Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p., 9 p. laisvės atėmimu 17 (septyniolikai) metų, bausmę nustatant atlikti pirmus 8 metus kalėjime, o likusią bausmės dalį pataisos namuose.

Iš nuteistojo G. K. priteista 1500 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam P. K..

Aprašomoji dalis

n ustatė:

G. K. nuteistas už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai nužudė savo motiną. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

2010 m., laikotarpiu nuo vasario 5 d. iki vasario 7 d., vakare, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančio buto kambaryje, G. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei narkotinių medžiagų, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl savanaudiškų paskatų turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia keturiasdešimt tris kartus peiliu sudavė savo motinai T. K. į kairįjį riešą ir kairiąją plaštaką, kairįjį dilbį, kairįjį žastą, kairįjį petį, dešinįjį dilbį, krūtinės kairiąją pusę, padarydamas nukentėjusiajai daugybines durtines-pjautines žaizdas kairiojo riešo ir plaštakos srityje, kairiojo dilbio užpakaliniame paviršiuje, kairiajame žaste viršutinio ir vidurinio trečdalių riboje, kairiojo peties srityje priekiniame paviršiuje, dešiniajame dilbyje, krūtinės kairėje pusėje su krūtinės sienos, krūtinkaulio, kairės pusės šonkaulių kremzlinių galų, širdies, aortos, kairiojo plaučio, diafragmos ir blužnies pažeidimais, nuo ko T. K. įvykio vietoje netrukus mirė, ir suvokdamas, kad tokiu veikimo būdu – daugybės durtinių sužalojimų padarymu - sukelia nukentėjusiajai dideles fizines kančias bei skausmą, itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų nužudė savo šeimos narį - motiną T. K..

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo nuteistojo G. K. apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą, pagrįstai pripažino G. K. kaltu ir priėmė byloje apkaltinamąjį nuosprendį. Kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamą veiką teismas baudžiamąjį įstatymą irgi pritaikė tinkamai. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. K. prašo tik sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau iš skundo turinio galima suprasti, jis ginčija teismo išvadas apie jo tyčios rūšį, nužudymo padarymą dėl savanaudiškų paskatų, taip pat nesutinka su tuo, kad teismas patenkino nukentėjusiojo P. K. civilinį ieškinį. Taip pat nurodo apie galimai padarytus BPK pažeidimus ir teismo šališkumą. Visus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta.

