Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Eglei Stanevičienei, Salomėjai Muralienei, Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, nukentėjusiajam G. K., jo atstovui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui, kaltinamajam D. B., jo gynėjai advokato padėjėjai Ernestai Ševeliovaitei, civilinio atsakovo draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui nedalyvaujant, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Raseinių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 6 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ekskavatorininku, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r., teistas 2008-02-04 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. – 15 MGL (1950 litų) bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 281 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata: 2012-09-10, apie 16 val. 15 min., Kauno rajone, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas keliu Vilnius-Kaunas-Klaipėda Klaipėdos kryptimi, ties kelio 120.300 kilometru, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 106, 133 punktų reikalavimus, t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas bei eismo intensyvumą, prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė gretima eismo juosta važiavusį automobilį „Opel Combo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko, nesuvaldęs vairuojamo automobilio, atsitrenkė į žirklinį keltuvą „Haulotte“ ir parbloškė prie jo dirbusį kelio darbininką G. K., kuriam buvo padaryti sužalojimai, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

D. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors eismo įvykį kaltinamasis sukėlė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagal LR BK 60 str. 2 d. nuostatas, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad D. B. padarė neatsargų nusikaltimą, veikdamas nusikalstamo nerūpestingumo forma, į tai, kad nusikalstama veika baigta. Vertinant D. B. asmenybę pažymėtina, kad jis teisiamas antrą kartą, naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, kas pagal LR BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o pagal LR BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Be to, nusikalstamą veiką padarė būdamas neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės – nesumokėjęs baudos. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už LR BK 281 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą D. B. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Tačiau atsižvelgiant į D. B. nusikalstamos veikos pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, savanorišką dalies neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam, į jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (naujų nusikalstamų veikų nepadarė, nėra duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus) darytina išvada, jog bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Kadangi eismo įvykį kaltinamasis sukėlė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, D. B. skirtina LR BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise t.y. teise vairuoti Kelių eismo transporto priemones. Teismo vertinimu, būtent ši baudžiamojo poveikio priemonė šiuo atveju yra optimaliausia priemonė siekiant bausmės tikslų.

Bylos duomenys patvirtina, kad eismo įvykį D. B. sukėlė neatlikęs Kauno miesto apylinkės teismo 2008-02-04 nuosprendžiu paskirtos bausmės t.y. nesumokėjęs 15 MGL dydžio baudos), todėl šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė su paminėtu nuosprendžiu bendrintina LR BK 64 str. numatytais pagrindais. Skiriant galutinę bausmę, teismas atsižvelgia, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008-02-04 nuosprendžiu paskirta 15 MGL bauda buvo sumažinta 2 MGL, į bausmės laiką įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką.

Nukentėjusysis G. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 700 litų turtinės ir 14 000 litų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 9-12). Įvertinus tai, kad G. K. žalą patyrė dėl nusikalstamų D. B. veiksmų, jis turi teisę reikalauti, kad jai būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala (LR BPK 109 str.). Kadangi D. B., kaip transporto priemonės valdytojas, eismo įvykio metu savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudęs privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje ,,CompensaVienna Insurance Group“ (1 t., b.l. 20), ši bendrovė į bylą įtraukta civiliniu atsakovu, taip pat turinčiu pareigą atlyginti žalą nukentėjusiajam.

Kaltinamajam padarius eismo įvykį ir jo metu nesunkiai sužalojus nukentėjusįjį, pastarasis patyrė sužalojimus ir dėl šios priežasties pirko medikamentus, reikalingus gydymui, atliko kineziterapijos procedūras, siekiant atstatyti kojos funkciją, vyko į gydymo įstaigą Šilainių polikliniką, Sodrą, į policiją pas tyrėją, į Vilnių pas advokatą, mokėjo už kurą, automobilio stovėjimą ir, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje, turėjo išlaidų – 700 litų. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidas dėl gydymo nukentėjusysis turėjo dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kad civiliniai atsakovai neturi pareigos atlyginti nukentėjusiajam proceso išlaidų, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal Civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dvasiniai išgyvenimai. Teismui nekyla abejonių, jog dėl D. B. sukelto eismo įvykio G. K., kuriam lūžo dešinysis šeivikaulis, kulkšnis ir plyšo dešinio blauzdikaulio-šeivikaulio raištinė jungtis, patyrė fizinį skausmą, neabejojama, kad nukentėjusysis kentė fizinį skausmą ne tik eismo įvykio metu, bet ir tam tikrą laiką po įvykio. Po autoavarijos jis buvo operuotas, ligoninėje gydėsi iki 2012-10-08, po to buvo atlikta antroji operacija 2012-12-18, vaikščioti abejomis kojomis pradėjo tik po pusmečio. Be fizinio skausmo nukentėjusysis patyrė ir nepatogumus kasdieniniame gyvenime, negalėjo vairuoti transporto priemonės, sumažėjo jo bendravimo galimybės, buvo nedarbingas, dėl ilgo gydymosi buvo priverstas darbdavio prašyti neplanuotų atostogų, o ir grįžęs į darbą jautė didelį judėjimo diskomfortą, iki šiol šlubuoja. Be to, yra paskirta planinė operacija metalo konstrukcijoms iš sužalotos kojos išimti, kas taip pat kelia nerimą dėl darbingumo ir ateities. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 14 000 litų. Įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, turtinės žalos dydį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, padaryto sveikatos sužalojimo mastą, padarytos turtinės žalos dydį, į tai, kad nukentėjusįjį D. B. sužalojo veikdamas neatsargia kaltės forma, tačiau būdamas neblaivus, ir į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo G. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nustatant 6000 litų dydį.

Nustačius neturtinės žalos dydį, teismui kyla pareiga nustatyti, kas ir kokia apimtimi privalo atlyginti šią žalą. Draudiko pareigos apimtys nustatomos pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (LR CK 6.254, 6.987 str.). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (LR CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2, 3 dalys). Tai reiškia, kad jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo. Bylos duomenys patvirtina, kad D. B. yra atlyginęs 1000 litų neturtinės žalos (2 t., b.l. 46), todėl atėmus šią sumą, pareiga atlyginti teismo nustatytą neturtinį žalos dydį lieka civiliniam atsakovui draudimo bendrovei Compensa Vienna Insurance Group.

Nukentėjusysis prašė teismo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitą, pagrindžiantį, jog atstovavimo išlaidas sudaro 1700 litų (2 t., b.l. 19). Atsižvelgiant į tai, kad atstovavimo išlaidos pagrįstos, jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, vertinant dokumento surašymą, teisiamųjų posėdžių skaičių, jos išieškotinos iš kaltinamojo (LR BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 2 d. ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 2 d., bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-02-04 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams ir 13 MGL (1690 litų) baudą.

Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejus) metus uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių Kelių eismo transporto priemones.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BPK 339 str. 3 d.).

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo G. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės Compensa Vienna Insurance Group priteisti 475,55 litus turtinei ir 5000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Iš D. B. išieškoti 1700 litų nukentėjusiojo G. K. atstovavimo išlaidoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.