įgyvendinti savo teises šiose procesuose tampa nebeaktualūs ir detaliau nėra nagrinėtini.

Esant tokioms aplinkybėms Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 74 straipsnio 2 dalimi, teisėja

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.