- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-28
- Bylos Nr.
- N-62-1265-07
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutarties D. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s tatė:
I.
Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. gruodžio 16 d. D. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, už pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje padarymą, t.y. už tai, kad jis 2006 m. gruodžio 16 d., 08.30 val., Vilniuje, Kalvarijų – Kazlausko gatvių sankirtoje, vairuodamas automobilį atitinkamu greičiu nesilaikė saugaus atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti ir atsitrenkė į priekyje pristabdžiusį automobilį, šiais savo veiksmais apgadindamas abu automobilius bei tuo pažeisdamas KET 171. punkto reikalavimus.
Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. gruodžio 20 d. nutarimu D. J. už pažeidimo numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą buvo skirta 100 Lt bauda
Šalies argumentai
D. J. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. gruodžio 20 d. nutarimą panaikinti. Nurodė, kad ginčijamame nutarime nėra tiksliai nurodyta pažeidimo padarymo vieta bei netiksliai nurodyta pažeidimo esmė, o yra surašyta tik bendro pobūdžio formuluotė. Teigė, kad nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo turinio ydingumas kliudo nustatyti administracinio teisės pažeidimo sudėtį ir daro šį procesinį dokumentą neteisėtu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartimi D. J. skundo netenkino ir Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. gruodžio 20 d. nutarimą, kuriuo D. J. už pažeidimo numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą buvo skirta 100 Lt bauda, paliko nepakeistą.
Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus nustatė, kad D. J. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nes dėl jo įvykdyto Kelių eismo taisyklių pažeidimo įvyko autoavarija, kurios pasėkoje buvo apgadintos transporto priemonės.
II.
D. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, jog ginčijamame nutarime nėra tiksliai nurodyta pažeidimo padarymo vieta bei netiksliai nurodyta pažeidimo esmė, o yra surašyta tik bendro pobūdžio formuluotė, tuo pažeidžiant ATPK 286 straipsnį, kuris imperatyviai nurodo, kad nutarime turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas pažeidimas, t.y. administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė. Teigia, kad toks nutarimo turinio ydingumas kliudo nustatyti administracinio teisės pažeidimo sudėtį ir daro procesinį dokumentą neteisėtu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijos matyti, kad atsakomybė už šio pažeidimo padarymą atsiranda tada, kai pažeidėjo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nulemia kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), t. y. šio pažeidimo sudėtis apima ne tik pačią veiką, bet ir šios veikos pasėkoje kilusias pasekmes. Taigi, šio pažeidimo sudėtis yra materialioji, todėl norint nustatyti, ar būtent D. J. kaltas dėl autoįvykio kilimo, yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp jo padarytų veiksmų ir jų pasėkoje atsiradusių pasekmių, t. y. įvykusios autoavarijos, kuri nulėmė apelianto ir nukentėjusiojo transporto priemonių apgadinimą.
Iš byloje esančių administracinio teisės pažeidimo protokolo, eismo įvykio protokolo, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, galima spręsti, kad D. J. teisėtai ir pagrįstai buvo nubaustas už pažeidimo numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą, kadangi minėti įrodymai patvirtina, kad jis 2006 m. gruodžio 16 d., 08.30 val., Vilniuje, Kalvarijų – Kazlausko gatvių sankirtoje, vairuodamas automobilį atitinkamu greičiu nesilaikė saugaus atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti ir atsitrenkė į priekyje pristabdžiusį automobilį, šiais savo veiksmais apgadindamas abu automobilius, t.y. būtent D. J. veiksmai ir nulėmė paties eismo įvykio kilimą bei transporto priemonių apgadinimą.
Nors D. J. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, jog ginčijamame nutarime nėra tiksliai nurodyta pažeidimo padarymo vieta bei netiksliai nurodyta pažeidimo esmė, o yra surašyta tik bendro pobūdžio formuluotė, tuo pažeidžiant ATPK 286 straipsnį, kuris imperatyviai nurodo, kad nutarime turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas pažeidimas, t.y. administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, tačiau šis jo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Įvertinus ATPK 286 straipsnį, kuriame numatytas nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turinys, darytina išvada, kad nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas, kas ginčijamame nutarime ir yra nurodyta.
Tačiau įvertinus ATPK 260 straipsnį, darytina išvada, kad ne nutarimas, o administracinio teisės pažeidimo protokolas yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriuo pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo bei kuriame suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Kaltinimas turi būti suformuluotas aiškus - nurodyta kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, žinios apie pažeidėją, pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, kodekso straipsnis ar kitas teisės aktas, numatantis atsakomybę už padarytą pažeidimą, pažeidėjo pasiaiškinimas ir kitos žinios, būtinos bylai išspręsti. Nenurodžius šių visų aplinkybių, negalima būtų pripažinti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė, kadangi gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Įvertinus byloje esantį administracinio teisės pažeidimo protokolą, darytina išvada, kad jis atitinka ATPK 260 straipsnio protokolui keliamus reikalavimus: jame yra nurodyti duomenys apie pažeidėją, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ATPK straipsnis numatantis atsakomybę dėl padaryto pažeidimo, pažeidėjo pasiaiškinimas ir kitos būtinos aplinkybės. Todėl, darytina išvada, kad D. J. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog nutarimo turinio ydingumas kliudo nustatyti pažeidimo sudėtį ir dėl tai daro procesinį dokumentą neteisėtu, atmetama kaip nepagrįsta.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. J. administracinėn atsakomybėn už pažeidimo numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą buvo patrauktas teisėtai ir pagrįstai, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis paliekama nepakeista, o D. J. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. gruodžio 20 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistus.
Nutartis neskundžiama.