G. K. kaltę dėl savanaudiškų paskatų ir itin žiauriai nužudžius savo motiną patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, specialistų išvados ir kiti nuosprendyje išdėstyti bei įvertinti įrodymai. Savo kaltę pripažino ir pats nuteistasis G. K., teisme parodęs, kad jo santykiai su motina buvo labai blogi. Paskutinius du kartus motina jį „pasodino“, už tai, kad jis apvogė jos butą. Grįžus iš įkalinimo įstaigos, motina jį priėmė gyventi, bet be didelės meilės, jis pas ją būdavo retai, buto raktų motina jam nedavė, tačiau įsileisdavo. Įvykio dieną su motina kilo žodinis konfliktas, o kaip viskas įvyko po to, nežino, nes jam „išsijungė“ smegenys ir jis iš pykčio tai padarė. Motina gąsdino, kad vėl jį „pasodins“, bandė kviesti policiją, jis iš virtuvės paėmė peilį ir toliau beveik nieko neprisimena. Atsipeikėjęs pamatė lovoje gulinčią kruviną motiną, jo rankoje buvo peilis, kurį jis įsidėjo į kišenę, užrakino buto duris ir išėjo. Dar iš buto paėmė vazą, radijo imtuvą, kuriuos pragėrė, o po dviejų dienų pasidavė policijai. Teisme apklausti liudytojais policijos pareigūnai A. Ž. ir A. E. parodė, kad 2010 m. vasario 9 d. patruliavo Kauno mieste, jie buvo informuoti apie Kaune Kovo 11-osios g. rastą moters lavoną su smurto žymėmis ir kad yra ieškomas šios mirusios moters sūnus, buvo duota ir jo nuotrauka. Važiuodami gatve jie pamatė G. K., kuris prisipažino nužudęs savo motiną. G. K. buvo sulaikytas, o asmens kratos metu (t. 1, b. l. 164) iš jo buvo paimtas ir peilis, kuriuo, kaip vėliau specialisto išvada (t. 1, b. l. 59-69) buvo nustatyta, ir buvo nužudyta T. K.. Konkrečias nužudymo aplinkybes patvirtina ir kiti įrodymai. Įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolas bei teismo medicinos specialisto išvada patvirtina teismo nustatytą nusikalstamos veikos padarymo vietą ir laiką, T. K. mirties priežastį, jai suduotų smūgių skaičių, jos nužudymo būdą ir kitas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei jo priedų (t. 1, b. l. 9-34) matosi, kad 2010 m. vasario 8 d. buvo apžiūrėtas Kauno m. Kovo 11-osios g. 54-34 esantis butas, kurio kambaryje ant sofos-lovos rastas antklode ir pledu užklotas T. K. lavonas su smurto žymėmis. Antklodė, paklodė ir naktiniai marškiniai sumirkę krauju ir kraujo krešuliais, kambaryje komodos bei sekcijos stalčiai pusiau ištraukti. Koridoriuje esančios spintelės stalčius atidarytas, o ant kilimėlio išmėtyti polietileniniai maišeliai ir įvairūs buitiniai daiktai. Teismo medicinos specialisto išvada (t. 1, b. l. 42-48) patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo padaryti daugybiniai sužalojimai krūtinės kairėje pusėje su krūtinės sienos, krūtinkaulio, kairės pusės šonkaulių kremzlių galų, širdies, aortos, kairio plaučio, diafragmos, blužnies pažeidimais. Kiauryminiai krūtinės sienos, širdies, plaučių, aortos bei blužnies sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir jie buvo mirties priežastimi. Taip pat nukentėjusiajai nustatyti ir kiti sužalojimai abiejuose dilbiuose, kairiajame petyje, kairiajame žaste, kairiojo riešo ir plaštakos srityje, gyvam asmeniui vertinant izoliuotai atitiktų nesunkų sveikatos sutrikdymą, o šiuo atveju būdami papildomu kraujavimo šaltiniu, taip pat prisidėjo prie mirties. Liudytoja T. V. parodė, kad buvusią bendradarbę T. K. ji dažnai aplankydavo, ši buvo davusi jai savo buto raktą. Žino, kad T. K. su savo sūnumi G. K. nesutarė, šis ją engė, nepagarbiai elgėsi, reikalavo pinigų alkoholiui. 2010 m. vasario 6 d. ryte ji vežė T. K. maisto, bet niekas neatidarė durų, kitą dieną taip pat niekas neatidarė durų. Trečią dieną ji jau nuvažiavo su bendradarbe, atrakino K. buto duris, pamatė betvarkę ir į vidų nėjo, o iškvietė policiją. T. K. buvo nužudyta, matėsi kraujo, o iš buto buvo išnešta daiktų: papuošalų, indų, krištolinių vazų, radijo imtuvas, net T. K. laidotuvių rūbai. Teisme buvo perskaityti liudytojos T. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 123-126), kuriuos ji patvirtino. Tada liudytoja buvo parodžiusi, kad nuvykusi pas T. K. 2010 m. sausio 31 d. bute matė ir girtą nuteistąjį, o T. K. jai sakė, kad sūnus bandė ją uždusinti pagalve, reikalavo pinigų alkoholiui. Taip pat nukentėjusioji jai yra sakiusi, kad po iš įkalinimo įstaigos grįžusio sūnaus apsilankymų iš jos namų nuolat dingdavo kokie nors daiktai – valgymo įrankiai, vazos ir kt., o nuteistasis pas ją apsilankydavo tik tuomet, kai neturėdavo pinigų alkoholiui. Apklausiamas įtariamuoju ir kaltinamuoju pats G. K., nors ir aiškindamas, kad visų nusikaltimo padarymo aplinkybių neprisimena dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, žinodamas, kuo yra kaltinamas, dalyvaujant gynėjui, savo kaltę pripažino pilnai. Teisiamajame posėdyje perskaičius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, b. l. 152-154), nuteistasis patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi.

