Kauno apygardos teismo nutartis

2015-12-18 · Byla Nr. ATP-1229-493/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-18
Bylos Nr.
ATP-1229-493/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-07316-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Paštuolis
Pažeidėjas
N. S.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-1229-493/2015
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07316-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. S. (N. S.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarimo N. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarimu N. S. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 1158 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

N. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2015 m. spalio 10 d., apie 15.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,48 promilių girtumas, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį kitą automobilį. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarimą ir prašo jį pakeisti – perkvalifikuoti N. S. pažeidimą iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies į ATPK 126 straipsnio 4 dalį arba taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti nuobaudą, mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali. Skunde apeliantas nurodo, kad, nors byloje esančioje eismo įvykio schemoje nurodyta, kad ant automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio bamperio yra žymė, tačiau iš S. K. 2015 m. spalio 10 d. paaiškinimo matyti, kad eismo įvykio metu jis tik pajuto smūgį į automobilio galą, tačiau jokių automobilio apgadinimų nenustatė bei jų nenurodė. Pažymėtina, kad transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte taip pat nefiksuoti N. S. vairuoto automobilio apgadinimai. Taigi, priešingai skundžiamo nutarimo argumentams, darytina išvada, kad N. S. nepadarė pažeidimo, kuris sąlygojo kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, jis tik vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl jo padarytas pažeidimas turi būti perkvalifikuotas iš į ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Teismui perkvalifikavus pažeidimą, apeliantas prašo skirti sankcijoje numatytos nuobaudos minimumą arba taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, skirti nuobaudą, mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali, taipogi baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų.

Žemesnės instancijos teismas

Skunde nurodoma, kad net ir manant, jog N. S. veika teisingai kvalifikuota, jam skirta nuobauda yra nepakankamai individualizuota. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad nenustatyta N. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Iš bylos duomenų matyti, kad N. S. nuo pat pradžių pripažino vairavęs transporto priemonę neblaivus bei sukėlęs eismo įvykį. Teismo posėdžio metu jis taip pat pripažino savo neteisėtus veiksmus. Taigi, darytina išvada, kad N. S. nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti pažeidimą ir tai laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). N. S. KET piktybiškai nepažeidinėja, kas byloja apie jo atsakingumą bei teigiamas nuostatas laikytis įstatymų ir nedaryti žalos visuomenei, taigi teismas nepakankamai įvertino jo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad N. S. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga rūpinantis šeima, kasdieniais ne tik sutuoktinės, bet ir anūko poreikiais. Skundžiamu nutarimu N. S. paskirta bauda yra per didelė ir neproporcinga nuobauda. Jis yra pensininkas, jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis – senatvės pensija, apie 281 Eur per mėnesį. Taigi, N. S. gaunamos pajamos nėra didelės ir pakankamos, kad galėtų sumokėti jam paskirtą nuobaudą, juolab, jis dar turi prisidėti prie šeimos, taip pat ir anūko, pragyvenimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi N. S., darydamas pažeidimą, prisiėmė ir galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, o jo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytas nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

N. S. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde N. S. teigia, kad jo veika nepagrįstai kvalifikuota kaip eismo įvykio sukėlimas esant neblaiviam, nes žala eismo įvykyje dalyvavusioms transporto priemonėms nebuvo padaryta. Tokius apelianto argumentus paneigia byloje esantys duomenys – eismo įvykio schema, kurioje nurodyta, kad ant abiejų transporto priemonių buvo susidūrimo žymės, S. K. paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad jis pajuto smūgį į automobilio galą, taigi smūgis buvo gana stiprus, paties N. S. parodymai teismo posėdyje, kad jis savo automobilio priekiniu buferiu atsirėmė į kito automobilio buferį. Teismui nekyla abejonių, kad transporto priemonės buvo apgadintos, taigi N. S. veika teisingai kvalifikuota kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad jam skirta nuobauda netinkamai individualizuota ir turėtų būti sušvelninta. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad N. S. buvo skirta minimali ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta nuobauda, nors teismas nenustatė nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. ATPK 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taigi šiuo atveju buvo pagrindas N. S. skirti sankcijoje numatytos baudos vidurkį atitinkančią baudą. Apelianto skunde nurodoma, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta tai, kad jis pripažįsta kaltę dėl pažeidimo padarymo, tačiau toks prašymas nepagrįstas jau vien todėl, kad tame pačiame skunde apeliantas savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo ginčija. Dalinis arba formalus kaltės pripažinimas nesudaro pagrindo pripažinti šios aplinkybės atsakomybę lengvinančia.

Nepagrįstas ir apelianto prašymas skirti jam švelnesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-54-2014 ir kt.).

Iš skundžiamo nutarimo turinio ir bylos aplinkybių matyti, kad skirdamas nuobaudą N. S. apylinkės teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidimo pavojingumo laipsnį ir pažeidėjo asmenybę. N. S. padarė itin pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo transporto priemonę mieste, dienos metu, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 2,48 promilių girtumas), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra pensininkas ir rūpinasi savo sutuoktine bei neįgaliu anūku. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas paskyrė teisingą nuobaudą, kurios švelninti nėra pagrindo.

Išskirtinėmis aplinkybėmis nelaikytina tai, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga rūpinantis savo artimaisiais ar savimi. N. S. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia jam neigiamas pasekmes, nesudaro pagrindo neskirti šios nuobaudos, kadangi kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas reiškia tam tikrų suvaržymų ir negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija skiriama. Vertinant apelianto pajamas, jam skirta piniginė bauda yra didelė, tačiau jis turi teisę kreiptis į nuobaudą paskyrusį apylinkės teismą, prašydamas baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų. Pažymėtina, kad apeliantas turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek ir savo artimiesiems dar prieš darydamas pažeidimą, todėl, padaręs jį, privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes.

Sprendžiant klausimą dėl švelnesnės negu straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimo, vertintinos ne tik pažeidėjo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, bet ir paties pažeidimo pobūdis. Šiuo atveju N. S. administracinė nuobauda paskirta už vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavimą esant vidutiniam girtumo laipsniui. Stipriai apsvaigęs vairuodamas transporto priemonę, nejausdamas atsakomybės visuomenei, N. S. lengvabūdišku ir neatsakingu poelgiu sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, savo paties bei aplinkinių žmonių gyvybei bei sveikatai. Esant tokioms aplinkybėms, švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog už padarytą administracinį teisės pažeidimą paskyrus baudą ir papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, gali būti pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Teismo įsitikinimu, tokia nuobauda laikytina proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarimą nepakeistą ir N. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Paštuolis