- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-07-16
- Bylos Nr.
- N-444-1204-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nutarimo Ž. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Ž. M. dėl to, kad jis 2009 m. kovo 26 d., apie 14 val. 50 min., Vilniaus rajone, Didžiosios Riešės kaime, vairuodamas automobilį Rover 45, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesustojo stabdant uniformuotiems policijos pareigūnams, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 17 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 4 d. nutarimu pripažino Ž. M. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir skyrė 3 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Nurodė, kad Ž. M. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. 784479, kuris patvirtina, kad Ž. M. pažeidė kelio ženklo Nr. 204 reikalavimus, duomenimis apie ankstesnį Ž. M. patraukimą administracinėn atsakomybėn, policijos pareigūnų P. B. (P. B.) ir A. S. tarnybiniais pranešimais bei jų paaiškinimais teisme. Teismas pripažino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole pateikta pažeidimo formuluotė, jog Ž. M. „vairuodamas automobilį <...> nesustojo uniformuotiems policijos pareigūnams“, iš esmės atitinka ATPK 130 straipsnyje nurodytą pažeidimą. Teismas konstatavo, jog yra neginčytinai įrodyta, kad jis girdėjo, matė ir suprato esąs policijos pareigūnų stabdomas, ką patvirtina jo tyčinis stengimasis išvengti priverstinio sustabdymo, pavojingai vingiuojant po kelią ir trukdymas pareigūnams jį aplenkti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Ž. M. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nutarimą. Pažymi, kad jį sustabdžiusių policijos pareigūnų atsiklausė, ar galėtų nuvažiuoti paimti sūnų, ir pastariesiems neatsakius, suprato, kad gali važiuoti. Nurodo, kad liudytojai matė, kaip jį sulaikė be švyturėlių ar garso sirenų atvažiavę policijos pareigūnai, atvykę praėjus kuriam laikui po pareiškėjo atvykimo. Remiasi įrodymų vertinimo taisykle, kad įrodymų pakanka tada, kai jie yra neprieštaringi ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjimo dalyko buvimo. Apelianto manymu, teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl protokole pateikta pažeidimo formuluotė iš esmės atitinka ATPK 130 straipsnyje nurodytą pažeidimą. Mano, kad protokole nurodytas pažeidimo padarymo laikas prieštarauja kitiems bylos duomenims, pagal kuriuos tuo metu jis buvo Didžiosios Riešės kaime, prie bažnyčios. Apeliantas mano, kad A. S. parodymai yra prieštaringi ir neatitinka D. S. bei J. B. paaiškinimų. Apelianto nuomone, teismas nesilaikė ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad sprendžiant dėl atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti pažeidimo subjektyvinės pusės aspektą, t. y. asmens psichinį santykį su daroma priešinga teisei veika (nutartys bylose Nr. N444-994/2008, Nr. N556-893/2006). Apelianto manymu, teismas dėl minėto subjektyvinės pusės aspekto nepasisakė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad, kaip teismas pažymėjo nutarime, pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo byloje esančia medžiaga bei patrulių parodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinktų įrodymų pakanka administracinio teisės pažeidimo padarymo faktui ir Ž. M. kaltei patvirtinti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti kaltinimą palaikanti institucija ir įrodinėjimo pareigą draudžiama perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis byloje Nr. N575-55/2008).
Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta, jog jis 2009 m. kovo 26 d. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nes nesustojo prie STOP ženklo, tačiau neigia, kad po to pareigūnai jį stabdė pakartotinai ir jis nestojo. Pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose ir teisme nurodė (b. l. 7?10, 31?33), jog jie vijosi Ž. M. naudodami garso ir šviesos signalizaciją bei per garsiakalbį reikalaudami sustoti. Tačiau iš D. S. bei J. B. paaiškinimų (b. l. 23, 24) matyti, jog jie stebėjo, kaip Ž. M. buvo sulaikytas prie mokyklos, kur išlipo ir laukė savo vaiko. Minėti asmenys nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kaip Ž. M. atvažiavo prie mokyklos, pavyzdžiui, kad policijos automobilis būtų atsivijęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį su įjungta šviesos ir garso signalizacija. Taigi šie asmenys nepatvirtino, jog policijos pareigūnai kelyje iki minėtos vietos stabdė apeliantą, o šis nepakluso. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik pareigūnų parodymais, kadangi jie prieštaringi, nesutampa su kitais byloje esančiais duomenimis.
Vertinant D. S. bei J. B. rašytinius paaiškinimus kartu su kita bylos medžiaga, kyla pagrįstų abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Pastebėtina, kad iš administracinio teisės pažeidimo protokole esančio paaiškinimo, parodymų teisme ir apeliacinio skundo argumentų matyti, kad Ž. M. nuosekliai laikosi savo pozicijos. Jis visą laiką pripažino, kad nesustojo prie STOP ženklo, tačiau ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, ir kitose bylos nagrinėjimo stadijose laikėsi pozicijos, kad daugiau jokio pažeidimo nepadarė. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad 2009 m. gegužės 5 d. nutarimu Institucija nutraukė Ž. M. iškeltą bylą dėl ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo, nustačiusi, kad nebuvo įrodytos administracinio teisės pažeidimo protokole ir pareigūnų P. B. ir A. S. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės dėl tų pačių įvykių kaip ir nagrinėjamoje byloje. Ši aplinkybė ir kita minėta bylos medžiaga kelia abejonių pareigūnų parodymų tikslumu bei patikimumu nagrinėjamų aplinkybių atžvilgiu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinų ir patikimų įrodymų, leidžiančių pagrįsti Ž. M. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Kadangi po nagrinėjamo įvykio praėjo daug laiko, nėra tikslinga grąžinti bylą nagrinėti iš naujo ir rinkti papildomus įrodymus. Atsižvelgiant į paminėtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Ž. M. atžvilgiu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla yra nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. jo veikoje nesant inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ž. M. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą Ž. M. atžvilgiu.
Nutarimas neskundžiamas.