Šiuos ir kitus nuosprendyje išdėstytus įrodymus teismas įvertino tinkamai. Be to, šie įrodymai paneigia ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentus. Apeliantas nurodo, jis negali paaiškinti, kas su juo buvo atsitikę, kad jo būsena buvo baisi, ji atėmė bet kokį loginį mąstymą, tokių pasekmių jis nenorėjo, neplanavo atimti motinai gyvybės ar ją apiplėšti, jis gyveno tuose namuose, su motina buvo kilęs tik buitinis konfliktas. Duomenų apie tai, kad nuteistasis iš anksto būtų planavęs atimti savo motinai gyvybę, tikrai nėra. Tačiau suduodamas savo motinai net 43 smūgius peiliu, taip pat ir į gyvybiškai svarbias sritis, daugiausia širdies plote, nuteistasis tikrai suprato, kad savo veika kėsinasi į motinos gyvybę, numatė, kad gali atimti jai gyvybę ir tokių pasekmių norėjo. Todėl nuosprendyje teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. K. savo motiną nužudė veikdamas tiesiogine apibrėžta tyčia. Tai, kad nuteistasis negali paaiškinti būsenos, kurioje būdamas jis itin žiauriai nužudė savo motiną, paaiškinama tik tuo, jog nusikaltimo padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. To neneigia ir pats nuteistasis. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje (t. 2, b. l. 23) nurodyta, kad G. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nereikalinga, G. K. yra orientuotas teisingai, sąmoningas, mąstymas nuoseklus, ryškesnių atminties ir dėmesio sutrikimų, aktyvios psichopatologijos nekonstatuota. Nors apeliantas tiesiogiai neginčija motinos nužudymo dėl savanaudiškų paskatų, tačiau iš apeliacinio skundo turinio galima manyti, kad jis teigia savo motiną nužudęs dėl asmeninių nesutarimų su motina kilusio konflikto metu. Tačiau įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys apie atidarytus koridoriaus spintelės, komodos ir sekcijos stalčius bei liudytojos T. V. parodymai apie tai, kad nuteistasis reikalavo iš savo motinos pinigų, kad tiek po nužudymo, tiek ir anksčiau iš motinos buto išnešdavo įvairius daiktus, tokius nuteistojo argumentus paneigia. Be to, ir pats nuteistasis pripažino, kad išeidamas iš buto paėmė kai kuriuos motinos daiktus ir juos pragėrė. Tai, kad T. K., nors ir įsileisdavo nuteistąjį į savo butą, tačiau nedavė jam buto raktų, rodo, kad ji nuteistuoju nepasitikėjo ir taip saugojo savo turtą, nes jis jau ne kartą buvo ją apvogęs ir už tai net buvo nuteistas. Nukentėjusiųjų, liudytojų ir paties nuteistojo parodymai apelianto teiginį, kad jis motinos bute nuolat gyveno, taip pat paneigia. Visos šios aplinkybės paneigia smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimo dėl asmeninių paskatų galimybę. Teismas teisingai nustatė, kad savo motiną G. K. nužudė dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, o jau nurodytos teismo medicinos specialisto išvados apie T. K. padarytus daugybinius durtinius-pjautinius sužalojimus patvirtina, kad nuteistasis G. K. savo motiną nužudė dar ir itin žiauriai. Todėl teismas G. K. pagrįstai pripažino kaltu dėl savanaudiškų paskatų ir itin žiauriai nužudžius savo motiną ir jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p., 9 p. Nuosprendyje teismas išsamiai motyvavo savo išvadas dėl visų trijų nužudymą kvalifikuojančių požymių nustatymo, o šios išvados yra pagrįstos ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Keisti šią nuosprendžio dalį neprašo ir pats apeliantas.

