Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Stonkuvienė, sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. B., išnagrinėjusi S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), UAB „B. M.“ direktorės, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-01-24 S. B., UAB „B. M.“ direktorei, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 0663-0201 dėl to, kad ji neužtikrino, kad M. K. būtų leista pradėti dirbti bendrosios praktikos slaugytojos pareigose, UAB „B. M.“ adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, S. medicinos centre 1.1. kabinete, įdarbinus ją norminių teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. sudarius rašytinę, pavyzdinės formos darbo sutartį bei vieną darbo dieną prieš darbo pradžią pranešus „Sodrai“ apie mintos pilietės įdarbinimą. Laikotarpiu nuo 2013-12-27 iki 2014-01-15 M. K. dirbo bendrosios praktikos slaugytojos pareigose, 5 darbo dienas per savaitę po 4 val. per darbo dieną, UAB „B. M.“ adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, S. medicinos centre 1.1. kabinete. Į darbą ją priėmė S. B., algos sutarta buvo 20 Lt už darbo dieną. Tuo S. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

S. B. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, jog laikotarpiu po Kalėdų, buvo kraustomasi iš vienų įstaigos patalpų į kitas, buvo pervežami ne tik daiktai, bet ir medicininė laboratorijos įranga, kurią reikėjo sumontuoti, pajungti, todėl per neapsižiūrėjimą ir didelį užimtumą nebuvo laiku „Sodrai“ pranešta apie M. K. įdarbinimą. Nurodė, kad pati M. K. žinojo, kad yra neįdarbinta, bet iki darbo inspekcijos patikrinimo nieko apie tai jai nesakė, nes buvo užsiregistravusi darbo biržoje kaip bedarbė. Kai buvo atliktas darbo inspekcijos patikrinimas ir buvo nustatyta, kad M. K. dirba be darbo sutarties ir, kad apie jos įdarbinimą nėra pranešta „Sodrai“, ji norėjo įdarbinti M. K. pagal visus teisės aktų reikalavimus - sudaryti su M. K. darbo sutartį ir pranešti apie jos įdarbinimą „Sodrai“ atbuline data, bet pati M. K. atsisakė to ir išėjo iš darbo, ji atsisakė netgi darbo užmokesčio už dirbtą laiką. Prašo skirti kuo mažesnę baudą.

Valstybinės darbo inspekcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, telefonu informavo, kad teismo posėdyje nedalyvaus.

Iš Sodros duomenų bazės išrašų matyti, jog laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-01-14 M. K. „Sodroje“ nebuvo įregistruota kaip UAB „B. M.“ darbuotoja (b.l. 5-6).

2014-01-15 M. K. paaiškinime nurodyta, jog nuo 2014-12-27 ji dirbo bendrosios praktikos slaugytoja UAB „B. M.“ nesudarius darbo sutarties. Apie tai, kad dirba be darbo sutarties, ji žinojo (b.l. 4).

ATPK 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. DK 98 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti nelegalaus darbo požymiai: 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, t.y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2 punktas nustato, kad nelegaliu darbu yra laikomas darbas, kai darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja DK 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Motyvuojamoji dalis

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad S. B. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymas: pačios S. B. parodymais, M. K. rašytiniu paaiškinimu, Sodros duomenų bazės išrašais. S. B. pripažino, kad 2013-12-27 ji priėmė M. K. dirbti bendrosios praktikos slaugytojos pareigose, bet dėl to, kad tuo laikotarpiu įmonė kraustėsi iš vienų patalpų į kitas, dėl ko reikėjo perkraustyti ir sudėtingą medicininę laboratorijos įrangą, pamiršo apie M. K. įdarbinimą pranešti „Sodrai“. 2014-01-15 darbo inspekcijos inspektoriams atlikus patikrinimą ir paaiškėjus faktui, kad M. K. dirba be rašytinės darbo sutarties ir nepranešus „Sodrai“ apie jos įdarbinimą, S. B. norint M. K. oficialiai įdarbinti, M. K. išėjo iš darbo, todėl „Sodrai“ nebuvo pateikti duomenys apie M. K. įdarbinimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad M. K. UAB „B. M.“ laikotarpiu nuo 2013-12-27 iki 2014-01-15 dirbo neteisėtai ir nelegaliai, sutarus dėl darbo pobūdžio, atlygio, tačiau nepranešus „Sodrai“ ir nesumokėjus valstybei privalomų mokesčių. Remiantis DK 98, 99 straipsniais taip buvo pažeistos darbo sutarties sudarymo sąlygos ir toks darbas laikomas nelegaliu. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, laikytina, jog S. B. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Jai skirtina administracinė nuobauda.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Duomenų, kad S. B. būtų bausta administracine tvarka byloje nėra. Už tokio pobūdžio pažeidimą baudžiama pirmą kartą ir savo kaltę pripažino, dėl savo elgesio gailėjosi. Ši aplinkybė pripažintina S. B. administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, manytina, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti už šį administracinį teisės pažeidimą S. B. paskyrus minimalią, ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.

Atsižvelgiant į ATPK 41 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus, numatyta tvarka apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbtina per visuomenės informavimo priemones.

Išaiškintina, jog atsižvelgdamas į baudos dydį, turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo, vadovaudamasis ATPK 313 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turi teisę per 40 dienų nuo šio nutarimo priėmimo dienos kreiptis į teismą su rašytiniu prašymu išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą per laikotarpį iki dvejų metų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio l dalies l punktu,

nutaria:

S. B. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio piniginę baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6401.

Nutarimui įsiteisėjus apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.