Nuteistasis G. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis byloje nėra perskaitęs nė vieno dokumento, nes jo regėjimas labai prastas, pasirašinėjo ten, kur jam nurodydavo. Jis to nelaikė svarbiu dalyku, bet iš priimto nuosprendžio suprato, kad teismas iš smulkmenų sudarė bendrą jo įvaizdį, tik nežino tokio teismo nusistatymo prieš jį priežasties. Iš šių nuteistojo skundo argumentų galima manyti, kad apeliantas nurodo apie galimai padarytus BPK pažeidimus ir galimą teismo šališkumą. Tačiau ir šie nuteistojo argumentai yra nepagrįsti ir atmetami. Visų ikiteisminio tyrimo metu vykusių G. K. apklausų metu ir teisme dalyvavo gynėjas, G. K. savo parodymus patvirtino parašu ir savo paties ranka padarytais įrašais, kad jis protokolus perskaitė ir jie surašyti teisingai. Iš bylos taip pat matosi, kad pabaigus ikiteisminį tyrimą nuteistajam buvo suteikta teisė ir pasiūlyta susipažinti su visa bylos medžiaga. Tačiau G. K. vėl savo ranka protokole parašė, kad susipažinti su byla atsisako ir jokių prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą neturi (t. 2, b. l. 29). Apelianto skundo argumentas dėl galimo teismo šališkumo irgi yra atmetamas, nes pats nuteistasis skunde nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kurias teismas tariamai sureikšmino vertindamas jo asmenybę ar jo padarytą nusikalstamą veiką. Nuosprendyje teismas iš tikrųjų išdėstė bylos duomenis, kurie nuteistojo asmenybę apibūdina neigiamai, tačiau tai nerodo nei teismo nusistatymo prieš nuteistąjį, nei jo šališkumo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde dar nurodo, kad teismas nepagrįstai iš jo nukentėjusiajam P. K. priteisė 1500 Lt žalos atlyginimo, kadangi teisme nukentėjusysis nuo civilinio ieškinio atsisakė. Šis nuteistojo skundo argumentas taip pat atmetamas, nes jis neatitinka bylos aplinkybių. Iš bylos matosi, kad joje nukentėjusiuoju buvo pripažintas nuteistojo G. K. brolis E. K., kuris civilinio ieškinio nepareiškė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Tuo tarpu nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu pripažintas P. K. (t. 1, b. l. 116, 118) teisme parodė, jog jis turėjo 1500 Lt išlaidų, susijusių su T. K. laidotuvėmis, nors supranta, kad nelabai realu atgauti tuos pinigus, tačiau palaiko ieškinį ir prašo šią sumą iš nuteistojo priteisti. Be to, iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad ir pats nuteistasis teisme pripažino civilinį ieškinį. Nuteistasis parodė, kad pripažįsta civilinį ieškinį, jei toks byloje yra. Todėl teismo sprendimas iš nuteistojo G. K. priteisti 1500 Lt žalos atlyginimo P. K. yra pagrįstas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau su tuo susijusius apeliacinio skundo argumentus kolegija taip pat atmeta. Iš nuosprendžio matosi, kad skirdamas G. K. bausmę teismas vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.) bei kitomis BK bendrosios dalies normomis, nustatančiomis bausmės skyrimo taisykles, ir jų reikalavimų nepažeidė. Pirmiausia pažymėtina, kad teismas teisingai išsprendė nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių klausimą. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis pats prisistatė policijai ir geranoriškai davė parodymus, tačiau šias aplinkybes teismas jau įvertino nuosprendyje ir tai, kad G. K. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo šią veiką išaiškinti, pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nors nuteistasis ne pats atvyko į policiją prisipažinti, o, kaip nustatyta byloje, gatvėje prie jo sustojus policijos automobiliui, neneigė savo kaltės ir patvirtino, kad nužudė savo motiną, nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas nustatė pagrįstai ir į tai skiriant bausmę jau buvo atsižvelgta. Tačiau teismas nustatė ir nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamos veikos padarymą apsvaigus nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kad G. K. nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, parodė pats nuteistasis, be to, tai patvirtina ir medicinos apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto duomenys (t. 2, b. l. 27). Kadangi apsvaigimas nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šią nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismas irgi nustatė pagrįstai. Iš nuosprendžio matosi, kad skirdamas G. K. bausmę, teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kilusius neatstatomus padarinius, nuteistojo kaltės formą ir rūšį. Vertinant padaryto nusikaltimo pavojingumą atsižvelgiama į tai, kad G. K. šaltakraujiškai atėmė gyvybę savo motinai, kuri tokiam jo smurto panaudojimui ir nužudymui savo elgesiu nesuteikė nuteistajam jokio preteksto. Nukentėjusioji buvo žiauriai subadyta peiliu gulinti lovoje. Byloje taip pat nustatyta, kad motina nuteistojo gailėjo, įsileisdavo į savo butą pernakvoti, nusiprausti ir duodavo jam pavalgyti. Nužudymu buvo sukelti neatstatomi padariniai ir padaryta ypatinga žala nužudytosios artimiesiems bei visuomenei. Padaryto nužudymo pavojingumo laipsnį parodo ir byloje nustatyti net trys nužudymą kvalifikuojantys požymiai. Šis nusikaltimas buvo įvykdytas ypač žiauriai ir dėl savanaudiškų paskatų, nukentėjusiajai suduota labai daug smūgių, nusikaltimo įrankiu pasirenkant peilį, smurtas prieš nukentėjusiąją buvo naudojamas intensyviai ir veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia. Visos šios aplinkybės rodo didesnį tiek pačios nusikalstamos veikos, tiek ir kaltininko pavojingumą. G. K. elgesys po nusikaltimo padarymo rodo ir tai, kad savo motinos atžvilgiu nuteistasis buvo visiškai abejingas, jis ne tik nepasirūpino, kad jai būtų suteikta medicininė pagalba, tačiau net nepažiūrėjęs, ar ji gyva, pasiėmė svetimus daiktus ir išėjo, o vėliau dvi dienas girtavo. Teismas taip pat įvertino duomenis, iš esmės tik neigiamai apibūdinančius kaltininko asmenybę. G. K. asmenybę charakterizuojantys duomenys apibūdina jį kaip socialiai pavojingą: jis jau seniai elgėsi asocialiai, buvo daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose, viešosios tvarkos pažeidimus, smulkų svetimo turto pagrobimą, 7 kartus teistas už tyčinius nusikaltimus. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos, greitai padarydavo naujus nusikaltimus. Po paskutinio jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos, laisvėje jis prabuvo tik kelis mėnesius ir vėl padarė nusikaltimą, šį kartą jau labai sunkų. Paskutinės jo bausmės atlikimo įstaigos administracijos G. K. charakterizuojamas neigiamai. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis nusikalto neatsitiktinai, nes jo antivisuomeninės nuostatos ir polinkis daryti nusikaltimus jau buvo susiformavę seniai ir šis nusikaltimas buvo nuoseklus jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ išaiškinta, kad jei byloje yra vien atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 str., arba nužudymas kvalifikuojamas pagal kelis BK 129 str. 2 d. punktus, skiriant kaltinamajam terminuotą laisvės atėmimo bausmę, paprastai turėtų būti skiriama didesnė laisvės atėmimo bausmė negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Teismas nustatė po vieną G. K. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, tačiau pripažino jį kaltu pagal tris BK 129str. 2 d. punktus ir paskyrė 17 metų laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė savo dydžiu didesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį, tačiau nėra visai artima sankcijos viršutinei ribai. Jokių duomenų, kad nuteistasis sirgtų tokiomis ligomis, dėl kurių negalėtų atlikti jam paskirtos bausmės, byloje nėra. 1959 m. gimusio G. K. amžius paskirtos bausmės atlikimui taip pat nekliudo. Apelianto prašymą sumažinti bent kalėjime paskirtos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį kolegija taip pat atmeta. BK 50 str. 3 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Į visas šias aplinkybes jau buvo atsižvelgta sprendžiant klausimą dėl nuteistajam G. K. skiriamos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydžio, tačiau tai turėjo reikšmės ir nustatant šios bausmės atlikimo vietą. Tai, kad G. K., anksčiau jau keletą kartų teistas už tyčinius nusikaltimus ir būdamas recidyvistas, vėl padarė naują labai sunkų nusikaltimą, t. y. kvalifikuotą nužudymą, taip pat jo priklausomybė nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, parodo padidintą ne tik nusikaltimo, bet ir paties kaltininko asmenybės pavojingumą. Motinos nužudymas siekiant užvaldyti menkavertį jos turtą leidžia padaryti išvadą ir apie nuteistojo elgesio neprognozuojamumą ir apie jo keliamą pavojų aplinkiniams, taip pat ir kitiems bausmes atliekantiems nuteistiesiems. Todėl teismo sprendimas dalį laisvės atėmimo bausmės G. K. paskirti kalėjime, kolegijos nuomone, yra pagrįstas, mažinti kalėjime paskirtos atlikti bausmės dalį taip pat nėra pagrindo. Įvertinant visas jau aptartas bausmės skyrimui reikšmės turėjusias aplinkybes, pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p., 9 p. G. K. paskirta bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta ir ją švelninti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.